„Santaka“ / Aukštadvaris: Kartuvių kalnas ir Napoleono kepurė / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Aukštadvaris 1925 m.

Aukštadvaris: Kartuvių kalnas ir Napoleono kepurė


Tarpukariu Aukštadvario apylinkės laikytos vienos gražiausių Lietuvoje. Jų žemės paviršius buvo nusėtas kalvomis, kurių priskaičiuota daugiau nei du šimtai. Manoma, kad tai – slenkančių ledynų darbo rezultatas. Tarp kalvų telkšojo skaidrūs ežerai, geltoni smėlynai ir rudi žvyro karjerai. O žmonės iš dirvožemio rinkdavo akmenis vežimais.

Dešiniajame Verknės upelio krante, Trakų rajone, įsikūręs senas Aukštadvario miestelis. Šešioliktojo amžiaus pradžioje vietovę dažnai lankydavo Lietuvos kunigaikščiai. Aukštoje vietoje pastatytas dvaras buvo turtingas ir didelis. 1518 m. iškilo pirmosios bažnyčios bokštai. Kiek vėliau Aukštadvariui buvo suteiktos miestelio teisės ir privilegijos.

Karalius Aukštadvarį padovanojo iš Maskvos pabėgusiam didikui Jonui Lackiui. Netoli miestelio stovintis Aukštadvario piliakalnis tarpukariu vadintas Pilies kalnu. Padavimai teigia, kad piliakalnio istorija liudijo Lackių giminės ištakas.

Jonas Lackis iš Maskvos bėgo bijodamas rusų keršto ir caro rūstybės. Įsimylėjo maskvėno gražuolę žmoną ir ją pagrobė. Nuskriaustas rusų bajoras ieškojo teisybės, tačiau niekas nenorėjo pyktis su galingu Jonu Lackiu. Pajutęs pavojų dėl apkalbų lietuvis konkurentą liepė pakabinti už kojų ir nuplakti. Žiaurus smurtas sukėlė kitų Maskvos bajorų pyktį. Maskvėnai būriais pradėjo puldinėti Jono namus. Išsigandęs didikas pasiėmė pagrobtąją žmoną ir pasitraukė į Lietuvą.


Čia buvo gana maloniai sutiktas, kartu su juo atvyko keli šimtai rusų sentikių. Visi apsigyveno Aukštadvario apylinkėje. Jono Lackio anūkas tapo žemaičių seniūnu ir 1629 m. miestelyje pastatė mūrinę bažnyčią. Vienuoliai įsteigė mokyklą, tačiau mokytojai engdavo lietuvių vaikus ir versdavo kalbėti lenkiškai.

Paskutinio Lackio rūmai stovėjo Aukštadvario piliakalnio viršūnėje. Pilaitę niokojo gaisrai, žuvo gražuolė žmona ir vienintelis sūnus. Bajoras suvarė į miestelio aikštę visus baudžiauninkus ir liepė nuplakti. Priežastis – abejingai gesintas gaisras. Žmonės išsibėgiojo į miškus, miestelyje liko tik vaikai ir seniai.

Po nepavykusio sukilimo, 1832 metais, rusai panaikino vienuolyną ir parapiją, konfiskavo visus turtus, o Lackių giminės statytą bažnyčią pavertė cerkve, vienuolyną – kareivių kazerma. Daugybę dešimtmečių miestelio katalikai neturėjo savo šventovės. Aukštadvaris tapo provoslavų parapija, o katalikų kunigą ištrėmė į Sibirą.

Pirmojo pasaulinio karo metu bažnyčioje, virtusioje cerkve, vokiečiai laikė grūdus. Vėliau Lenino revoliucijos apakinti bolševikai šventoriuje įsirengė šokių salę. Vietos gyventojai į tokius šokius nevaikščiojo, todėl armoniką čirpindavo vieninteliai raudonarmiečiai, o nuo sakyklos skambėjo rusų komisarų prakalbos.


Netoli Aukštadvario stūkso Šibos arba Kartuvių kalnu vadinamas piliakalnis. Kalno viršūnėje pagonys lietuviai pasistatė pilį. Vėliau ši vieta puikiai tiko egzekucijoms.

Devynioliktame šimtmetyje dvarininkai kardavo nepaklusnius baudžiauninkus. Dar anksčiau švedų karininkai naikindavo lietuvius. Napoleono žygio į Rusiją metu prancūzai gyvybę atimdavo saviškiams – dezertyrams ir marodieriams. Apylinkėse siautė plėšikų gauja. Per antrąjį sukilimą prieš caro valdžią sukilėliai išgaudė plėšikus po vieną – kartuvių kalnelio medžių šakose tabaluodavo ištisas kojų miškas.

Dėl šios priežasties vietiniai vėliau vengdavo piliakalnio iš tolo, mamos kalnelio šmėklomis gąsdindavo nepaklusnius vaikus, o drąsesnis kaimo jaunimas kasinėdavo papėdes, tikėdamasis rasti užkastas auksines Napoleono monetas.

Bene garsiausia Aukštadvario apylinkėse yra Napoleono kepure vadinama kalva. Padavimuose galima rasti įvairių piliakalnio legendų. Senoliai porina, kad nuo piliakalnio Napoleonas apžvelgęs panoramą. Papėdėje stūksojo tūkstančių kareivių stovykla. Kiti mano, kad Napoleono kepurės forma priminė kalvos siluetą. Tarpukariu kalvą kasinėdavo vietinis jaunimas – rasdavo įvairiausių tautų sidabrinių monetų.


Aukštadvaris su visais savo piliakalniais strategiškai buvo labai svarbi vieta. Kryžiuočių ordinui miestelis buvo pakeliui į Vilnių ir Trakus, o apylinkėse buvusios pilys užkirsdavo kelią atėjūnams. Aukštaičių ir vokiečių kraujas liedavosi upeliais.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą miestelis garsėjo pelną nešančiu žuvininkystės verslu. Inžinierius Maliauskas 1906 m. dvare įrengė žuvų ūkį. Penkiolikos tvenkinių žuvų ferma buvo laikoma bene geriausia visoje carinėje Rusijoje. Prekes eksportuodavo į Maskvą, Berlyną, Kijevą. Lietuviškas žuvis ragaudavo caro svita Petrapilyje. Po Pirmojo pasaulinio karo ūkio jau nebebuvo. Vokiečiai nuo kranto pyškindavo žuveles ir samčiais traukdavo iš tvenkinio.



Tomas SUŠINSKAS

Muziejininkas



Publikuota: 2021-06-18 08:12:48

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai