|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Aktualu
„Audros Lietuvoje siaučia kasmet, tačiau jų sukeltų žalų turtui nemažėja. Tai rodo, kad žmonės arba dar ne iki galo įsisąmoninę, kaip svarbu apsaugoti save ir savo turtą, arba nežino, kaip tai padaryti. Artėjant audrai derėtų vadovautis posakiu, kad reikia tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam, ir atkreipti dėmesį į penkis svarbiausius dalykus, kurie kasmet tampa pagrindinėmis žalų ir nepatogumų priežastimis“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik.
„Veikiantis telefonas yra kritiškai svarbus ir gaunant svarbius tarnybų pranešimus, ir susisiekiant su artimaisiais, o jei patyrėte žalą, sveikatos sutrikimų, įvairius gedimus ar dingo elektra – operatyviai informuoti apie tai bei paprašyti pagalbos, todėl pasirūpinkite, kad jis nebūtų išsikrovęs. Lygiai taip pat svarbu pasirūpinti autonominiais šviesos šaltiniais, jei elektra dingtų tamsiu paros metu, bei vandens atsargomis“, – pataria jis. Jokiu būdu negalima patiems mėginti šalinti elektros gedimo, nes toks žingsnis gali būti mirtinas. „Savavališkos iniciatyvos gali kainuoti labai brangiai – ne veltui Energijos skirstymo operatorius (ESO) rekomenduoja nuo nutrūkusio laido laikytis bent 8 metrų atstumo, taip pat nesiartinti prie transformatorinių, pastočių. Elektros dingimas yra laikinas nepatogumas, kurį nesudėtinga ištverti tinkamai pasiruošus. Svarbiausia apie gedimą informuoti (ESO) ar pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112“, – komentuoja M. E. Goliančik.
„Ši paprasta ir nuolat primenama taisyklė yra iš esmės vienintelė galimybė pačiam pasirūpinti tuo, kad audra padarytų kuo mažiau nuostolių. Mes negalime papildomai apsaugoti stogų, vėjo nuplėšiamų lietvamzdžių ar apdailos detalių, tačiau niekas netrukdo į patalpą susinešti vazonus, indus, įrankius, kėdes ir staliukus, drabužių džiovyklas, batutus“, – primena M. E. Goliančik.
„Net jei atrodo, kad lietus lyja ramiai, audra gali kilti per porą sekundžių. Pakaks vieno didesnio vėjo gūsio, kad pravertas langas būtų išlaužtas. Palikus pravirus langus, ypač išvykstant, vėjas ir lietus gali pridaryti daug žalos namo ar buto viduje esančiam turtui. Turėjome atvejų, kai smarkiam vėjui išlaužus pravertus langus kambariuose sudūžta akvariumai, televizoriai, vandeniu užliejamos sienos, baldai“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovas.
Dažniausiai draudikai fiksuoja po žaibo nustojančius veikti televizorius, šaldytuvus, signalizacijos sistemas, nors per dideles audras sudegti gali iš esmės bet koks prietaisas ar sistema, pradedant kompiuteriu ir baigiant šaldytuvu, dujų katilu ar kondicionieriumi. M. E. Goliančik teigimu, elektros tinkle svyruojant įtampai įrenginiai tiesiog neatlaiko, todėl saugiausia būtų juos laikinai išjungti ir nesinaudoti, kol stichija nurims. Tiesa, oro kondicionavimo, signalizacijos ir kitas sistemas nuo žaibo sukelto perdegimo patikimiausiai saugotų kokybiška elektros instaliacija, nes jų išjunginėti specialistai nerekomenduoja.
„Artinantis audrai reikėtų pažiūrėti, ar automobilis stovi tinkamoje vietoje. Jei yra galimybė, jį reikėtų pastatyti po stogu – garaže, stoginėje, daugiaaukštėje ar požeminėje aikštelėje. Tai bene vienintelis būdas apsaugoti automobilį nuo krušos. Jei galimybės rasti transporto priemonei pastogę nėra, ją geriausia palikti atviroje vietoje, kuo toliau nuo medžių, elektros stulpų, nestabilių pastatų konstrukcijų“, – rekomenduoja draudimo bendrovės atstovas. Publikuota: 2021-06-23 14:00:27 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|