|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Jaunimas
|
|
|
„Neturiu tikslo padaryti jų čempionais. Tegu tik sportuoja, įgauna pasitikėjimo savimi ir džiaugiasi tuo, ką daro. O jei norės – ateityje galės siekti ir pergalių“, – sakė kikbokso treneris Edgaras Jankauskas.
Eglė MIČIULIENĖ
Vilkaviškyje jaunuosius kikboksininkus treniruojantis Edgaras Jankauskas įsitikinęs, kad treneriai ir pedagogai jauną žmogų privalo ne tik išmokyti savo dalyko, bet ir jį išgirsti, suprasti, o kai reikia – padėti.
Akcentuoja pagarbą ir kultūrą
Dažnam gali atrodyti, kad kikbokso treniruotes lanko tik stiprūs, energingi, savimi pasitikintys žmonės. E. Jankauskas tai pavadintų mitu: jo treniruotes lanko įvairūs jaunuoliai, taip pat ir tie, kurie patys yra patyrę fizinį ar psichologinį smurtą, patyčias.
Edgaras negali pakęsti, kai žeminamas kitas žmogus. Savo treniruotėse jis visuomet skatina komandinį darbą, akcentuoja kultūrą ir pagarbą varžovui.
„Kartais paskambina koks nors jaunuolis, kad priimčiau į treniruotes, ir dar manęs nematęs pradeda „tujintis“, kalbėdamas net leidžia sau keiktis. Kitas ateina pasipūtęs, iškart pradeda demonstruoti, koks jis „kietas“. Bet aš iškart pasakau, kad nekultūringo elgesio netoleruosiu“, – pasakojo treneris.
Tačiau didžioji dauguma sportuoti ateinančio jaunimo, anot E. Jankausko, – puikūs žmonės.
„Keletą jaunuolių atsiuntė socialinė darbuotoja. Jie galėtų gatvėse valkiotis, bet, priešingai, yra labai paslaugūs ir draugiški, patys padeda treniruotis mažesniems vaikams“, – džiaugėsi Edgaras.
Reikia mokėti atsiprašyti
Aukštus bendravimo kultūros standartus treneris taiko ne tik jaunimui, bet ir sau.
„Neseniai buvo toks nesmagus incidentas. Aš puoselėju tradicijas, kai prieš treniruotę priešininkai vienas kitam nusilenkia, taip pagerbdami vienas kitą. Tačiau matau, kad vienas vyrukas nesiruošia lenktis ir stovi toks visas susireikšminęs. Užsiplieskiau ir išvijau jį iš salės. Pasakiau, kad viskas prasideda nuo mažų dalykų: iš pradžių neparodo pagarbos, kitą kartą gal ir ranką pakels prieš kaimynų vaikus. Nenoriu, kad tarp mano ugdomo jaunimo būtų tokių atvejų, kaip buvo Jurbarke, kur sportininkas žiauriai sumušė mergaitę. Bet iškart po to pasigailėjau, kad pasikarščiavau: aš juk vyresnis, turėčiau suvaldyti situaciją“, – dėstė E. Jankauskas.
Tačiau tą patį vakarą vaikinas su treneriu susisiekė ir atsiprašė, paaiškino, jog buvo blogos nuotaikos. Treneris taip pat atsiprašė bei pažadėjo kitą dieną atsiprašyti prie visų: juk prie visų jį buvo išvijęs.
„Manau, kad visi turime mokėti pripažinti suklydę“, – sakė Edgaras.
Gintis, bet ne pulti
Kikbokso jaunimą mokantis E. Jankauskas tvirtina, jog sporto salė skirta ne tam, kad ateitum vien tik fiziškai sustiprėti, išmoktum kovos elementų ir nueitum atsilyginti tave skriaudusiam kaimynui. Edgaro įsitikinimu, kikboksas, kad ir kaip keistai tai skambėtų, yra ta sporto šaka, kuri turi mokyti pozityvaus mąstymo.
Anot trenerio, salėje reikia išsikrauti, išmokti sporto technikos ir aktyviai praleisti laiką draugų, bendraminčių būryje. O sustiprėjus fiziškai išauga savivertė, atsiranda pasitikėjimas savimi, tampa lengviau bendrauti su aplinkiniais.
„Žinoma, esant reikalui turi mokėti apsiginti, bet niekada negali pulti. Treniruotes lankantis jaunimas yra pirmoji mano ugdoma karta. Jei kuris nors susimaus, kažką nuskriaus, šešėlis kris ant visos mūsų bendruomenės“, – kalbėjo treneris.
Edgaras piktinosi, kad internete plinta atviros patyčios. Bet dažniausiai tie, kurie tyčiojasi, patys turi psichologinių problemų, kompleksuoja ir tuos kompleksus bando paslėpti skriausdami psichologiškai ar fiziškai silpnesnes aukas.
Deja, kartais neišgirstame, ką kalba jaunas žmogus, žiūrime į jo pažymius, pasiekimus, bet nepastebime liūdesio ar skausmo jo akyse.
„Jaunus žmones kamuoja panikos atakos, depresija. Viena mergina pas mane atėjo nukreipta psichologo. Kitas jaunuolis pradėjo lankyti užsiėmimus pasiskaitęs, kad sportas skatina seratonino (vadinamojo laimės hormono) kiekį kraujyje“, – aiškino E. Jankauskas.
Skaudi patirtis padeda suprasti
Treneris sako, kad jaunimas su juo išsikalba, papasakoja savo bėdas. Pats Edgaras vaikystėje ir ankstyvoje jaunystėje yra išgyvenęs skaudžių patirčių, todėl labai jautriai žiūri į jaunų žmonių problemas ir juos supranta.
„Jaunimą, kuris jaučiasi skriaudžiamas psichologiškai ar fiziškai, turi bėdų šeimoje, kviečiu ateiti sportuoti. Sustiprėsite fiziškai (prie jūsų bijos lįsti), įgausite pasitikėjimo, atrasite pozityvių draugų ratą. Pagaliau turėsite trenerį – draugą. Jei aš negalėsiu padėti ar patarti, pasistengsiu nukreipti pas reikalingus specialistus. Šiuo metu mano treniruotės vis dar nemokamos, o vietos kaip nors rasiu. Privalau rasti“, – kalbėjo Edgaras.
Šiuo metu į E. Jankausko treniruotes susirenka pilnutėlė grupė, ateina 4 merginos ir per 20 vaikinų.
Nuo rugsėjo jaunieji kikboksininkai persikels į didesnę salę, sąlygos treniruotėms bus kur kas geresnės.
Tiesa, treneris negali pažadėti, kad ir toliau užsiėmimus ves nemokamai.
Prašo neužsisklęsti
Blogiausia, anot Edgaro, kai patyčias ar smurtą išgyvenantis vaikas užsisklendžia savyje, niekam nieko nepasakoja ir dėl to negauna pagalbos. Bet pats savo problemų negali išspręsti dėl patirties stokos.
„Kartais kalbuosi ir matau, kad vaikui blogai, bet jis kažko nepasako, kažką slepia. Ieškau, kaip prie jo prieiti, pateikiu savo pavyzdžių. Ir mes susikalbam. Žinau, kaip sunku, kai tavęs niekas negirdi, nesupranta. Manau, visi treneriai, mokytojai turėtų vaikus ne tik mokyti, bet ir pasistengti išgirsti, padėti. Mano paties sūnus lanko užsiėmimus pas Airą Lažauninkienę. Mano supratimu, tai – puiki pedagogė, vaikams skirianti didelę dalį savo laisvalaikio. Jos būrelyje vaikai ne tik užsiima mėgstama veikla, bet ir gali su vadove pasikalbėti, ja pasitiki. Jaunimui tokių pedagogų labai reikia! Todėl visų vadovų, trenerių prašau – bendraukime su vaikais daugiau, pasidomėkime jais, nebijokime paklausti, kaip jie gyvena ir kaip jaučiasi. O jaunus žmones kviečiu neužsidaryti. Jei nenori, tegu eina ne pas mane, o pas kitą trenerį, vadovą, ieško mėgstamos veiklos ir žmonių, kurie suprastų. Svarbiausia – nelikti vienam su savo problemomis“, – kalbėjo E. Jankauskas.
Vilkaviškyje jaunuosius kikboksininkus treniruojantis Edgaras Jankauskas įsitikinęs, kad treneriai ir pedagogai jauną žmogų privalo ne tik išmokyti savo dalyko, bet ir jį išgirsti, suprasti, o kai reikia – padėti. |
Dažnam gali atrodyti, kad kikbokso treniruotes lanko tik stiprūs, energingi, savimi pasitikintys žmonės. E. Jankauskas tai pavadintų mitu: jo treniruotes lanko įvairūs jaunuoliai, taip pat ir tie, kurie patys yra patyrę fizinį ar psichologinį smurtą, patyčias.
Edgaras negali pakęsti, kai žeminamas kitas žmogus. Savo treniruotėse jis visuomet skatina komandinį darbą, akcentuoja kultūrą ir pagarbą varžovui.
„Kartais paskambina koks nors jaunuolis, kad priimčiau į treniruotes, ir dar manęs nematęs pradeda „tujintis“, kalbėdamas net leidžia sau keiktis. Kitas ateina pasipūtęs, iškart pradeda demonstruoti, koks jis „kietas“. Bet aš iškart pasakau, kad nekultūringo elgesio netoleruosiu“, – pasakojo treneris.
Tačiau didžioji dauguma sportuoti ateinančio jaunimo, anot E. Jankausko, – puikūs žmonės.
„Keletą jaunuolių atsiuntė socialinė darbuotoja. Jie galėtų gatvėse valkiotis, bet, priešingai, yra labai paslaugūs ir draugiški, patys padeda treniruotis mažesniems vaikams“, – džiaugėsi Edgaras.
Aukštus bendravimo kultūros standartus treneris taiko ne tik jaunimui, bet ir sau.
„Neseniai buvo toks nesmagus incidentas. Aš puoselėju tradicijas, kai prieš treniruotę priešininkai vienas kitam nusilenkia, taip pagerbdami vienas kitą. Tačiau matau, kad vienas vyrukas nesiruošia lenktis ir stovi toks visas susireikšminęs. Užsiplieskiau ir išvijau jį iš salės. Pasakiau, kad viskas prasideda nuo mažų dalykų: iš pradžių neparodo pagarbos, kitą kartą gal ir ranką pakels prieš kaimynų vaikus. Nenoriu, kad tarp mano ugdomo jaunimo būtų tokių atvejų, kaip buvo Jurbarke, kur sportininkas žiauriai sumušė mergaitę. Bet iškart po to pasigailėjau, kad pasikarščiavau: aš juk vyresnis, turėčiau suvaldyti situaciją“, – dėstė E. Jankauskas.
Tačiau tą patį vakarą vaikinas su treneriu susisiekė ir atsiprašė, paaiškino, jog buvo blogos nuotaikos. Treneris taip pat atsiprašė bei pažadėjo kitą dieną atsiprašyti prie visų: juk prie visų jį buvo išvijęs.
„Manau, kad visi turime mokėti pripažinti suklydę“, – sakė Edgaras.
Kikbokso jaunimą mokantis E. Jankauskas tvirtina, jog sporto salė skirta ne tam, kad ateitum vien tik fiziškai sustiprėti, išmoktum kovos elementų ir nueitum atsilyginti tave skriaudusiam kaimynui. Edgaro įsitikinimu, kikboksas, kad ir kaip keistai tai skambėtų, yra ta sporto šaka, kuri turi mokyti pozityvaus mąstymo.
Anot trenerio, salėje reikia išsikrauti, išmokti sporto technikos ir aktyviai praleisti laiką draugų, bendraminčių būryje. O sustiprėjus fiziškai išauga savivertė, atsiranda pasitikėjimas savimi, tampa lengviau bendrauti su aplinkiniais.
„Žinoma, esant reikalui turi mokėti apsiginti, bet niekada negali pulti. Treniruotes lankantis jaunimas yra pirmoji mano ugdoma karta. Jei kuris nors susimaus, kažką nuskriaus, šešėlis kris ant visos mūsų bendruomenės“, – kalbėjo treneris.
Edgaras piktinosi, kad internete plinta atviros patyčios. Bet dažniausiai tie, kurie tyčiojasi, patys turi psichologinių problemų, kompleksuoja ir tuos kompleksus bando paslėpti skriausdami psichologiškai ar fiziškai silpnesnes aukas.
Deja, kartais neišgirstame, ką kalba jaunas žmogus, žiūrime į jo pažymius, pasiekimus, bet nepastebime liūdesio ar skausmo jo akyse.
„Jaunus žmones kamuoja panikos atakos, depresija. Viena mergina pas mane atėjo nukreipta psichologo. Kitas jaunuolis pradėjo lankyti užsiėmimus pasiskaitęs, kad sportas skatina seratonino (vadinamojo laimės hormono) kiekį kraujyje“, – aiškino E. Jankauskas.
Treneris sako, kad jaunimas su juo išsikalba, papasakoja savo bėdas. Pats Edgaras vaikystėje ir ankstyvoje jaunystėje yra išgyvenęs skaudžių patirčių, todėl labai jautriai žiūri į jaunų žmonių problemas ir juos supranta.
„Jaunimą, kuris jaučiasi skriaudžiamas psichologiškai ar fiziškai, turi bėdų šeimoje, kviečiu ateiti sportuoti. Sustiprėsite fiziškai (prie jūsų bijos lįsti), įgausite pasitikėjimo, atrasite pozityvių draugų ratą. Pagaliau turėsite trenerį – draugą. Jei aš negalėsiu padėti ar patarti, pasistengsiu nukreipti pas reikalingus specialistus. Šiuo metu mano treniruotės vis dar nemokamos, o vietos kaip nors rasiu. Privalau rasti“, – kalbėjo Edgaras.
Šiuo metu į E. Jankausko treniruotes susirenka pilnutėlė grupė, ateina 4 merginos ir per 20 vaikinų.
Nuo rugsėjo jaunieji kikboksininkai persikels į didesnę salę, sąlygos treniruotėms bus kur kas geresnės.
Tiesa, treneris negali pažadėti, kad ir toliau užsiėmimus ves nemokamai.
Blogiausia, anot Edgaro, kai patyčias ar smurtą išgyvenantis vaikas užsisklendžia savyje, niekam nieko nepasakoja ir dėl to negauna pagalbos. Bet pats savo problemų negali išspręsti dėl patirties stokos.
„Kartais kalbuosi ir matau, kad vaikui blogai, bet jis kažko nepasako, kažką slepia. Ieškau, kaip prie jo prieiti, pateikiu savo pavyzdžių. Ir mes susikalbam. Žinau, kaip sunku, kai tavęs niekas negirdi, nesupranta. Manau, visi treneriai, mokytojai turėtų vaikus ne tik mokyti, bet ir pasistengti išgirsti, padėti. Mano paties sūnus lanko užsiėmimus pas Airą Lažauninkienę. Mano supratimu, tai – puiki pedagogė, vaikams skirianti didelę dalį savo laisvalaikio. Jos būrelyje vaikai ne tik užsiima mėgstama veikla, bet ir gali su vadove pasikalbėti, ja pasitiki. Jaunimui tokių pedagogų labai reikia! Todėl visų vadovų, trenerių prašau – bendraukime su vaikais daugiau, pasidomėkime jais, nebijokime paklausti, kaip jie gyvena ir kaip jaučiasi. O jaunus žmones kviečiu neužsidaryti. Jei nenori, tegu eina ne pas mane, o pas kitą trenerį, vadovą, ieško mėgstamos veiklos ir žmonių, kurie suprastų. Svarbiausia – nelikti vienam su savo problemomis“, – kalbėjo E. Jankauskas.
Publikuota: 2021-06-23 14:09:53
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|