|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2021-06-23 15:23
|
|
|
Rytinę ežero pakrantę per daugelį metų „išgraužęs“ vanduo sunaikino ir beveik visą apsauginę sausumos juostą. Čia dviračių taką tektų rengti ant polių.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Po kelerių metų vėl atgaivinta dviračių tako aplink Paežerių ežerą idėja. Visgi tampa aišku, kad jei kada ir turėsime taką, tai tikrai ne iš visų jo vietų bus galima mėgautis ežero vaizdais.
Pasirašė po du sykius
Nuotoliniu būdu įvyko dviračių tako aplink Paežerių ežerą specialiojo plano sprendinių aptarimas. Įvertinę galimas kliūtis, dokumento rengėjai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo instituto specialistai – parengė planą, numatydami optimalią dviračių tako trasą aplink Paežerių ežerą. Pagal pirminę jo versiją, takas didžiąja dalimi turėjo driektis prie pat vandens. Vis dėlto jau dabar aišku, kad tai padaryti bus praktiškai neįmanoma.
Dar prieš sprendinių pristatymą Savivaldybės administracija sulaukė net trijų raštiškų pasiūlymų koreguoti minėtą dokumentą. Pretenzijas pateikė šalimais ežero gyvenantis ūkininkas Donatas Venclovas, sodų bendrijų „Dobilas“, „Kooperatininkas“ ir „Eglė“ nariai bei Paežerių kaimo gyventojai. Po vienu iš dokumentų pasirašė 88 žmonės, po kitu – 26. Tiesa, atidžiau patyrinėjus surinktus parašus matyti, kad kai kurie iš jų kartojasi.
Kategoriškai nesutinka
Raštuose minima, kad įgyvendinus projektą, nukentės šalia ežero gyvenančių ar čia sodus turinčių asmenų privatumas, saugumas bei gerovė. Pabrėžiama, kad ežero pakrantė dažniausiai tvarkoma asmeninėmis žmonių lėšomis, todėl bandoma apeliuoti, kad Savivaldybė pirmiau turėtų rūpintis ne dviračių tako šioje vietoje įrengimu, o sodų apšvietimo ir kelių būklės gerinimu.
Raštuose vis kartojamas argumentas, kad tam tikrose atkarpose nėra lankytinų vietų, todėl privačios valdos ar sodai neturėtų būti traktuojami, kaip visuomenei įdomūs objektai. Visgi pamirštama paminėti, kad jau pats ežeras ir galimybė prieiti prie pat jo yra pakankamai viliojantis ir patrauklus akcentas.
Savivaldybei atsiųstuose raštuose taip pat pabrėžiama, kad rytinę Paežerių ežero pakrantę per daugybę metų „išgraužė“ vanduo, dėl to sausumos zona nuolat mažėja. Šiuo metu dalies gyventojų sklypų ribos jau baigiasi vandenyje, tad dviračių taką tektų įrengti ant polių, o tai labai iškeltų projekto vertę.
Valdžia linkusi nusileisti
Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas pripažino, kad priekaištų dėl planuojamo tiesti dviračių tako sulaukė tik iš šalia ežero gyvenančių ar čia sodus turinčių asmenų. Kiti rajono gyventojai, taip pat aktyviai domėjęsi rengiamu dokumentu, jokių pretenzijų neturėjo. Priešingai, žmonės džiaugėsi, kad dviračiais bus galima privažiuoti prie pat ežero, o taip pat ir čia pasivaikščioti.
Vis dėlto aiškėja, kad nemaža Paežerių ežero teritorija gyventojams taip ir liks nepasiekiama. Savivaldybės vadovai nusprendė reaguoti į kai kurias gautas pastabas bei dokumentą pakoreguoti. Tapo akivaizdu, kad paežerės gyventojai bei sodų bendrijų nariai nesutiks, jog būtų naudojamasi jų teritorijose esančiais keliukais, o žmonių sutikimas teisiškai yra privalomas.
„Mes neatsisakome idėjos ateityje tose teritorijose ant polių įrengti dviračių trasą. Tiesiant takus ant vandens jokie leidimai nereikalingi. Vis tik šiuo metu įgyvendinti tokį projektą gali būti per brangu“, – sakė rajono meras Algirdas Neiberka.
Takas – tik prie pusės ežero
Pagal naujausią plano variantą, numatyta, kad dviračiais bus galima apvažiuoti tik maždaug pusę ežero teritorijos. Nuspręsta, kad rytinėje pakrantėje takas nuo pagrindinio pliažo drieksis Medžiotojų gatve ir susijungs su jau esančiu taku Vytauto gatvėje, o toliau – palei kelią Marijampolė–Kybartai. Juo, kaip ir dabar, bus galima nukeliauti iki pat Paežerių dvaro.
Savivaldybės administracijos direktorius V. Gavėnas pripažino, kad šio tako būklė nėra pati geriausia, todėl jį taip pat reikėtų sutvarkyti. Tiesa, takas priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, tad ji ir turėtų rūpintis jo remontu.
Važiuojant minėtu taku link Paežerių dvaro, prie pat ežero privažiuoti bus galima pasukant palei Kastinės upelį. Planuojama, kad dviratininkai galės numinti iki vadinamojo „Aukso rago“ iškyšulio. Pačioje Paežerių dvaro teritorijoje takų prie pat vandens negalima tiesti dėl paveldosaugos reikalavimų.
Vėl privažiuoti prie pat ežero bus galima iš karto už UAB „Mevilsta“ teritorijos.
Dalis būsimo tako atkarpų sutampa su tomis teritorijomis, kuriomis galima privažiuoti jau ir dabar. Pavyzdžiui, dviračiams turėtų būti pritaikytas kelias, vedantis nuo Kisiniškių link Patunkiškių kaimų. Šiuo metu jo būklė – tragiška, tačiau V. Gavėnas vylėsi, kad jį pavyks sutvarkyti. Tikimasi, kad dar šiemet bent daliai šios atkarpos bus skirtas finansavimas iš žvyrkelių asfaltavimo programos.
„Norėtume šį kelią padaryti kaip Birštone. Ten tuo pačiu keliu važinėja ir automobiliai, ir dviratininkai. Pastarųjų dalis atskirta neaukštu borteliu“, – pasakojo V. Gavėnas.
Trinkelės nebūtinos
Kalbos apie galimą dviračių taką aplink Paežerių ežerą tęsiasi jau mažiausiai dešimtmetį. Vėl grįžti prie šios temos Savivaldybės vadovus paskatino tai, kad šalia ežero kasmet vis daugėja formuojamų žemės sklypų. Akivaizdu, kad jei takas nebus pradėtas rengti artimiausiu metu, ateityje tą padaryti bus tik sunkiau.
Kol kas rengiamas tik specialusis planas, pagal kurį bus numatyta tiksli būsimos dviračių trasos vieta. Kai bus gautas finansavimas, teks rengti techninį projektą bei skelbti konkursą rangos darbams pirkti. Savivaldybės vadovai dar negalėjo pasakyti, iš kokių lėšų projektas bus finansuojamas. Norima pasinaudoti naujuoju Europos Sąjungos paramos laikotarpiu, kuriame didelis dėmesys turėtų būti skirtas projektams, susijusiems su žaliąją energetika bei turizmo skatinimu. Neatmetama galimybė, kad lėšų pavyks pritraukti bendradarbiaujant su kaimyninės Lenkijos savivaldybėmis, mat vienas iš pagrindinių šios partnerystės susitarimų – turizmo plėtra.
Skaičiuojama, kad takui aplink Paežerių ežerą įrengti reikėtų nuo 200 tūkst. iki 450 tūkst. eurų. Tai priklausytų nuo pasirinktos dangos.
„Su administracijos direktoriumi lankėmės Lenkijos Olecko mieste ir matėme, kad dviračių takams visai nereikia trinkelių ar asfalto. Užtenka padaryti tvirtą pagrindą ir išgrįsti specialia skaldele. Pasirodo, tokie takai dviratininkams – net patogesni. Be to, jie daug pigesni. Net žiemą nuo jų sniegą lengva nuvalyti“, – sakė A. Neiberka.
Jis pasakojo, kad planuojama dviračių taką įrengti ne tik prie Paežerių ežero. Neseniai rajono vadovai buvo susitikę su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės vadu plk. Rimantu Timinskiu, su kuriuo aptarė galimybes dar labiau įveiklinti ir turistams prieinamesne padaryti vietą Vištyčio seniūnijoje, kurioje susikerta trijų valstybių sienos. Norima link jos nutiesti dviračių bei pėsčiųjų takus. Reikia tikėtis, kad ten rengiant takus gyventojų pasipriešinimo nebus sulaukta.
Naudinga išrinktiesiems
Pagal šalyje galiojančius įstatymus, priėjimas prie vandens telkinių turėtų būti užtikrintas visiems, tačiau akivaizdu, kad nekilnojamojo turto šalia jų turintys asmenys nenori su tuo sutikti. Pakrantes „okupavę“ gyventojai visada ras šimtus sau naudingų priežasčių, dėl ko vaikščioti ar važiuoti dviračiu paežere šalia jų valdų kitiems turėtų būti draudžiama. Labai apmaudu, kad tos priežastys naudingos vienetams ir nepalankios tūkstančiams.
Panašu, kad Savivaldybės vadovams, sprendžiantiems konfliktą su paežerę nusavinusiais asmenimis, ežerą perkelti į kitą vietą būtų kur kas lengviau, nei susitarti su jais. Bet kokiu atveju, ar turėsime patrauklų taką aplink ežerą, priklausys nuo valdžios principingumo.
Anglų rašytojo Džordžo Orvelo romane „Gyvulių ūkis“ išpopuliarintas posakis, jog visi yra lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus, pasirodo, aktualus ir šiandien. Galbūt iš tiesų prie pat ežero nutiestas takas šiek tiek pakeistų šalimais gyvenančių žmonių kasdienybę, tačiau vargu, ar dėl to nukentėtų jų gyvenimo kokybė. Juk įrengus taką niekas jiems neuždraustų toliau mėgautis ežero teikiamais privalumais. Tiesiog tuo gėriu reikėtų pasidalyti su visais.
Po kelerių metų vėl atgaivinta dviračių tako aplink Paežerių ežerą idėja. Visgi tampa aišku, kad jei kada ir turėsime taką, tai tikrai ne iš visų jo vietų bus galima mėgautis ežero vaizdais. |
Nuotoliniu būdu įvyko dviračių tako aplink Paežerių ežerą specialiojo plano sprendinių aptarimas. Įvertinę galimas kliūtis, dokumento rengėjai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo instituto specialistai – parengė planą, numatydami optimalią dviračių tako trasą aplink Paežerių ežerą. Pagal pirminę jo versiją, takas didžiąja dalimi turėjo driektis prie pat vandens. Vis dėlto jau dabar aišku, kad tai padaryti bus praktiškai neįmanoma.
Dar prieš sprendinių pristatymą Savivaldybės administracija sulaukė net trijų raštiškų pasiūlymų koreguoti minėtą dokumentą. Pretenzijas pateikė šalimais ežero gyvenantis ūkininkas Donatas Venclovas, sodų bendrijų „Dobilas“, „Kooperatininkas“ ir „Eglė“ nariai bei Paežerių kaimo gyventojai. Po vienu iš dokumentų pasirašė 88 žmonės, po kitu – 26. Tiesa, atidžiau patyrinėjus surinktus parašus matyti, kad kai kurie iš jų kartojasi.
Raštuose minima, kad įgyvendinus projektą, nukentės šalia ežero gyvenančių ar čia sodus turinčių asmenų privatumas, saugumas bei gerovė. Pabrėžiama, kad ežero pakrantė dažniausiai tvarkoma asmeninėmis žmonių lėšomis, todėl bandoma apeliuoti, kad Savivaldybė pirmiau turėtų rūpintis ne dviračių tako šioje vietoje įrengimu, o sodų apšvietimo ir kelių būklės gerinimu.
Raštuose vis kartojamas argumentas, kad tam tikrose atkarpose nėra lankytinų vietų, todėl privačios valdos ar sodai neturėtų būti traktuojami, kaip visuomenei įdomūs objektai. Visgi pamirštama paminėti, kad jau pats ežeras ir galimybė prieiti prie pat jo yra pakankamai viliojantis ir patrauklus akcentas.
Savivaldybei atsiųstuose raštuose taip pat pabrėžiama, kad rytinę Paežerių ežero pakrantę per daugybę metų „išgraužė“ vanduo, dėl to sausumos zona nuolat mažėja. Šiuo metu dalies gyventojų sklypų ribos jau baigiasi vandenyje, tad dviračių taką tektų įrengti ant polių, o tai labai iškeltų projekto vertę.
Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas pripažino, kad priekaištų dėl planuojamo tiesti dviračių tako sulaukė tik iš šalia ežero gyvenančių ar čia sodus turinčių asmenų. Kiti rajono gyventojai, taip pat aktyviai domėjęsi rengiamu dokumentu, jokių pretenzijų neturėjo. Priešingai, žmonės džiaugėsi, kad dviračiais bus galima privažiuoti prie pat ežero, o taip pat ir čia pasivaikščioti.
Vis dėlto aiškėja, kad nemaža Paežerių ežero teritorija gyventojams taip ir liks nepasiekiama. Savivaldybės vadovai nusprendė reaguoti į kai kurias gautas pastabas bei dokumentą pakoreguoti. Tapo akivaizdu, kad paežerės gyventojai bei sodų bendrijų nariai nesutiks, jog būtų naudojamasi jų teritorijose esančiais keliukais, o žmonių sutikimas teisiškai yra privalomas.
„Mes neatsisakome idėjos ateityje tose teritorijose ant polių įrengti dviračių trasą. Tiesiant takus ant vandens jokie leidimai nereikalingi. Vis tik šiuo metu įgyvendinti tokį projektą gali būti per brangu“, – sakė rajono meras Algirdas Neiberka.
Pagal naujausią plano variantą, numatyta, kad dviračiais bus galima apvažiuoti tik maždaug pusę ežero teritorijos. Nuspręsta, kad rytinėje pakrantėje takas nuo pagrindinio pliažo drieksis Medžiotojų gatve ir susijungs su jau esančiu taku Vytauto gatvėje, o toliau – palei kelią Marijampolė–Kybartai. Juo, kaip ir dabar, bus galima nukeliauti iki pat Paežerių dvaro.
Savivaldybės administracijos direktorius V. Gavėnas pripažino, kad šio tako būklė nėra pati geriausia, todėl jį taip pat reikėtų sutvarkyti. Tiesa, takas priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, tad ji ir turėtų rūpintis jo remontu.
Važiuojant minėtu taku link Paežerių dvaro, prie pat ežero privažiuoti bus galima pasukant palei Kastinės upelį. Planuojama, kad dviratininkai galės numinti iki vadinamojo „Aukso rago“ iškyšulio. Pačioje Paežerių dvaro teritorijoje takų prie pat vandens negalima tiesti dėl paveldosaugos reikalavimų.
Vėl privažiuoti prie pat ežero bus galima iš karto už UAB „Mevilsta“ teritorijos.
Dalis būsimo tako atkarpų sutampa su tomis teritorijomis, kuriomis galima privažiuoti jau ir dabar. Pavyzdžiui, dviračiams turėtų būti pritaikytas kelias, vedantis nuo Kisiniškių link Patunkiškių kaimų. Šiuo metu jo būklė – tragiška, tačiau V. Gavėnas vylėsi, kad jį pavyks sutvarkyti. Tikimasi, kad dar šiemet bent daliai šios atkarpos bus skirtas finansavimas iš žvyrkelių asfaltavimo programos.
„Norėtume šį kelią padaryti kaip Birštone. Ten tuo pačiu keliu važinėja ir automobiliai, ir dviratininkai. Pastarųjų dalis atskirta neaukštu borteliu“, – pasakojo V. Gavėnas.
Kalbos apie galimą dviračių taką aplink Paežerių ežerą tęsiasi jau mažiausiai dešimtmetį. Vėl grįžti prie šios temos Savivaldybės vadovus paskatino tai, kad šalia ežero kasmet vis daugėja formuojamų žemės sklypų. Akivaizdu, kad jei takas nebus pradėtas rengti artimiausiu metu, ateityje tą padaryti bus tik sunkiau.
Kol kas rengiamas tik specialusis planas, pagal kurį bus numatyta tiksli būsimos dviračių trasos vieta. Kai bus gautas finansavimas, teks rengti techninį projektą bei skelbti konkursą rangos darbams pirkti. Savivaldybės vadovai dar negalėjo pasakyti, iš kokių lėšų projektas bus finansuojamas. Norima pasinaudoti naujuoju Europos Sąjungos paramos laikotarpiu, kuriame didelis dėmesys turėtų būti skirtas projektams, susijusiems su žaliąją energetika bei turizmo skatinimu. Neatmetama galimybė, kad lėšų pavyks pritraukti bendradarbiaujant su kaimyninės Lenkijos savivaldybėmis, mat vienas iš pagrindinių šios partnerystės susitarimų – turizmo plėtra.
Skaičiuojama, kad takui aplink Paežerių ežerą įrengti reikėtų nuo 200 tūkst. iki 450 tūkst. eurų. Tai priklausytų nuo pasirinktos dangos.
„Su administracijos direktoriumi lankėmės Lenkijos Olecko mieste ir matėme, kad dviračių takams visai nereikia trinkelių ar asfalto. Užtenka padaryti tvirtą pagrindą ir išgrįsti specialia skaldele. Pasirodo, tokie takai dviratininkams – net patogesni. Be to, jie daug pigesni. Net žiemą nuo jų sniegą lengva nuvalyti“, – sakė A. Neiberka.
Jis pasakojo, kad planuojama dviračių taką įrengti ne tik prie Paežerių ežero. Neseniai rajono vadovai buvo susitikę su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės vadu plk. Rimantu Timinskiu, su kuriuo aptarė galimybes dar labiau įveiklinti ir turistams prieinamesne padaryti vietą Vištyčio seniūnijoje, kurioje susikerta trijų valstybių sienos. Norima link jos nutiesti dviračių bei pėsčiųjų takus. Reikia tikėtis, kad ten rengiant takus gyventojų pasipriešinimo nebus sulaukta.
Pagal šalyje galiojančius įstatymus, priėjimas prie vandens telkinių turėtų būti užtikrintas visiems, tačiau akivaizdu, kad nekilnojamojo turto šalia jų turintys asmenys nenori su tuo sutikti. Pakrantes „okupavę“ gyventojai visada ras šimtus sau naudingų priežasčių, dėl ko vaikščioti ar važiuoti dviračiu paežere šalia jų valdų kitiems turėtų būti draudžiama. Labai apmaudu, kad tos priežastys naudingos vienetams ir nepalankios tūkstančiams.
Panašu, kad Savivaldybės vadovams, sprendžiantiems konfliktą su paežerę nusavinusiais asmenimis, ežerą perkelti į kitą vietą būtų kur kas lengviau, nei susitarti su jais. Bet kokiu atveju, ar turėsime patrauklų taką aplink ežerą, priklausys nuo valdžios principingumo.
Anglų rašytojo Džordžo Orvelo romane „Gyvulių ūkis“ išpopuliarintas posakis, jog visi yra lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus, pasirodo, aktualus ir šiandien. Galbūt iš tiesų prie pat ežero nutiestas takas šiek tiek pakeistų šalimais gyvenančių žmonių kasdienybę, tačiau vargu, ar dėl to nukentėtų jų gyvenimo kokybė. Juk įrengus taką niekas jiems neuždraustų toliau mėgautis ežero teikiamais privalumais. Tiesiog tuo gėriu reikėtų pasidalyti su visais.
Galerija: dviračių takas
Publikuota: 2021-06-23 15:23:27
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|