|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kultūra
|
|
|
Į koncertą Bartninkuose susirinkusiai auditorijai pianistas Darius Mažintas žada pateikti kiek kitokį Šopeną.
Viktorijos ŽDANAVIČ nuotr.
Vilkaviškio ir aplinkinių rajonų muzikos gerbėjams kiekviena vasara jau tapo neatsiejama nuo b’ART muzikos projekto. Liepos 1-ąją prie Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios suskambėsią F. Šopeno noktiurnai, atliekami Dariaus Mažinto, žymės šių metų b‘ART pradžią.
Jau devintus metus b’ART muzikos projektas kviečia vasaros vakarus praleisti kokybiškos ir užburiančios muzikos apsuptyje. Šiais metais keturių renginių ciklą pradės pianistas Darius Mažintas su klasikine programa, dedikuota Frederiko Šopeno noktiurnams. Romantizmo epochos kūriniai šį kartą nuskambės kitaip – D. Mažintas prikels juos emocijų, paslaptingumo, dramos kupinam gyvenimui. Tai atlikti padės šviesų dailininkas Valdas Latonas, jis sustiprins noktiurnų svają ir paslaptingumą, taip pat atkreipdamas dėmesį į mažiau pastebimas aplinkos detales.
Apie artėjantį koncertą ir pasiruošimo procesus kalbėjomės su pianistu, kultūros veikėju Dariumi MAŽINTU. Paklaustas, per kiek laiko gimsta koncertinė programa, atlikėjas atsakė:
– Čia kaip su kūdikiu: sakoma, kad turi praeiti devyni mėnesiai, bet visko būna. Iš tiesų, tai labai priklauso nuo paties kūrinio, jo sudėtingumo, trukmės. Yra grubi statistika, kad vieną kūrinį paruošti scenai reikia 100 valandų intensyvaus darbo. Bet aš statistikomis nelabai tikiu. Man paruošti visus Šopeno noktiurnius užtruko apie pusę metų.
– Pasiruošimas trunka taip ilgai, o pats koncertas – tik apie dvi valandas. Ar negaila, kad pasidžiaugti grojimu tenka labai trumpai?
– Kadangi koncertas būna ne vienas, paruoštu repertuaru galiu pasidžiaugti keletą kartų. Bet taip, tai yra įdomus aspektas. Daug kas galvoja, kad mes tik atsisėdame, pagrojame – ir viskas čia labai lengva. Iš tiesų net trumpame koncerte slepiasi labai daug darbo. Reikia gilintis į kūrinio istorinį kontekstą, apgalvoti, ką kompozitorius turėjo omenyje jį kurdamas, kokiomis istorijomis rėmėsi. Visi kūriniai turi paslėptą idėją.
Pavyzdžiui, noktiurnai yra nakties muzika. Kiekvienas iš dvidešimties noktiurnų turi savo turinį, savo idėją, charakterį, nuotaiką, emociją – per darbo procesą reikia į visa tai įsigilinti, pasistengti susitapatinti su muzika, ją atskleisti. Tai nematomas darbas, turintis labai daug sluoksnių, kuriuos reikia pereiti, kad kūrinys skambėtų taip, kaip norima.
Atlikėjas, per save perleisdamas visą muzikinę medžiagą, vis tiek kuria interpretaciją. Tai ir yra toks ryšys – tarp kompozitoriaus ir atlikėjo, atlikėjo ir auditorijos. Ši trejybė visada turi egzistuoti. Vienas kompozitorius be atlikėjo neištransliuos savo muzikos, o atlikėjas be auditorijos neatneš muzikos į šviesą.
– Kaip Jūsų kūrybiniame kelyje atsirado Šopenas? Kodėl nusprendėte šiam kompozitoriui skirti visą programą?
– Vyrauja nuomonė, kad Šopenas yra „saloninis“ kompozitorius ir jis turi būti atliekamas be jokių dramų kamerinėje aplinkoje. Bet tokį požiūrį lėmė tuometinės tradicijos – juk dar tik buvo pradėjusios atsirasti didžiosios koncertinės salės, o Šopenas neturėjo progos jomis pasidžiaugti. Tačiau jo muzika savyje turi tiek daug didybės, tiek daug emocijos... Šopenas tikrai nebuvo „saloninis“ kompozitorius. Keisčiausia, kad jo gležname kūne (Šopenas stipriai sirgo ir mirė nuo džiovos) gyveno didelė jėga. Mano dėmesį būtent ir patraukė toks nesutapimas tarp jo fiziologijos bei transliuojamos muzikos. Labiau pradėjau gilintis į šio kompozitoriaus gyvenimą, nusprendžiau ištransliuoti auditorijai šiek tiek kitokį Šopeną. Yra įdomu, kaip romantizmo epochoje sukurta muzika skamba XXI amžiuje.
– Muzikavote Troškūnų vienuolyne, dabar ruošiatės koncertui Pajevonio bažnyčios šventoriuje. Ar Jums svarbu vieta, kurioje grojate?
– Be jokios abejonės. Muzika skleidžiasi ne visur. Jai turi būti sudaryta tam tikra atmosfera. Kaip ir gimdymas – jis ne visur gali vykti, turi būti ramybė, saugumas ir daug kitų elementų.
Aplinka yra labai svarbi muzikos gimimui. Ji diktuoja ir paties proceso eigą. Kiekvieną kartą muzikos interpretacija yra nepakartojama ir unikali. Mes nesame robotai, veikiami aplinkos natūraliai atsiduodame tėkmei, aplinkos įtakai, todėl interpretacijos kas kartą būna vis kitokios.
Labai svarbu auditorija. Kai mes atliekame kūrinius tarp keturių sienų, yra viena – tai darbo procesas. O grojimas auditorijai yra energetiniai mainai. Jei auditorija tai priima, ji automatiškai transliuoja energiją atgal, ir taip vyksta procesas. Bent jau aš jį taip jaučiu.
– Koncertuojate lauke. Kaip pavyksta susidoroti su neigiamais jos aspektais – zyziančiais ir kandančiais uodais, pravažiuojančios technikos ūžesiu?
– Scenoje atsiranda visiška koncentracija į tai, ką darai, pasikeičia erdvės ir laiko suvokimas, susifokusuoji į esamą akimirką, į pačią muziką ir nieko aplinkui negirdi ir nejauti – nei uodų įkandimo, nei musių zvimbesio, nei žmonių čiaudėjimo ar kosėjimo. Netgi ir pats atlikėjas, kai yra peršalęs, grodamas taip susikoncentruoja į atlikimą, kad nei kosėja, nei jaučiasi blogai.
– Ko gali tikėtis klausytojai, atvykę į Jūsų koncertą Pajevonyje?
– Šioje muzikoje bus visko. Visi Šopeno noktiurnai yra labai skirtingi: vieni – šviesūs, kiti – paslaptingi, dramatiški, melancholiški. Tiesiog siūlyčiau klausytojui atsipalaiduoti, įsijausti į savo istorijas ir „neprisiklijuoti“ prie stereotipų. Kitaip tariant – savaip išgyventi šią muzikinę kelionę.
Vita LASKEVIČIŪTĖ
b’ART
• Bilietai į pirmąjį b‘ART renginį su Dariaus Mažinto atliekamais Šopeno noktiurnais jau prekyboje.
• Nepraleiskite progos pasinerti į klasikinės muzikos, paslaptingos atmosferos ir šviesų sukurtą harmoniją.
• Projektą „Šviesos, muzikos ir dailės dermė b‘ART“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.
Vilkaviškio ir aplinkinių rajonų muzikos gerbėjams kiekviena vasara jau tapo neatsiejama nuo b’ART muzikos projekto. Liepos 1-ąją prie Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios suskambėsią F. Šopeno noktiurnai, atliekami Dariaus Mažinto, žymės šių metų b‘ART pradžią. |
Jau devintus metus b’ART muzikos projektas kviečia vasaros vakarus praleisti kokybiškos ir užburiančios muzikos apsuptyje. Šiais metais keturių renginių ciklą pradės pianistas Darius Mažintas su klasikine programa, dedikuota Frederiko Šopeno noktiurnams. Romantizmo epochos kūriniai šį kartą nuskambės kitaip – D. Mažintas prikels juos emocijų, paslaptingumo, dramos kupinam gyvenimui. Tai atlikti padės šviesų dailininkas Valdas Latonas, jis sustiprins noktiurnų svają ir paslaptingumą, taip pat atkreipdamas dėmesį į mažiau pastebimas aplinkos detales.
Apie artėjantį koncertą ir pasiruošimo procesus kalbėjomės su pianistu, kultūros veikėju Dariumi MAŽINTU. Paklaustas, per kiek laiko gimsta koncertinė programa, atlikėjas atsakė:
– Čia kaip su kūdikiu: sakoma, kad turi praeiti devyni mėnesiai, bet visko būna. Iš tiesų, tai labai priklauso nuo paties kūrinio, jo sudėtingumo, trukmės. Yra grubi statistika, kad vieną kūrinį paruošti scenai reikia 100 valandų intensyvaus darbo. Bet aš statistikomis nelabai tikiu. Man paruošti visus Šopeno noktiurnius užtruko apie pusę metų.
– Pasiruošimas trunka taip ilgai, o pats koncertas – tik apie dvi valandas. Ar negaila, kad pasidžiaugti grojimu tenka labai trumpai?
– Kadangi koncertas būna ne vienas, paruoštu repertuaru galiu pasidžiaugti keletą kartų. Bet taip, tai yra įdomus aspektas. Daug kas galvoja, kad mes tik atsisėdame, pagrojame – ir viskas čia labai lengva. Iš tiesų net trumpame koncerte slepiasi labai daug darbo. Reikia gilintis į kūrinio istorinį kontekstą, apgalvoti, ką kompozitorius turėjo omenyje jį kurdamas, kokiomis istorijomis rėmėsi. Visi kūriniai turi paslėptą idėją.
Pavyzdžiui, noktiurnai yra nakties muzika. Kiekvienas iš dvidešimties noktiurnų turi savo turinį, savo idėją, charakterį, nuotaiką, emociją – per darbo procesą reikia į visa tai įsigilinti, pasistengti susitapatinti su muzika, ją atskleisti. Tai nematomas darbas, turintis labai daug sluoksnių, kuriuos reikia pereiti, kad kūrinys skambėtų taip, kaip norima.
Atlikėjas, per save perleisdamas visą muzikinę medžiagą, vis tiek kuria interpretaciją. Tai ir yra toks ryšys – tarp kompozitoriaus ir atlikėjo, atlikėjo ir auditorijos. Ši trejybė visada turi egzistuoti. Vienas kompozitorius be atlikėjo neištransliuos savo muzikos, o atlikėjas be auditorijos neatneš muzikos į šviesą.
– Kaip Jūsų kūrybiniame kelyje atsirado Šopenas? Kodėl nusprendėte šiam kompozitoriui skirti visą programą?
– Vyrauja nuomonė, kad Šopenas yra „saloninis“ kompozitorius ir jis turi būti atliekamas be jokių dramų kamerinėje aplinkoje. Bet tokį požiūrį lėmė tuometinės tradicijos – juk dar tik buvo pradėjusios atsirasti didžiosios koncertinės salės, o Šopenas neturėjo progos jomis pasidžiaugti. Tačiau jo muzika savyje turi tiek daug didybės, tiek daug emocijos... Šopenas tikrai nebuvo „saloninis“ kompozitorius. Keisčiausia, kad jo gležname kūne (Šopenas stipriai sirgo ir mirė nuo džiovos) gyveno didelė jėga. Mano dėmesį būtent ir patraukė toks nesutapimas tarp jo fiziologijos bei transliuojamos muzikos. Labiau pradėjau gilintis į šio kompozitoriaus gyvenimą, nusprendžiau ištransliuoti auditorijai šiek tiek kitokį Šopeną. Yra įdomu, kaip romantizmo epochoje sukurta muzika skamba XXI amžiuje.
– Muzikavote Troškūnų vienuolyne, dabar ruošiatės koncertui Pajevonio bažnyčios šventoriuje. Ar Jums svarbu vieta, kurioje grojate?
– Be jokios abejonės. Muzika skleidžiasi ne visur. Jai turi būti sudaryta tam tikra atmosfera. Kaip ir gimdymas – jis ne visur gali vykti, turi būti ramybė, saugumas ir daug kitų elementų.
Aplinka yra labai svarbi muzikos gimimui. Ji diktuoja ir paties proceso eigą. Kiekvieną kartą muzikos interpretacija yra nepakartojama ir unikali. Mes nesame robotai, veikiami aplinkos natūraliai atsiduodame tėkmei, aplinkos įtakai, todėl interpretacijos kas kartą būna vis kitokios.
Labai svarbu auditorija. Kai mes atliekame kūrinius tarp keturių sienų, yra viena – tai darbo procesas. O grojimas auditorijai yra energetiniai mainai. Jei auditorija tai priima, ji automatiškai transliuoja energiją atgal, ir taip vyksta procesas. Bent jau aš jį taip jaučiu.
– Koncertuojate lauke. Kaip pavyksta susidoroti su neigiamais jos aspektais – zyziančiais ir kandančiais uodais, pravažiuojančios technikos ūžesiu?
– Scenoje atsiranda visiška koncentracija į tai, ką darai, pasikeičia erdvės ir laiko suvokimas, susifokusuoji į esamą akimirką, į pačią muziką ir nieko aplinkui negirdi ir nejauti – nei uodų įkandimo, nei musių zvimbesio, nei žmonių čiaudėjimo ar kosėjimo. Netgi ir pats atlikėjas, kai yra peršalęs, grodamas taip susikoncentruoja į atlikimą, kad nei kosėja, nei jaučiasi blogai.
– Ko gali tikėtis klausytojai, atvykę į Jūsų koncertą Pajevonyje?
– Šioje muzikoje bus visko. Visi Šopeno noktiurnai yra labai skirtingi: vieni – šviesūs, kiti – paslaptingi, dramatiški, melancholiški. Tiesiog siūlyčiau klausytojui atsipalaiduoti, įsijausti į savo istorijas ir „neprisiklijuoti“ prie stereotipų. Kitaip tariant – savaip išgyventi šią muzikinę kelionę.
Vita LASKEVIČIŪTĖ
• Bilietai į pirmąjį b‘ART renginį su Dariaus Mažinto atliekamais Šopeno noktiurnais jau prekyboje.
• Nepraleiskite progos pasinerti į klasikinės muzikos, paslaptingos atmosferos ir šviesų sukurtą harmoniją.
• Projektą „Šviesos, muzikos ir dailės dermė b‘ART“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.
Publikuota: 2021-06-28 14:23:21
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|