„Santaka“ / B’ART vakarai sugrįžta su Šopeno noktiurnais / Kultūra

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Kuosėnų kaime (Bartninkų sen.) parduoda mėsines kiaules. Tel. 8 652 88 528.
Galioja iki: 2021-10-22 13:30:12

Spaudžia sultis. Pasterizuoja, pilsto į 3–5 l pakuotes su integruotu kraneliu. Kreiptis adresu: Kybeikių k., Vilkaviškio r. Tel. 8 687 75 441.
Galioja iki: 2021-10-28 08:08:46



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kultūra

Dalinkitės:  


Į koncertą Bartninkuose susirinkusiai auditorijai pianistas Darius Mažintas žada pateikti kiek kitokį Šopeną.

Viktorijos ŽDANAVIČ nuotr.


B’ART vakarai sugrįžta su Šopeno noktiurnais


Vilkaviškio ir aplinkinių rajonų muzikos gerbėjams kiekviena vasara jau tapo neatsiejama nuo b’ART muzikos projekto. Liepos 1-ąją prie Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios suskambėsią F. Šopeno noktiurnai, atliekami Dariaus Mažinto, žymės šių metų b‘ART pradžią.

Jau devintus metus b’ART muzikos projektas kviečia vasaros vakarus praleisti kokybiškos ir užburiančios muzikos apsuptyje. Šiais metais keturių renginių ciklą pradės pianistas Darius Mažintas su klasikine programa, dedikuota Frederiko Šopeno noktiurnams. Romantizmo epochos kūriniai šį kartą nuskambės kitaip – D. Mažintas prikels juos emocijų, paslaptingumo, dramos kupinam gyvenimui. Tai atlikti padės šviesų dailininkas Valdas Latonas, jis sustiprins noktiurnų svają ir paslaptingumą, taip pat atkreipdamas dėmesį į mažiau pastebimas aplinkos detales.

Apie artėjantį koncertą ir pasiruošimo procesus kalbėjomės su pianistu, kultūros veikėju Dariumi MAŽINTU. Paklaustas, per kiek laiko gimsta koncertinė programa, atlikėjas atsakė:

– Čia kaip su kūdikiu: sakoma, kad turi praeiti devyni mėnesiai, bet visko būna. Iš tiesų, tai labai priklauso nuo paties kūrinio, jo sudėtingumo, trukmės. Yra grubi statistika, kad vieną kūrinį paruošti scenai reikia 100 valandų intensyvaus darbo. Bet aš statistikomis nelabai tikiu. Man paruošti visus Šopeno noktiurnius užtruko apie pusę metų.


– Pasiruošimas trunka taip ilgai, o pats koncertas – tik apie dvi valandas. Ar negaila, kad pasidžiaugti grojimu tenka labai trumpai?

– Kadangi koncertas būna ne vienas, paruoštu repertuaru galiu pasidžiaugti keletą kartų. Bet taip, tai yra įdomus aspektas. Daug kas galvoja, kad mes tik atsisėdame, pagrojame – ir viskas čia labai lengva. Iš tiesų net trumpame koncerte slepiasi labai daug darbo. Reikia gilintis į kūrinio istorinį kontekstą, apgalvoti, ką kompozitorius turėjo omenyje jį kurdamas, kokiomis istorijomis rėmėsi. Visi kūriniai turi paslėptą idėją.

Pavyzdžiui, noktiurnai yra nakties muzika. Kiekvienas iš dvidešimties noktiurnų turi savo turinį, savo idėją, charakterį, nuotaiką, emociją – per darbo procesą reikia į visa tai įsigilinti, pasistengti susitapatinti su muzika, ją atskleisti. Tai nematomas darbas, turintis labai daug sluoksnių, kuriuos reikia pereiti, kad kūrinys skambėtų taip, kaip norima.

Atlikėjas, per save perleisdamas visą muzikinę medžiagą, vis tiek kuria interpretaciją. Tai ir yra toks ryšys – tarp kompozitoriaus ir atlikėjo, atlikėjo ir auditorijos. Ši trejybė visada turi egzistuoti. Vienas kompozitorius be atlikėjo neištransliuos savo muzikos, o atlikėjas be auditorijos neatneš muzikos į šviesą.


– Kaip Jūsų kūrybiniame kelyje atsirado Šopenas? Kodėl nusprendėte šiam kompozitoriui skirti visą programą?

– Vyrauja nuomonė, kad Šopenas yra „saloninis“ kompozitorius ir jis turi būti atliekamas be jokių dramų kamerinėje aplinkoje. Bet tokį požiūrį lėmė tuometinės tradicijos – juk dar tik buvo pradėjusios atsirasti didžiosios koncertinės salės, o Šopenas neturėjo progos jomis pasidžiaugti. Tačiau jo muzika savyje turi tiek daug didybės, tiek daug emocijos... Šopenas tikrai nebuvo „saloninis“ kompozitorius. Keisčiausia, kad jo gležname kūne (Šopenas stipriai sirgo ir mirė nuo džiovos) gyveno didelė jėga. Mano dėmesį būtent ir patraukė toks nesutapimas tarp jo fiziologijos bei transliuojamos muzikos. Labiau pradėjau gilintis į šio kompozitoriaus gyvenimą, nusprendžiau ištransliuoti auditorijai šiek tiek kitokį Šopeną. Yra įdomu, kaip romantizmo epochoje sukurta muzika skamba XXI amžiuje.

– Muzikavote Troškūnų vienuolyne, dabar ruošiatės koncertui Pajevonio bažnyčios šventoriuje. Ar Jums svarbu vieta, kurioje grojate?

– Be jokios abejonės. Muzika skleidžiasi ne visur. Jai turi būti sudaryta tam tikra atmosfera. Kaip ir gimdymas – jis ne visur gali vykti, turi būti ramybė, saugumas ir daug kitų elementų.


Aplinka yra labai svarbi muzikos gimimui. Ji diktuoja ir paties proceso eigą. Kiekvieną kartą muzikos interpretacija yra nepakartojama ir unikali. Mes nesame robotai, veikiami aplinkos natūraliai atsiduodame tėkmei, aplinkos įtakai, todėl interpretacijos kas kartą būna vis kitokios.

Labai svarbu auditorija. Kai mes atliekame kūrinius tarp keturių sienų, yra viena – tai darbo procesas. O grojimas auditorijai yra energetiniai mainai. Jei auditorija tai priima, ji automatiškai transliuoja energiją atgal, ir taip vyksta procesas. Bent jau aš jį taip jaučiu.

– Koncertuojate lauke. Kaip pavyksta susidoroti su neigiamais jos aspektais – zyziančiais ir kandančiais uodais, pravažiuojančios technikos ūžesiu?

– Scenoje atsiranda visiška koncentracija į tai, ką darai, pasikeičia erdvės ir laiko suvokimas, susifokusuoji į esamą akimirką, į pačią muziką ir nieko aplinkui negirdi ir nejauti – nei uodų įkandimo, nei musių zvimbesio, nei žmonių čiaudėjimo ar kosėjimo. Netgi ir pats atlikėjas, kai yra peršalęs, grodamas taip susikoncentruoja į atlikimą, kad nei kosėja, nei jaučiasi blogai.

– Ko gali tikėtis klausytojai, atvykę į Jūsų koncertą Pajevonyje?

– Šioje muzikoje bus visko. Visi Šopeno noktiurnai yra labai skirtingi: vieni – šviesūs, kiti – paslaptingi, dramatiški, melancholiški. Tiesiog siūlyčiau klausytojui atsipalaiduoti, įsijausti į savo istorijas ir „neprisiklijuoti“ prie stereotipų. Kitaip tariant – savaip išgyventi šią muzikinę kelionę.



Vita LASKEVIČIŪTĖ


b’ART

• Bilietai į pirmąjį b‘ART renginį su Dariaus Mažinto atliekamais Šopeno noktiurnais jau prekyboje.

• Nepraleiskite progos pasinerti į klasikinės muzikos, paslaptingos atmosferos ir šviesų sukurtą harmoniją.

• Projektą „Šviesos, muzikos ir dailės dermė b‘ART“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.



Publikuota: 2021-06-28 14:23:21

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje plevėsuos ir Suvalkijos (Sūduvos) vėliava
* Rajonas po 20 metų: patrauklus gyventi, ilsėtis, atviras technologijoms
* Policijos komisariato garažo sieną jaunimas papuošė įspūdingu piešiniu
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar trečiąsyk skiepysitės nuo COVID-19?
Jau pasiskiepijau.
Žinoma.
Dar svarstau.
Trečiąkart jau nesiskiepysiu.
Esu prieš skiepus nuo COVID-19.



Kalbos patarimai

Ar gerai „vartoti vietiškai“?
Prieveiksmio vietiškai daryba taisyklinga: jis padarytas iš būdvardžio vietiškas, -a, kurio reikšmė apibrėžiama taip: „susijęs su vieta, būdingas kuriai nors vietai“. Taigi pasakymas „Vaistą vartoti vietiškai“ yra taisyklingas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas