Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Naudinga

---

Beveik pusė Lietuvos gyventojų lėšų didesniems pirkiniams ar kitoms reikmėms yra linkę neformaliai pasiskolinti artimoje aplinkoje. Į tai įtraukiami ne tik draugai, pažįstami ar giminės, bet ir darbdaviai. Finansų specialistai sako, kad tokia praktika nėra vienareikšmiškai bloga, tačiau perspėja tuo nepiktnaudžiauti bei pataria, kaip nesusigadinti tarpusavio santykių.

Akiratyje – artimiausi žmonės

Rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko apklausą formalizuotiems ir neoficialiems skolinimosi būdams išsiaiškinti. Apklausą inicijavusio Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška pastebi, kad nors abi galimybės išnaudojamos gana tolygiai, neformalūs skolinimosi atvejai Lietuvoje vis dėlto yra dažnesni.

„Paaiškėjo, kad pritrūkus pinigų į akiratį pirmiausiai patenka artimiausi žmonės. Jų finansinės pagalbos sakė prašantys net 47 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų, dar 2 proc. pripažino, kad dėl to kreipiasi į savo darbdavius. Iš viso turime 49 proc. žmonių, kurie linkę skolintis draugystės, gerų santykių ar pasitikėjimo pagrindu. Tuo tarpu 45 proc. dažniausiai skolinasi iš įvairių finansų institucijų, tarp kurių yra bankai, greitųjų kreditų bendrovės bei tarpusavio skolinimo platformos“, – sakė J. Ivaška.

Anot jo, „draugiškų paskolų“ dalijime yra grėsmių, nes toks skolinimas neretai niekaip neįforminamas, todėl teoriškai gali nukentėti ir viena, ir kita sandorio pusė.

Regionai ir didmiesčiai elgiasi visiškai skirtingai

Prireikus pinigų būtent iš artimųjų linkę skolintis 53 proc. kaimo vietovėse bei 50 proc. mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių. Didmiesčiuose finansinės artimųjų pagalbos prašytų 40 proc. apklaustųjų.

Be to, „draugiškos paskolos“ populiarios tarp mažesnes pajamas gaunančių gyventojų. Jei mėnesio pajamos vienam namų ūkio nariui sudaro iki 300 eurų, iš pažįstamų skolinsis 53 proc. šios pajamų grupės atstovų. Pajamoms siekiant 300-500 eurų, artimųjų finansinės pagalbos prašytų 51 proc. Tačiau jau 500-700 eurų pajamomis vienam šeimos nariui disponuojantys šeimos ūkiai iš artimųjų skolintis nori gerokai mažiau – tą darytų 34 proc. šios grupės atstovų.

Skolinantis būtina realistiškai įvertinti savo finansines galimybes.

„Didmiesčių gyventojai, taip pat įgijusieji aukštąjį išsilavinimą savo skolą dažniau nori formalizuoti. Atitinkamai 40 ir 46 proc. jų tiesiog kreipiasi į banką. Tuo tarpu žemesnio išsilavinimo, mažesnes pajamas gaunantieji dažniau ieško neoficialių paskolų šaltinių. Tokio elgesio nesiečiau su bankinių paslaugų prieinamumu regionuose, juo labiau, kad yra puikiai išplėtotos paslaugos internetu. Labiau tikėtina, kad regionų gyventojai yra įpratę problemas spręsti vietoje, pasikliaudami savo turimais socialiniais kontaktais“, – kalbėjo J. Ivaška.

Pasak jo, reikia neužmiršti, kad pinigų paskolinusi pusė kurį laiką negali jų naudoti savo reikmėms, neaišku, kokia tokios paslaugos kaina, taip pat gali kilti konfliktų, jei paskolintos lėšos negrąžinamos laiku.

Auksinė skolinimosi taisyklė

J. Ivaškos teigimu, kad ir kaip paradoksaliai beskambėtų, tačiau būtent skolinimo susitarimo įforminimas juridiškai yra tai, kas gąsdina dalį vartotojų dėl ilgiau užtrunkančių, sudėtingesnių procedūrų, bet iš anksto aptariami susitarimo aspektai kaip tik mažina nesusipratimų riziką. Bet kuriuo atveju galioja auksinė skolinimosi taisyklė – finansinė disciplina yra tai, ko iš jūsų be išlygų tikėsis ir bankas, ir šeimos narys, ir darbdavys.

„Skolinantis būtina realistiškai vertinti savo finansines galimybes: kokios tiksliai sumos jums trūksta, per kiek laiko ir kokiu dažnumu ją galėsite grąžinti, kokią galite sau leisti paskolos suteikimo kainą? Finansinė disciplina ir preciziškas įsipareigojimų laikymasis tampa kritiškai svarbiu aspektu, kuris lems skolintojo požiūrį į jus ir pasitikėjimą jumis ateityje, todėl čia atsipalaiduoti negalima. Pagalvokite, į kokią nepavydėtiną situaciją galite pakliūti, jei pasiskolinsite iš darbdavio ir po to vengsite finansinių įsipareigojimų vykdymo“, – konstatavo Medicinos banko atstovas.

Pirmiausiai jis pataria įvertinti skolinimosi tikslą. Jei iki algos pritrūko poros dešimtinių, į banką kreiptis tikrai neapsimoka, tačiau vertėtų bandyti tokioms situacijomis atsidėti iš einamųjų pajamų. Tuo tarpu jei ketinama įsigyti buitinę techniką ar išmanųjį įrenginį, galima pasidomėti galimybe išsimokėti už pirkinį per ilgesnį laiką ir be pabrangimo.

„Šiuo metu pinigai finansų rinkoje nėra tokie brangūs, prekybininkai taiko įvairius finansinius instrumentus, kurie leidžia už prekes išsimokėti dalimis, todėl prieš skolinantis neoficialiai patarčiau pasidomėti ir kitomis galimybėmis. Gali būti, jog ne tik iš artimųjų, bet išvis skolintis neprireiks. Tuo atveju, kai išgelbėti gali tik paskola, labiausiai apsimokėtų palyginti visų prieinamų variantų sąlygas ir tik tada apsispręsti dėl geriausio“, – sakė J. Ivaška.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---