„Santaka“ / Kada prasidėjo Antrasis pasaulinis karas? / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda mūrinį namą su daliniais patogumais Kybartuose (ūkiniai pastatai, raudonų čerpių stogas, 15 a sklypas, 18 000 Eur). Tel. 8 650 64 887.
Galioja iki: 2022-05-21 13:08:14

Parduoda vasarines padangas 185/70 R14, diskinį pjūklą, naują elektrinį masažinį čiužinį WELLNEO 3x1. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2022-05-26 08:16:16



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Vermachto kareiviai kerta Sovietų sąjungos sieną. 1941 m. birželio 22 d. – „Barbarosos“ operacijos pradžia.

Nuotr. iš leidinio „Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“


Kada prasidėjo Antrasis pasaulinis karas?


Istorijos melo pinklėse



Prieš 80 metų prasidėjęs Vokietijos – Sovietų Sąjungos karas sovietiniuose vadovėliuose įvardijamas Didžiuoju Tėvynės karu. Studijų metais teko mokytis iš šešiatomės Didžiojo Tėvynės karo istorijos. Vakarų istorikų, o tuo labiau Vokietijos Vermachto generolų ar karo dalyvių atsiminimai buvo ignoruojami ir kritikuojami.

Istorijos dėstyme buvo pabrėžiamas klastingas Vokietijos taikios Sovietų darbininkų ir valstiečių valstybės užpuolimas be karo paskelbimo bei nepasirengimas karui.

Dabar knygynuose ir bibliotekose galima rasti gausybę naujos literatūros. Kitokį požiūrį į birželio 22-ąją Vokietijos pradėtą karą bene ryškiausiai savo tyrinėjimuose atskleidė ir rusų autoriai: Viktoras Suvorovas („Ledlaužis“, „Diena M“). Markas Soloninas („Kare nieko gero“), Borisas Sokolovas („Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“). Rengiant šį pasakojimą perskaičiau ir garsaus Vermachto generolo Ericho von Manšteino atsiminimus „Prarastos pergalės“, atskleidusius vokiečių generolų požiūrį į karą Sovietų Sąjungoje.


Karo pradžios ištakos

Mėgindamas nustatyti karo pradžią V. Suvorovas rašo: „Kad ir kaip mėginsime nustatyti tikslią datą, kada prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir kada į jį įstojo SSRS, tai visada bus 1939 m. rugpjūčio 19 d.“ Slaptuose Kremliaus vadų pasitarimuose apie Europos „išvadavimo“ planą Stalinas skelbė: „Įtraukti Europą į karą, bet patiems būti neutraliems, paskui, kai priešai išsekins vienas kitą, mesti ant svarstyklių lėkštės visą Raudonosios armijos galią.“

Studijų metais doc. J. Dobrovolsko seminaruose diskutavome apie 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo paktą. Kas buvo slaptuosiuose protokoluose nutylėta? Komunistai istorikai įrodinėjo, kad Vakarų Baltarusijos, Ukrainos ir Besarabijos „išvadavimas“ buvo sienų nukėlimas į vakarus. Po Pabaltijo „išvadavimo“ iš darbo žmonių „nekenčiamos“ kapitalistų valdžios, maršalas S. Timošenka rašė: „Mes, Raudonosios Armijos kariai, neturime išpuikti ir pasitenkinti tuo, kas pasiekta“. Smogti Vokietijai Stalinas planavo 1942 m., bet po Vokietijos pergalių puolimą atkėlė į 1941 m. vasarą. Įdomus faktas – pasitinkant 1941 metus skelbtas šūkis „Padidinsime SSRS respublikų skaičių“. „Neutralioji“ SSRS 1939 m. užpuola Suomiją, 1940 m. tyliai okupuoja tris Pabaltijo respublikas. Prie vakarinių sienų, pašalinus Lenkiją, sutelkiamos milžiniškos Raudonosios armijos pajėgos. Kariams ir SSRS piliečiams kalama į galvą mintis, kad būsimas karas pareikalaus mažai kraujo ir vyks svetimoje teritorijoje. Sovietų karo vadai buvo rengiami puolamiesiems, o ne gynybiniams mūšiams.


Niurnbergo teisme liudijęs Ribentropas pareiškė: „Maskva turėjo smogti į Vokietiją“. Progresyvieji rusų istorikai skelbia, kad SSRS buvo parengusi smūgio į Vokietiją planą „Groza“ (Audra) ir liepos 12 d. planavo ją užpulti. 1941 m. vasarį buvo įkurtos frontų vadavietės, nors oficialiai apie tai nepranešta.

Vermachto generolo mintys

Vienas talentingiausių Vokietijos Vermachto karvedžių Erichas von Manšteinas, 1952 m. iš anglų nelaisvės grįžęs į tėvynę, parašė giliai dokumentuotus atsiminimus „Prarastos pergalės“ (2019): „Galima manyti, kad Hitleris suprato, jog šie du režimai kada nors susidurs, nes grėsmingas sovietų pajėgų telkimas prie Vokietijos rytinės sienos kėlė abejonių dėl Kremliaus būsimosios pozicijos [...] „Hitleris nepasitikėjo šia šalimi ir kartu jos pakankamai neįvertino. Baiminosi Rusijos valstybės tradicinių ekspansinių siekių, kuriems, tiesa, Maskvos paktu atvėrė vartus į Vakarus“.

Du galvažudžiai tykojo vienas kito, telkė prie sienos armijas, vienas svajojo apie erdvę vokiečių tautai Rytuose, kitas – apie „išvaduotas“ Europos tautas, tampančias sovietinėmis respublikomis. Hitleris nelaukė ir smogė visa galia pulti pasiruošusias sovietines divizijas.


Erichas von Manšteinas prisimena: „Birželio 21 d., 13 val., į korpuso štabą atėjo įsakymas dėl puolimo, kuris prasideda kitą rytą 3 val. Kauliukai buvo mesti.

Daug ginčytasi, ar sovietų kariuomenės pajėgų išskleidimas buvo gynybinio, ar puolamojo pobūdžio. Iš Sovietų sąjungos vakarinėse srityse sutelktos daugybės tankų Balstogės ir Lvovo rajonuose buvo galima spėti, kad Sovietų sąjunga anksčiau ar vėliau puls.“

Apie kariaujančiųjų žiaurumą

Sovietinėje istoriografijoje gausybė publikacijų apie vokiečių vykdytus žiaurumus. Vermachto generolai gavo įsakymą įžengus į Sovietų sąjungą paimtus į nelaisvę komisarus sušaudyti.

Įdomi Manšteino pastaba: „Jie ne kariai, jų veikla tradiciniu požiūriu galėjo būti laikoma nelegalia. Šio įsakymo vykdymas prieštaravo ne tik kariuomenės garbei, bet ir moralinei dvasiai, savo viršininkams pranešiau, mano kariuomenė šio įsakymo nevykdys.“ Panašios nuomonės laikėsi ir kiti vokiečių Vermachto generolai. Tačiau jau pirmąją karo dieną vokiečių kariai patyrė metodus, kuriuos naudojo kariaudami sovietai: paimti į nelaisvę vokiečių kariai buvo išskersti ir sužaloti.

Vakarų Europa patyrė tik fašizmo žiaurumus. Rytų Europa ir Pabaltijys pažino abiejų okupantų žiaurumus. Skirtingos ir Antrojo pasaulinio karo interpretacijos. Rusija dėl karo vadų žiaurumo kariavo po kulkų kruša guldydama minias karių, iškilmingai švenčia gegužės 9-ąją, kuri turėtų būti ir gedulo diena.



Antanas ŽILINSKAS

Istorikas



Publikuota: 2021-07-01 09:19:44

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Įžuvino Vištyčio krašto ežerus
* Vasaros kelionės po Vilkaviškio rajoną – su prizais ir degustacijomis
* Paramos koncerte surinktos lėšos bus skirtos Lietuvos ir Ukrainos vaikams
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reikėtų pavadinti mūsų etnografinį regioną?
Suvalkija.
Sūduva.
Užnemune.
Dar neturiu nuomonės.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kada negerai „nukreipti“?
Veiksmažodis nukreipti nevartotinas reikšme „siųsti“. Taigi ne nukreipti į kursus, o siųsti į kursus, ne nukreipti pas kitos srities gydytoją, o nusiųsti pas kitos srities gydytoją.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas