|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Sveikata
Infūziniai švirkštiniai siurbliai vienu metu gali švirkšti kelis medikamentus.Autorės nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Vilkaviškio ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Roberta Suprikienė, kelių skyrių slaugytojoms vadovaujančios slaugos administratorės Laimutė Mockeliūnaitė bei Rūta Čeplevičienė sutiko savo darbo subtilybėmis pasidalyti su „Santakos“ skaitytojais. Medikės sakė, kad rajono gydymo įstaigų slaugytojai dažniausiai susiduria su elementariais injekcijų būdais: vaistus leidžia į odą, poodį, raumenis, venas. Specifinius vaistus, kurie leidžiami tiesiai į konkretų organą, stuburo kanalą, sąnarį, arterijas ir kt. leidžia ne slaugytojos, o gydytojai specialistai. Į odą paprastai leidžiami mėginiai alergijai, tuberkuliozei nustatyti ir tos vakcinos, kurių reikalingos labai mažos dozės. Injekcijoms į odą naudojami labai maži švirkštai ir adatos. Į poodį, dažniausiai pilvo srityje, leidžiami tokie vaistai, kaip insulinas, kraują skystinantys preparatai ir pan. Mat juos organizmui reikia įsisavinti lėtai, o riebaliniame poodžio sluoksnyje medikamentai išlieka ilgiau ir po truputį tirpdami lėtai rezorbuojasi. Į raumenis leidžiami priešuždegiminiai vaistai, nuskausminamieji, vakcinos ir kt. Jie suveikia greičiau nei geriamieji medikamentai, tačiau tiesiai į veną leidžiami vaistai veikia greičiausiai. Daugelis medikamentų gali būti leidžiami tiek į raumenis, tiek į veną – skiriasi tik jų suveikimo laikas, tačiau koks medikamentas ir kaip turi būti vartojamas numato vaisto gamintojas, o skiria gydytojas. Tiesa, yra medikamentų sąrašas, kuriuos slaugytojos, teikdamos skubiąją pagalbą, gali skirti savo nuožiūra. Paprastai į raumenis įšvirkščiami vaistai leidžiami į žąstą arba sėdmenis. Leidžiant vaistus į žąstą stambiam žmogui, kuris turi poodinį riebalinį sluoksnį, adata duriama 90 laipsnių kampu, smulkiam – 45 laipsnių kampu. Anot L. Mockeliūnaitės, į kurį raumenį švirkšti vaistus, didelio skirtumo nėra – sėdmenys injekcijoms pasirenkami dėl to, kad ten raumuo didesnis. Vakcinas taip pat būtų galima švirkšti į sėdmenis, tačiau žąstas pasirinktas dėl estetikos. – Įsivaizduokite, jeigu vakcinacijos centre nuo COVID-19 skiepijamiems žmonėms matant kitiems reikėtų nusimauti kelnes ir apnuoginti sėdmenis, – juokėsi R. Suprikienė. Mažiems vaikučiams, kurių rankos raumuo dar labai mažas, skiepai švirkščiami į šlaunies raumenį. Daugeliui vaistų leidimas asocijuojasi su skausmu ir nemaloniais pojūčiais. Tobulėjant medicinos priemonėms ir didėjant galimybėms stengiamasi pacientui suteikti jo kuo mažiau. Daugelis, ko gero, dar prisimena, kai kraujas tirti buvo imamas iš piršto. Anot L. Mockeliūnaitės, pirštų pagalvėlėse daug nervų galūnėlių, todėl dūris būdavo itin skausmingas. Šiais laikais kraujas tyrimui imamas iš venos. Tiesa, naujagimių venos labai mažos, todėl jiems kraujas imamas iš kulno. Medikės kalbėjo, kad kiekvieno žmogaus skausmo intensyvumo skalė yra skirtinga – kas vienam atrodo visiškai neskausminga, kitam gali kelti didelį skausmą. Injekcijos skausmingumas priklauso nuo vaistų cheminės sudėties ir konsistencijos. Leidžiant į raumenis yra skausmingesni tie vaistai, kurie yra aliejinės konsistencijos, savo sudėtyje turi druskų. Daugelis, kam į veną buvo lašinamas kalis, taip pat žino, kad šis medikamentas skausmingas – kuo greičiau laša, tuo skausmas didesnis. Tiems pacientams, kurių skausmo slenkstis žemas, kartu su kaliu net lašinami nuskausminamieji. Dėl patiriamo diskomforto į raumenis švirkščiamų medikamentų mažėja – daugelis leidžiami į veną. Toks būdas patogus ir dėl to, kad įstačius kateterį durti pakartotinai nereikia – per jį medikamentus galima leisti iki trijų parų. Tačiau slaugytojos skundėsi, kad dėl mažo fizinio krūvio šiuolaikinių žmonių venos sunkiai matomos, jas sunku rasti. Venos traukiasi, kietėja ir dėl nuolatinio vaistų poveikio. Tam, kad galėtų rasti ir pataikyti į sunkiai matomą veną, slaugytojoms tenka kviestis į pagalbą koleges. Kad medikės nevargtų ieškodamos, kartais pacientai patys nurodo vienintelę dar normaliai funcionuojančią veną. Nepavykus rasti rankų venų, jų ieškoma kojose, o kraštutiniu atveju vaistai leidžiami į centrinę – poraktikaulinę veną. Tačiau ją punktuoja ne slaugytojos, o gydytojas. Slaugytojos su siaubu stebi besiplečiančią tatuiruočių, ypač vadinamų rankovėmis, madą. Medikės neįsivaizduoja, kaip reikėtų rasti veną, jeigu į ligoninę kreiptųsi toks tatuiruotas pacientas. Kol žmonės pakankamai jauni, venas dar galima apčiuopti, tačiau sulaukę vyresnio amžiaus tatuiruotieji tikrai susidurs su problema. Ko gero, retam į ligoninę pakliuvusiam žmogui neteko „ragauti“ lašelinės ir ilgas valandas laukti, kol sulašės medikamentai. Todėl pacientai dažnai patys bando „pasireguliuoti“ lašėjimo greitį. Medikės įspėja, kad kai kurie medikamentai turi griežtas dozuotes, todėl per trumpą laiką į organizmą patekęs didesnis jų kiekis gali sukelti komplikacijų. R. Čeplevičienė juokavo, kad daugelis pacientų turi baimę, kad pasibaigus lašelinei į veną pateks oro. Todėl vaistams artėjant prie pabaigos nerimaudami puola ieškoti slaugytojos. – Lašelinės sistema yra uždara ir oras į veną tikrai nepateks, todėl pasibaigus vaistams nerimauti tikrai neverta, – ramino R. Čeplevičienė. Kai reikalingas itin tikslus medikamentų dozavimas, medikai naudoja infūzinius švirkštinius siurblius. Jie automatiškai švirkščia nustatytą vaistų kiekį nurodytomis dozėmis ir laiko intervalais. Vienu metu į tą pačią veną tokiu siurbliu galima švirkšti kelis medikamentus, todėl pagalba daug efektyvesnė. Šie siurbliai naudojami Reanimacijos skyriuje, taip pat ir kituose skyriuose, kur ligoniams reikalinga itin tiksli vaistų dozuotė. Reikėtų pripažinti, kad dabartinės medicininės pagalbos priemonės labai skiriasi nuo naudotų prieš kelis dešimtmečius. Vyresnės kartos žmonės dar prisimena daugkartinius, stiklinius švirkštus su storomis adatomis, kurias vien pamačius kūnu perbėgdavo šiurpas. Kad švirkštai ir adatos būtų sterilūs, juos reikėdavo plauti, dezinfekuoti per kiekvieną adatą švirkščiant dezinfekcinį skystį, vėl plauti, mirkyti, virinti. Tai kainuodavo daug laiko ir pastangų. Tačiau tokias priemones medikai dabar prisimena tik kaip medicinos istorijos reliktą. Publikuota: 2021-07-01 09:25:24 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|