|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Jaunimas
Vitai Laskevičiūtei visur suspėti padeda stiprus pareigos jausmas.Asmeninio albumo nuotr.
Vitos veidas, ko gero, pažįstamas daugeliui bendraamžių vilkaviškiečių. Dar visai neseniai, kai mokėsi Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje, mergina ne kartą buvo tapusi meninio skaitymo konkursų, lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadų nugalėtoja, netgi respublikiniame etape buvo užėmusi antrąją vietą. Ji puikiai mokėsi, šoko, organizavo renginius, savanoriavo. Kai atėjo laikas pasirinkti profesiją, Vita stojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kūrybinių industrijų specialybę, ir dabar neatsidžiaugia savo pasirinkimu. Paklausta, kaip jai pavyksta tiek visko spėti, mergina sako, jog turi stiprų pareigos jausmą, kuris nugali kartais užplūstantį tingulį ir stumia į priekį. Būtent dėl pareigos jausmo Vita negali atmestinai žiūrėti į mokslus, atsisakyti veiklų. – Kuo daugiau visko veiki, tuo daugiau ir suspėji, – sakė V. Laskevičiūtė. – Aišku, kartais sunku rasti motyvacijos, kad paaukotum saldų nieko neveikimą. Tačiau dabar džiaugiuosi, kad mokyklinį laiką išnaudojau produktyviai, nes naudą pradėjau justi iškart, vos pabaigusi gimnaziją. Tai, kad V. Laskevičiūtė lankė tautinių šokių ratelį, gerai išmano gimtąją kalbą, sufleruoja, jog mergina jaučia ryšį su lietuviška kultūra, tradicijomis. – Lietuviškos vertybės ir tradicijos man tikrai yra svarbios, tačiau manau, kad gręžtis reikia į ateitį, o ne praeitį. Aš myliu lietuvių kalbą, bet manau, kad papildę ją „svetimybėmis“ suteiksime daug daugiau gyvybės ir spalvų, nei bandydami „užkonservuoti“ ir „ginti“ nuo naujų žodžių. Kultūra yra gyva, ji turi keistis, augti, bręsti, todėl manau, kad būtent į tai ir reikėtų koncentruotis, – svarstė Vita. Ji mano, kad nereikia bijoti pokyčių, juk lietuviškumo esybė tikrai niekur nedings, o lietuviškas paveldas tarnaus kaip atraminis akmuo – susipažinus su juo mokykloje ir jį priėmus, po to reikia žvelgti, kaip jį galima pritaikyti šiais laikais. Dar viena Vitos realizacijos sritis – savanorystė. Nors kitose šalyse savanorystė labai populiari, Lietuvoje jaunuoliai dažnai nemato reikalo ją išbandyti. Vitos mama dirba Vilkaviškio kultūros centre, tad mergina čia dažnai savanoriauja įvairiuose renginiuose. – Manau, savanorystė yra vienas geriausių būdų praleisti laisvalaikį, kurio moksleiviai tikrai turi. Būtent savanorystė skirtingose organizacijose, renginiuose, padėjo suprasti, kas man sekasi, kas patinka ir kaip tai galėčiau pritaikyti ateityje, – pasakojo V. Laskevičiūtė. – Be to, savanorystė garantuoja daugybę naujų pažinčių ir draugų, o tai tikrai yra pats didžiausias turtas, kurį galima gauti. Mergina prisipažino, kad per pažintis, kurias užmezgė savanoriaudama, susirado ir darbą, kuris siejasi su kūrybinių industrijų lauku ir jai labai patinka. Vita sako, kad savanoriauti yra labai smagu, juk tenka dalyvauti daugybėje renginių. – Savanorystės tokiuose renginiuose, kaip „Muzikos salė“ ar „Kino pavasaris“, laukiu kaip šventės, nes proga iš arti pažiūrėti į savo mėgstamą industriją ir tapti jos dalimi tikrai žavi ir motyvuoja, – kalbėjo V. Laskevičiūtė ir patarė jaunimui užsiimti savanoryste, ko tikrai nesigailės. Vita neabejoja, kad savanorystė ir patirtis kultūros, pramogų srityje tikrai padarė įtaką jos profesijos pasirinkimui. Tai buvo puikus būdas įsitikinti, kad ši sritis tikrai patinka. Nors kūrybinių industrijų studijų programą universitetai siūlo daugiau kaip dešimtmetį, jaunuoliai vis dar vengia rinktis šią profesiją. Juos baugina neaiškios programos ir karjeros perspektyvos. – Pati prieš stodama labai daug svarsčiau ir abejojau. Net gavusi priėmimo laišką nežinojau, ar džiaugtis, ar liūdėti, – prisipažino Vita. – Vis dėlto, kūrybinių industrijų studijos Vilniaus Gedimino technikos universitete tikrai pateisino mano lūkesčius ir panaikino baimes. Tai, kad studijų programa yra plati ar neaiški, Vita laiko vienu didžiausių pliusų. Susipažindami su skirtingomis, labai plačiomis kūrybinių industrijų kryptimis, studentai gali trumpai išbandyti save srityse, apie kurias net nebūtų pagalvoję. Tai padeda suprasti, kokį didelį pasirinkimą kūrybinių industrijų srityje turės specialistas, atrasti savo mėgstamą dalyką. V. Laskevičiūtės nuomone, mėgstamos krypties atradimas ir priartėjimas prie savirealizacijos yra vienas geriausių dalykų, ką gali pasiūlyti švietimo įstaiga. Tačiau jai teko susidurti ir su daugybe mitų. Dažnai studentė girdi, kad kūrybininkai neva nieko nemoka, neturi ateities perspektyvų ir tai iš viso net nėra tikras mokslas. Tai Vitą šiek tiek liūdina, bet kartu ir motyvuoja pakeisti visuomenės požiūrį. Anot Vitos, Kūrybinių industrijų fakultete studijuoja daugybė talentingų žmonių, kurie jau nuo pirmųjų kursų pradeda dirbti pagal specialybę. Universitetas tikrai suteikia gerą galimybę greitai atsirasti darbo rinkoje, kadangi moko daug naudingų ir praktiškai pritaikomų dalykų, tokių, kaip vaizdo medžiagos apdirbimas, kūrybinis rašymas, reklamos ir verslo pagrindai. Vita teigia, jog būtent ši studijų kryptis jai padėjo save išbandyti daugybėje skirtingų vaidmenų. Tad būsimiems studentams patartų vengti išankstinio nusistatymo ir nusiteikimo, nes tai stipriai apsunkina mokymosi procesą ir savęs paieškas. Morta INKRATAITĖ Publikuota: 2021-07-08 12:35:09 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|