Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2021-07-15 16:30

---

Irenos nuomone, jeigu visi žmonės elgtųsi atsakingiau, būtų galima laisviau keliauti.

Asmeninio albumo nuotr.

Pasaulyje išplitus koronavirusui tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti.

Savo nuomone apie keliones per pandemiją dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų.


Jautė psichologinį nuovargį

Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies.

„Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, šių metų kovo mėnesį nusprendžiau išvykti į Egiptą, paatostogauti, pailsėti nuo darbų ir pandemijos situacijos. Jaučiau, jog mano organizmui reikėjo psichologinio poilsio nuo visų neigiamų emocijų šalyje. Dalis aplinkinių mano pasiryžimą išvykti vertino neigiamai, tačiau vis dėlto didžioji dalis į tai žiūrėjo pavydžiai“, – pasakojo alytiškis.

Kelionėje Vytautas atsakingai laikėsi rekomendacijų ir dėl to jautėsi pakankamai saugiai, o norėdamas išvykti iš Lietuvos ir sugrįžti į šalį jis privalėjo turėti neigiamą COVID-19 testo, atlikto nė vėliau nei 72 valandos iki atvykimo į šalį, atsakymą. Dėl to vyras teigia nebijojęs užsikrėsti.

Vytautas džiugiai dalijosi prisiminimais ir sakė, kad „po kelionės niekas nepasikeitė – viskas taip, kaip buvę, tačiau mano psichologinė savijauta pasikeitė 180 laipsnių.“ Jis pridūrė, jog laikantis visų taisyklių, atlikus COVID-19 testą ar pasiskiepijus nuo koronaviruso keliauti yra taip pat saugu bei smagu, kaip ir prieš pandemiją.


Renkasi savą šalį

Radviliškio rajone esančio Liutkiškių kaimo gyventoja Irena pasakojo, kad per pandemiją keliauti į užsienį ji nesiryžo dėl saugumo. „Jau kovo mėnesio pradžioje buvau vakcinuota, paskiepyta dviem vakcinos dozėmis, tačiau ir toliau bandžiau apsaugoti savo artimuosius ir visus aplinkinius nuo viruso, laikydamasi Vyriausybės nurodymų nekeliavau iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės ir vengiau nebūtinų susitikimų su žmonėmis, – sakė moteris. – Esu pasiskiepijusi, todėl kontaktuoti su iš užsienio grįžusiais asmenimis man nėra baisu, jeigu tiksliai žinau, iš kurios šalies jie sugrįžo ir kad tinkamai laikėsi visų saviizoliacijos reikalavimų, tačiau pačiai keliauti man atrodo nesaugu.“

Irenos nuomone, šioje vietoje itin svarbų vaidmenį atlieka žmonių atsakomybė – jei visų požiūris į virusą būtų rimtesnis, tai sergamumo rodikliai ir mirčių skaičius būtų mažesni, tuomet būti galima laisviau ir saugiau keliauti.

Moteris džiaugėsi kitų žmonių kelionių akimirkomis ir įspūdžiais, tačiau šiuo pandemijos laikotarpiu, nepaisydama pomėgio keliauti, vietoj tolimų kelionių į užsienio šalis Irena verčiau renkasi artimųjų lankymą savoje šalyje.


„Išsijungia“ savisaugos instinktas

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų vidaus ligų gydytojos Boženos Markevič teigimu, ne visi žmonės suvokia, jog koronavirusinė infekcija nėra lytiškai plintanti infekcija, kurios plitimą mes galima sustabdyti. Tai yra lašeliniu būdu per orą plintantis virusas. Dėl šios priežasties kartais būna itin sudėtinga nustatyti, kur, kada ir kokiu būdu buvo užsikrėsta.

„Lašeliniu būdu per orą plintančios infekcijos, kaip koronavirusas, yra pavojingesnės, nes jomis užsikrėsti yra labai lengva – jeigu žmonėms prasilenkiant vienas giliau pakvėpavo, nusikosėjo ar nusičiaudėjo ir vėjas atpūtė tą virusą, tai kitas žmogus užsikrėtė“, – sakė gydytoja B. Markevič.

Keliaudami po platų pasaulį rizikuojame galimybe parvežti naujas infekcijų atmainas, kaip braziliška ir indiška koronaviruso atmainos buvo turistų parvežtos iš Brazilijos ir Indijos.

„Kai išvykstame į kelionę, viskas atrodo labai gražu, tikimės, jog imunitetą sustiprins saulės spinduliai, kartais visai nesukdami galvos labai nesaugiai ragaujame maistą gatvėse, bendraujame lėktuve, parduotuvėje, viešbutyje, pamiršdami viruso grėsmę, – kalbėjo medikė. – Kelionės pavojingos tuo, jog bendraujame su potencialiai sveikais žmonėmis nežinodami, ar jie yra infekcijos nešiotojai.“

Tačiau didžiausią pavojų kelia tie asmenys, kurie nejaučia ligos simptomų, grįžę iš užsienio nesilaiko saviizoliacijos ir koronaviruso infekcija užkrečia šeimos narius, bendradarbius bei aplinkinius žmones.

„Saviizoliacija ne šiaip sau sugalvota – tai yra būdas užsitikrinti, kad nesusirgai tu pats ir kad neužkrėsi kitų žmonių“, – atkreipė dėmesį gydytoja B. Markevič.

Jos nuomone, kol pandemija nesuvaldyta, mirtingumas yra didelis, keliavimas, viruso parvežimas šeimos nariams bei aplinkiniams, kurie neturi imuniteto koronavirusinei infekcijai, yra neapdairus žingsnis.

Užsk. 1852

Galerija: Pandemija

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---