|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kultūra
|
|
|
Baritonas Giedrius Prunskus laukiamas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių scenose.
Paežerių dvare vykstantis jaunųjų atlikėjų festivalis „Karvelėli mėlynasai“ liepos 23 d., 18 val., kviečia pamatyti neįprastai skambantį projektą „BalsoDumplės.LT“, kuriame koncertuos akordeonų trio ir baritonas.
Puikiai visiems pažįstamas instrumentas akordeonas daugeliui siejasi su lengvąja, pramogine ar net tautiškumo dvelksmą skleidžiančia muzika. Šiam instrumentui vis dar sunku nugalėti susiformavusius stereotipus ir išsikovoti tvirtas pozicijas akademinės muzikos pasaulyje. Lygiai taip, išgirdus žmogaus balso ir akordeonų trio anonsą, mintys ima suktis apie prancūzišką „chanson“ ar argentinietišką tango.
Keturi nuolatos kažko naujo ir ne visada įprasto ieškantys muzikantai – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Giedrius Prunskus ir akordeonininkų trio „Indeed“ – tiki, kad šis instrumentas vertas platesnio požiūrio, o jo pritaikymo galimybės neturi ribų.
Ar gali akordeono tembrai ir dumplių verčiamo cirkuliuoti oro išgaunamas garsas pakeisti fortepijono sąskambių gausą bei tirštą garsinę faktūrą? Ar akordeonas ir balsas gali skambėti akademiškai ir sykiu naujai? Tuo galėsite įsitikinti apsilankę koncerte „BalsoDumplės.LT“, kuriame skambės išskirtinai Lietuvos kompozitorių kūryba, daugeliu atvejų originaliose redakcijose skirta balsui ir fortepijonui.
Kodėl lietuviška muzika? Todėl, teigia abu atlikėjai, kad ji puiki, skambi, įdomi ir… pernelyg retai atliekama. Kita vertus, kas gi turėtų populiarinti mūsų šalies kompozitorių kūrybą, jeigu ne Lietuvos muzikantai?
Profesionalūs atlikėjai, nuolat ieškantys naujų idėjų, subtilių sąskambių ir unikalių sprendimų – taip apibūdinamas akordeonistų trio „Indeed“. 2016 metais įkurtame ansamblyje dabar groja akordeonistai Laimonas Salijus, Sandra Veverskytė ir Karolis Lukoševičius. Ansamblio nariai – VDU Muzikos akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventai, įvairių tarptautinių konkursų prizininkai ir nugalėtojai. Juose muzikantai dalyvavo kaip solistai ir kaip ansamblių nariai. Atlikėjas L. Salijus 2015 m. Pasaulio akordeonistų čempionate pelnė antrojo akordeonisto pasaulyje titulą.
Trio „Indeed“ daugiausiai dalyvauja Lietuvos festivaliuose, tačiau atlikėjai vis dažniau pastebimi ir užsienio scenose. Surengti rečitaliai Latvijoje, Estijoje, Gruzijoje ir Vokietijoje. Ansamblio repertuaras neapsiriboja vien klasikiniais opusais – pripažintos klasikos programas papildo populiariąja, tango muzika.
Giedrius Prunskus – baritonas, menų licenciatas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Dainavimo katedros docentas, Kauno valstybinės filharmonijos vadovo pavaduotojas meno reikalams, vokalinio ansamblio „Acusto“ dainininkas. Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) absolventas stažavosi Vokietijoje, Leipcigo Felix Mendelssohn-Bartholdy vardo aukštojoje muzikos mokykloje bei Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos studijoje.
G. Prunskus sukūrė vaidmenų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre kuria įvairiaplanius vaidmenis operose, miuzikluose bei operetėse. Bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio koncertinėmis organizacijomis, Kauno valstybiniu choru, Kauno styginių kvartetu, Kauno fortepijonų trio, įvairiais Lietuvos chorais bei orkestrais, LMTA koncertmeisterio bei operos studijos katedromis, dalyvauja šiuolaikinių menų projektuose, veda koncertus, rašo spaudoje ir interneto portaluose muzikos tematika.
Dainininkas yra koncertavęs Italijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Estijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Rusijoje, Danijoje ir kt., yra atlikęs daug solinių koncertų bei autorinių programų įvairiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, kitų Lietuvos miestų salėse. Koncertuose dažnai atlieka dainos žanro kūrinius, oratorinę bei religinę muziką, rengia teminius solo koncertus. G. Prunskus daug dėmesio skiria kamerinės-vokalinės muzikos žanrui, o ypač – lietuvių kompozitorių vokalinei muzikai, yra išleidęs kompaktinę plokštelę „(Ne)vaikiškos istorijos“.
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus inf.
Paežerių dvare vykstantis jaunųjų atlikėjų festivalis „Karvelėli mėlynasai“ liepos 23 d., 18 val., kviečia pamatyti neįprastai skambantį projektą „BalsoDumplės.LT“, kuriame koncertuos akordeonų trio ir baritonas. |
Puikiai visiems pažįstamas instrumentas akordeonas daugeliui siejasi su lengvąja, pramogine ar net tautiškumo dvelksmą skleidžiančia muzika. Šiam instrumentui vis dar sunku nugalėti susiformavusius stereotipus ir išsikovoti tvirtas pozicijas akademinės muzikos pasaulyje. Lygiai taip, išgirdus žmogaus balso ir akordeonų trio anonsą, mintys ima suktis apie prancūzišką „chanson“ ar argentinietišką tango.
Keturi nuolatos kažko naujo ir ne visada įprasto ieškantys muzikantai – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Giedrius Prunskus ir akordeonininkų trio „Indeed“ – tiki, kad šis instrumentas vertas platesnio požiūrio, o jo pritaikymo galimybės neturi ribų.
Ar gali akordeono tembrai ir dumplių verčiamo cirkuliuoti oro išgaunamas garsas pakeisti fortepijono sąskambių gausą bei tirštą garsinę faktūrą? Ar akordeonas ir balsas gali skambėti akademiškai ir sykiu naujai? Tuo galėsite įsitikinti apsilankę koncerte „BalsoDumplės.LT“, kuriame skambės išskirtinai Lietuvos kompozitorių kūryba, daugeliu atvejų originaliose redakcijose skirta balsui ir fortepijonui.
Kodėl lietuviška muzika? Todėl, teigia abu atlikėjai, kad ji puiki, skambi, įdomi ir… pernelyg retai atliekama. Kita vertus, kas gi turėtų populiarinti mūsų šalies kompozitorių kūrybą, jeigu ne Lietuvos muzikantai?
Profesionalūs atlikėjai, nuolat ieškantys naujų idėjų, subtilių sąskambių ir unikalių sprendimų – taip apibūdinamas akordeonistų trio „Indeed“. 2016 metais įkurtame ansamblyje dabar groja akordeonistai Laimonas Salijus, Sandra Veverskytė ir Karolis Lukoševičius. Ansamblio nariai – VDU Muzikos akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventai, įvairių tarptautinių konkursų prizininkai ir nugalėtojai. Juose muzikantai dalyvavo kaip solistai ir kaip ansamblių nariai. Atlikėjas L. Salijus 2015 m. Pasaulio akordeonistų čempionate pelnė antrojo akordeonisto pasaulyje titulą.
Trio „Indeed“ daugiausiai dalyvauja Lietuvos festivaliuose, tačiau atlikėjai vis dažniau pastebimi ir užsienio scenose. Surengti rečitaliai Latvijoje, Estijoje, Gruzijoje ir Vokietijoje. Ansamblio repertuaras neapsiriboja vien klasikiniais opusais – pripažintos klasikos programas papildo populiariąja, tango muzika.
Giedrius Prunskus – baritonas, menų licenciatas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Dainavimo katedros docentas, Kauno valstybinės filharmonijos vadovo pavaduotojas meno reikalams, vokalinio ansamblio „Acusto“ dainininkas. Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) absolventas stažavosi Vokietijoje, Leipcigo Felix Mendelssohn-Bartholdy vardo aukštojoje muzikos mokykloje bei Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos studijoje.
G. Prunskus sukūrė vaidmenų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre kuria įvairiaplanius vaidmenis operose, miuzikluose bei operetėse. Bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio koncertinėmis organizacijomis, Kauno valstybiniu choru, Kauno styginių kvartetu, Kauno fortepijonų trio, įvairiais Lietuvos chorais bei orkestrais, LMTA koncertmeisterio bei operos studijos katedromis, dalyvauja šiuolaikinių menų projektuose, veda koncertus, rašo spaudoje ir interneto portaluose muzikos tematika.
Dainininkas yra koncertavęs Italijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Estijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Rusijoje, Danijoje ir kt., yra atlikęs daug solinių koncertų bei autorinių programų įvairiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, kitų Lietuvos miestų salėse. Koncertuose dažnai atlieka dainos žanro kūrinius, oratorinę bei religinę muziką, rengia teminius solo koncertus. G. Prunskus daug dėmesio skiria kamerinės-vokalinės muzikos žanrui, o ypač – lietuvių kompozitorių vokalinei muzikai, yra išleidęs kompaktinę plokštelę „(Ne)vaikiškos istorijos“.
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus inf.
Galerija: Festivalis
Publikuota: 2021-07-21 11:11:04
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Vilkaviškio autobusų stotis – tvariausias pastatas Pabaltijy * Sostinė nesužavėjo: kybartietis į gimtinę parsivežė ir žmoną
* Augant susirgimų skaičiui žmonės turi patys apsispręsti dėl skiepų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|