Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2021-07-22 10:18

---

Gintaras džiaugiasi atsiradusia galimybe grąžinti gyvenimą į senas vėžes.

Asmeninio albumo nuotr.

Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų. Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu.

Grįžo karantino atimti malonumai

Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko šių metų pradžioje. „Per visą karantiną atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau pašalinių žmonių, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu asmeniu. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmą, slogą, kurie nebuvo itin skausmingi ir varginantys, sakyčiau, visai pakenčiami“, – pasakojo Gintaras.

Pajutęs negalavimus ir bijodamas skaudžių ligos padarinių, rizikos grupei priklausantis vyras nedelsdamas izoliavosi tikslingai siekdamas neužkrėsti aplinkinių ir artimųjų.

„Izoliavausi namuose, todėl visiškai išvengti kontakto su šeima nepavyko. Po keleto dienų pablogėjo žmonos savijauta – atsirado sausas skausmingas kosulys, galvos skausmas, pakilo temperatūra. Atlikę testus ir sulaukę teigiamų rezultatų kreipėmės į medikus pagalbos“, – patirtimi dalijosi vyras.

Nors kontaktą su sergančiu asmeniu turėjo Gintaras, jo žmona, užsikrėtusi nuo vyro, sirgo sunkiau. Dėl šios priežasties persirgusi moteris jautė dusinančio kosulio ir pasunkėjusio kvėpavimo liekamuosius simptomus.

Dėl priklausymo rizikos grupei galimybę skiepytis Gintaras gavo ganėtinai anksti ir sako, kad nė nesudvejojo apsispręsdamas. „Pandemija sustabdė mūsų gyvenimą, o vakcinos atvėrė galimybę grąžinti jį į senas vėžes – dalyvauti renginiuose, susitikti su draugais ir pagaliau prisiminti kelionių teikiamą malonumą, kurio per karantiną taip trūko“, – kalbėjo raseiniškis.

Neaplenkė mintis apie mirtį, tačiau gyventi verta

Lietuvoje pradėjus plisti virusui, Kėdainių gyventoja Eglė sunerimo dėl savęs ir savo artimųjų, kadangi niekam nebuvo aišku, kas laukia ateityje.

Šiandien moteris pasakoja apie tuomet atsiradusį nesaugumo jausmą, baimę bendrauti su žmonėmis, kol galiausiai šalyje dėl visų saugumo buvo uždrausti bet kokie nebūtini susitikimai ir paskelbtas visuotinis karantinas.

Prasidėjusi pandemija maisto prekių parduotuvėje dirbančios moters darbo nesutrikdė – dirbti ji galėjo ir per karantiną. „Tokiame darbe kontaktas su žmonėmis yra neišvengiamas, todėl net ir atsakingai laikantis visų rekomenduojamų saugos priemonių bei reikalavimų apsisaugoti nepavyko“, – pasakojo Eglė.

Kėdainietės šeima užsikrėtė koronavirusu, o moteris sirgo kur kas sunkesne viruso forma nei jos vyras ir sūnus. Eglei pasireiškė ligai būdingi simptomai – uoslės praradimas, vadinamasis kaulų laužymas, raumenų tempimas, pakilo ir laikėsi aukšta temperatūra, kol galiausiai medikai diagnozavo plaučių uždegimą.

Moteris prisimena, jog tai buvo labai baisus bei sunkus laikotarpis, kuomet neaplenkė mintis ir apie mirtį. „Nenorėčiau grįžti į tą laiką ir išgyventi visko iš naujo“, – atvirauja Eglė, šiandien džiaugdamasi gavusi galimybę vakcinuotis, ir tikėdamasi nebesusirgti drąsiai teigia, jog gyventi verta.

Grįžti į pradinę būseną užtrunka tris mėnesius

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo profesoriaus Edvardo Danilos teigimu, kiekvienos ligos atveju pasekmės priklauso nuo ligos sunkumo, žmogaus amžiaus, turimų gretutinių ligų ir gydymo veiksmingumo.

„Koronaviruso liekamieji reiškiniai skiriami į trumpalaikius ir ilgalaikius. Trumpalaikės pasekmės – silpnumas, greitesnis nuovargis, jėgų neturėjimas – paprastai trunka kelis mėnesius ir apima visą organizmą, kadangi stipriai sergančiam žmogui ilgą laiko tarpą tenka praleisti lovoje ir būti nepakankamai judriam. Taip pat turi reikšmės ir buvusio plaučių uždegimo stiprumas“, – aiškino pulmonologas.

Dėl šių priežasčių kuriam laikui nusilpsta raumenys, dėl buvusio uždegimo bei deguonies trūkumo gali sutrikti ir kitų organų veikla, bet bėgant laikui yra grįžtama į pradinę būklę. Pavieniais atvejais, kurie apima 2–3 proc. visų koronavirusine infekcija sirgusių žmonių, grįžimas į pradinę būseną gali užtrukti net iki pusės metų.

Ilgalaikės pasekmės gali būti nulemtos itin stipraus plaučių pažeidimo. 1–2 proc. sirgusiųjų yra pažeidžiama plaučių struktūra – dalis pažeisto plaučio surandėja. Gydytojas prof. E. Danila aiškina: „Plaučiai turi milžinišką rezervą. Keliolikos kvadratinių centimetrų dydžio randeliai dažniausiai neturi įtakos plaučių, kurių išklotinė užimtų 40–80 kv. m plotą, veiklai ir net nėra juntami.“

VUL Santaros klinikų specialistas dalydamasis patirtimi sako, jog pasitaiko atvejų, kai žmogaus juntamus simptomus – silpnumą, nuovargį ar kt. lemia ne fiziniai pokyčiai. Neretai išlikęs nerimas, ligos, mirties baimė gali daryti įtakos stipresniam simptomų jutimui, nei yra iš tikrųjų. Profesorius tvirtina, jog absoliuti dauguma koronaviruso sukeltų padarinių galiausiai išnyksta ir žmogus grįžta į pradinę būseną.



Užsk. 1885

Galerija: Koronavirusas

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---