|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2021-07-22 16:43
|
|
|
Sodybos augmeniją Violetai Žiūrienei prižiūrėti mielai padeda anūkė Miglė.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Išpiltų spalvų kilimas – taip vaizdą šalia tvoros Liepų gatvėje apibūdino viena vilkaviškietė. Moteris kas rytą su atžala keliaudama iki vaikų darželio grožisi sužydėjusiu privataus namo patvoriu.
Žydi pusę dienos
Svarbiausia, anot skaitytojos, kad gėlės žydi ne kieme, o prie gatvės, kitapus aukštos tvoros, tad daugiau džiugina praeivius, o ne šeimininkus. „Ačiū jiems už tokį grožį akims!“ – rašė Žalumynų kvartalo gyventoja.
Gavę tokią žinutę nuvažiavome į minėtą vietą, tačiau ji visai neatrodė taip spalvingai – jokių ryškių žiedelių, tik žaluma ir vos matomi pumpurai. Pirma mintis – pavėluota, visos grožybės nužydėjo!
Tačiau pro vartelius išėjusi sodybos šeimininkė Violeta Žiūrienė nusijuokė: „Čia – portulakos. Jos išsiskleidžia maždaug 9 val. ryto, o užsimerkia apie 15 val. Ir taip žydi iki pat rudens. Atvažiuokit kitą rytą, pamatysite!“ – šypsojosi moteris.
O tą kitą rytą atvykus buvo sunku patikėti savo akimis: iš tiesų atrodė, kad prie tvoros kažkas ką tik patiesė ilgiausią margaspalvį kilimą. Ryškūs rožiniai, raudoni, gelsvi, oranžiniai žiedeliai švytėjo visu grožiu. „Kad vyrui žolės patvoriu nereikėtų pjauti, tai leidau šitoms gėlėms karaliauti!“ – kalbėjo V. Žiūrienė.
Priežiūros nedaug
Liepų gatvės gyventoja pasakojo, kad gėlynas gatvėje prie jos namų atsirado visai netikėtai. Moteris kažkada pati buvo nusipirkusi portulakų sėklų, bet jos nesudygo. O štai prieš porą metų vėjo ar paukščio atsitiktinai atnešta sėklelė buvo gajesnė – iškart išleido daigą, šis išaugo į gražiai rožine spalva žydintį krūmelį.
Deja, dailūs žiedeliai greitai patraukė kažkokio vagišiaus akį ir jis svetimą gėlę tiesiog išsirovė.
Tačiau sodybos šeimininkė rado tris likusias šakeles, sukišo jas į žemę, o tos ir prigijo, ir pražydo. Vėliau nužydėjusios pribarstė sėklų, ir pernai sužaliavo jau keliolika krūmelių. Visi žydėjo vienodai, rožine spalva.
O šiemet portulakos išplito per visą patvorį: prisidaugino ir iš išbarstytų sėklų, ir iš V. Žiūrienės sukaišytų atžalėlių. Netgi ėmė gožti šeimininkės pasodintą pažeme šliaužiantį spygliuotį, kitus augalus. Įdomiausia, kad dabar jos – įvairiausių spalvų. „Iš kur tos kitos spalvos atsirado – pati neįsivaizduoju“, – stebėjosi V. Žiūrienė.
Portulakos – labai nelepios. Jų šeimininkė sako nelaistanti, tik išravinti žoles. Šios gėlės mėgsta saulėtas ir sausas vietas, puikiai auga skurdžiame priesmėlyje, ir netgi nepakenčia gausių trąšų bei vandens pertekliaus.
Myli visus augalus
Prie pat gatvės nusidriekęs ryškus gėlynas traukia visų praeivių akis. Vienas užsukęs iš šeimininkės paprašo atžalos, kitas ir nesiklausęs išsirauna.
„Kartais atėję žmonės prašo parduoti daigų. Bet aš neparduodu – duodu dovanai, nesu pratusi iš gėlių užsidirbti. Pavasarį, kai siūliau, – niekam nereikėjo, o dabar jau reikia visiems. Neseniai draugė skambina, sako: eik, žiūrėk, tavo gėles jau peša ir į krepšį deda. Nuėjau, žiūriu – moteris tvarkingai atžalą nusiskynė, nieko blogo nepadarė – sakau, tegu ima... Grožio negalia. Įsivaizduokite, jei Vilkaviškyje visi taip savo teritorijas apsisodintų – juk gražu būtų!“ – šyptelėjo V. Žiūrienė.
Kaip tik tuo metu, mums besišnekučiuojant, iš kitos gatvės ateina jauna moteris.
„Norėjau paklausti, kaimyne, kaip šita gėlė vadinasi. Gal kur rasiu nusipirkti. Labai gražios, o atrodo tokios nereiklios – norėčiau pasodinti kapuose“, – sako ji, o V. Žiūrienė siūlo ateiti po lietaus, kai žemė bus minkštesnė, ir prižada portulakų iškasti.
Moteris stebėjosi, kad dabar augalų sėklos gana brangios, o kitąkart nusipirkęs net ir gauni visai ne tai, ko tikėjaisi. Neseniai pati nusipirko kažkokių gėlių sėklų, o išdygo... paprasčiausias gyslotis.
V. Žiūrienė myli visokius augalus, tad jos namų kieme ir kitapus tvoros, prie gatvės, klesti įvairūs želdiniai, iš akmenų ir augalų sudėliotos kompozicijos.
O visai kiemo gėlyno pašonėje driekiasi tamsi lapija, iš po kurios kyšo didelės žalios galvos. Tai – arbūzai. Jie pernai vedė ypač gausiai, šiemet dėl lietaus stokos vaisių jau mažiau. Tiesa, pastaruosius moteris išaugino iš sėklinėje įsigytų sėklų, nes išimtos iš parduotuvėje pirktų arbūzų nesudygo.
Išpiltų spalvų kilimas – taip vaizdą šalia tvoros Liepų gatvėje apibūdino viena vilkaviškietė. Moteris kas rytą su atžala keliaudama iki vaikų darželio grožisi sužydėjusiu privataus namo patvoriu. |
Žydi pusę dienos
Svarbiausia, anot skaitytojos, kad gėlės žydi ne kieme, o prie gatvės, kitapus aukštos tvoros, tad daugiau džiugina praeivius, o ne šeimininkus. „Ačiū jiems už tokį grožį akims!“ – rašė Žalumynų kvartalo gyventoja.
Gavę tokią žinutę nuvažiavome į minėtą vietą, tačiau ji visai neatrodė taip spalvingai – jokių ryškių žiedelių, tik žaluma ir vos matomi pumpurai. Pirma mintis – pavėluota, visos grožybės nužydėjo!
Tačiau pro vartelius išėjusi sodybos šeimininkė Violeta Žiūrienė nusijuokė: „Čia – portulakos. Jos išsiskleidžia maždaug 9 val. ryto, o užsimerkia apie 15 val. Ir taip žydi iki pat rudens. Atvažiuokit kitą rytą, pamatysite!“ – šypsojosi moteris.
O tą kitą rytą atvykus buvo sunku patikėti savo akimis: iš tiesų atrodė, kad prie tvoros kažkas ką tik patiesė ilgiausią margaspalvį kilimą. Ryškūs rožiniai, raudoni, gelsvi, oranžiniai žiedeliai švytėjo visu grožiu. „Kad vyrui žolės patvoriu nereikėtų pjauti, tai leidau šitoms gėlėms karaliauti!“ – kalbėjo V. Žiūrienė.
Priežiūros nedaug
Liepų gatvės gyventoja pasakojo, kad gėlynas gatvėje prie jos namų atsirado visai netikėtai. Moteris kažkada pati buvo nusipirkusi portulakų sėklų, bet jos nesudygo. O štai prieš porą metų vėjo ar paukščio atsitiktinai atnešta sėklelė buvo gajesnė – iškart išleido daigą, šis išaugo į gražiai rožine spalva žydintį krūmelį.
Deja, dailūs žiedeliai greitai patraukė kažkokio vagišiaus akį ir jis svetimą gėlę tiesiog išsirovė.
Tačiau sodybos šeimininkė rado tris likusias šakeles, sukišo jas į žemę, o tos ir prigijo, ir pražydo. Vėliau nužydėjusios pribarstė sėklų, ir pernai sužaliavo jau keliolika krūmelių. Visi žydėjo vienodai, rožine spalva.
O šiemet portulakos išplito per visą patvorį: prisidaugino ir iš išbarstytų sėklų, ir iš V. Žiūrienės sukaišytų atžalėlių. Netgi ėmė gožti šeimininkės pasodintą pažeme šliaužiantį spygliuotį, kitus augalus. Įdomiausia, kad dabar jos – įvairiausių spalvų. „Iš kur tos kitos spalvos atsirado – pati neįsivaizduoju“, – stebėjosi V. Žiūrienė.
Portulakos – labai nelepios. Jų šeimininkė sako nelaistanti, tik išravinti žoles. Šios gėlės mėgsta saulėtas ir sausas vietas, puikiai auga skurdžiame priesmėlyje, ir netgi nepakenčia gausių trąšų bei vandens pertekliaus.
Myli visus augalus
Prie pat gatvės nusidriekęs ryškus gėlynas traukia visų praeivių akis. Vienas užsukęs iš šeimininkės paprašo atžalos, kitas ir nesiklausęs išsirauna.
„Kartais atėję žmonės prašo parduoti daigų. Bet aš neparduodu – duodu dovanai, nesu pratusi iš gėlių užsidirbti. Pavasarį, kai siūliau, – niekam nereikėjo, o dabar jau reikia visiems. Neseniai draugė skambina, sako: eik, žiūrėk, tavo gėles jau peša ir į krepšį deda. Nuėjau, žiūriu – moteris tvarkingai atžalą nusiskynė, nieko blogo nepadarė – sakau, tegu ima... Grožio negalia. Įsivaizduokite, jei Vilkaviškyje visi taip savo teritorijas apsisodintų – juk gražu būtų!“ – šyptelėjo V. Žiūrienė.
Kaip tik tuo metu, mums besišnekučiuojant, iš kitos gatvės ateina jauna moteris.
„Norėjau paklausti, kaimyne, kaip šita gėlė vadinasi. Gal kur rasiu nusipirkti. Labai gražios, o atrodo tokios nereiklios – norėčiau pasodinti kapuose“, – sako ji, o V. Žiūrienė siūlo ateiti po lietaus, kai žemė bus minkštesnė, ir prižada portulakų iškasti.
Moteris stebėjosi, kad dabar augalų sėklos gana brangios, o kitąkart nusipirkęs net ir gauni visai ne tai, ko tikėjaisi. Neseniai pati nusipirko kažkokių gėlių sėklų, o išdygo... paprasčiausias gyslotis.
V. Žiūrienė myli visokius augalus, tad jos namų kieme ir kitapus tvoros, prie gatvės, klesti įvairūs želdiniai, iš akmenų ir augalų sudėliotos kompozicijos.
O visai kiemo gėlyno pašonėje driekiasi tamsi lapija, iš po kurios kyšo didelės žalios galvos. Tai – arbūzai. Jie pernai vedė ypač gausiai, šiemet dėl lietaus stokos vaisių jau mažiau. Tiesa, pastaruosius moteris išaugino iš sėklinėje įsigytų sėklų, nes išimtos iš parduotuvėje pirktų arbūzų nesudygo.
Galerija: Portulakos
Publikuota: 2021-07-22 16:43:23
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|