„Santaka“ / Kelionėje motociklais nepakeliamą karštį kompensavo gamtos vaizdai / Kelionės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Spaudžia sultis. Pasterizuoja, pilsto į 3–5 l pakuotes su integruotu kraneliu. Kreiptis adresu: Kybeikių k., Vilkaviškio r. Tel. 8 687 75 441.
Galioja iki: 2021-09-23 14:31:46



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kelionės

Dalinkitės:  


Trumpas sustojimas ilgoje kelionėje: baikeriai mėgavosi Šveicarijos kraštovaizdžiu.

Kelionėje motociklais nepakeliamą karštį kompensavo gamtos vaizdai

Andrius GRYGELAITIS


Per 11 dienų įveikti 4 289 kilometrai, aplankytos 6 užsienio valstybės ir pasiektas galutinis tikslas – šiaurės Italijoje esantis Komo ežeras. Taip atrodė neseniai vykusi Vilkaviškio baikerių klubo kelionė.

Ilgai buvo nežinioje

Vilkaviškio baikerių klubo nariai kone kiekvienais metais išsiruošia į gana ilgas, bent kelis tūkstančius kilometrų besitęsiančias, keliones po Europą. Šiandien Senajame žemyne jau likę mažai valstybių, kurių keliais nėra riedėję iš mūsų rajono atkeliavę plieniniai žirgai.

Šiemet nuspręsta važiuoti į Italiją, pakeliui aplankant Lenkiją, Čekiją, Austriją, Šveicariją bei Vokietiją. Tradiciškai ši, kaip ir dauguma kitų kelionių, pradėta planuoti labai anksti – dar prieš Naujuosius metus. Juk būtina ne tik visiems baikeriams suderinti atostogų grafikus, bet ir rezervuoti nakvynės vietas, paruošti motociklus ilgam žygiui, pasirūpinti daugeliu kitų niuansų.

„Šiemet aplankyti Italiją pasiūlė mūsų bičiulis Remigijus Grygelis. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, tad puikiai pažįsta Europos kelius. Kelionės planavimą šiek tiek jaukė koronavirusas. Buvo daug nežinios. Beveik kasdien su nerimu sekėme, kaip kiekvienoje šalyje keičiasi pandeminė situacija. Iš anksto rezervavome tik galutiniame kelionės taške – Italijoje, prie Komo ežero – esančius apartamentus, o kitų nakvynės vietų ieškodavome jau keliaudami“, – pasakojo baikerių klubo vadovas Ramūnas Kašinskas.


Kartu su juo į Italiją keliavo Kęstutis Kučiauskas, Donatas Skrockis, Irmantas Jasulaitis, R. Grygelis bei antrosios motociklininkų pusės. Įprastai vilkaviškiečiai kasdien įveikdavo po 500–600 km, tik pačią pirmą dieną jiems teko nuvažiuoti maždaug 1 000 kilometrų.

Gedimai ir laimingai pasibaigęs ekstremalus epizodas

Kelionės metu neapsieita be šiokių tokių incidentų. Jau pirmos dienos vakare nulūžo K. Kučiausko motociklo pavarų kojelė. Laimei, ją pavyko gana lengvai sutaisyti. Visgi bėdos Kęstučio transporto priemonės neapleido. Įveikus maždaug 1 200 km, jo motociklas ėmė įtartinai „čiaudėti“, trūkčioti. Tai šiek tiek kenkė važiavimo kokybei. Nors baikeriai mėgino patys pašalinti gedimus, tačiau nesėkmingai.

„Taip ir nuvažiavau visą kelią, jausdamas šiokį tokį nerimą. Jau kai vykome link Lietuvos, nuolat galvojau, kad jei ir sugesiu, tai vis iš arčiau teks parvežti motociklą. Laimei, to neprireikė. Grįžus paaiškėjo, kad gedimas nebuvo rimtas – nutrūko vienas iš elektros laidų. Visgi be kompiuterinės diagnostikos to pastebėti nebuvo įmanoma“, – pasakojo K. Kučiauskas.


Jam ši kelionė bus įsimintina ir dėl kito nutikimo. Viename Austrijos miestelyje į Kęstučio vairuojamą motociklą vos neįsirėžė iš šalutinio į pagrindinį kelią dideliu greičiu įvažiavęs automobilis. Gerai, kad vilkaviškietis sugebėjo greitai sureaguoti į situaciją, tad nelaimės pavyko išvengti.

Šiokių tokių gedimų kelionėje pasitaikė ir kitiems baikeriams, tačiau juos nuolat gelbėjo puikiai mechanikos sritį išmanantis D. Skrockis.

Turistinių objektų beveik nelankė

Beveik visą kelionę vilkaviškiečius lydėjo alinantis 30–37 laipsnių karštis. Tik vieną kartą gana trumpai juos nuprausė lietus. Asfalto temperatūra vietomis siekė net 58–60 laipsnių. R. Kašinskas juokavo, kad važiuojant tokiomis sąlygomis jausmas panašus į tą, kuomet plaukų džiovintuvu į veidą pučiamas karštas oras.

„Iš tikrųjų važiuojant greitai karštis pernelyg nevargino, tačiau jei tik užstrigdavome kamštyje ar kur nors sustodavome – būdavo labai sunku“, – teigė I. Jasulaitis.

Būtent dėl šios priežasties baikeriai nesirinko ekskursijų, o stengėsi mėgautis pakelės vaizdais. Vienintelis jų aplankytas turistinis objektas – netoli Čekijos sostinės Prahos stovinti karališkoji Karlšteino pilis.


„Keliaujant motociklu lankyti turistinius objektus nėra patogu. Norint kur nors nueiti, kiekvieną kartą sustojus reikėtų skubėti po dušu, tektų persirengti patogesniais rūbais. Tai atimtų daug laiko“, – mintimis dalijosi D. Skrockis.

Jam antrino ir K. Kučiauskas. Anot baikerio, apžiūrėti kokį nors miestą bei jame esančius objektus daug patogiau keliaujant pėsčiomis ar viešuoju transportu.

Labiausiai nuo karščio motociklininkai pailsėdavo įvažiavę į kalnuose esančius tunelius. Ten temperatūra būdavo bent keliolika laipsnių žemesnė nei lauke.

Tiesa, vienas tunelis tapo išimtimi iš taisyklės. Šveicarijoje esančiame maždaug 18 km ilgio Gotardo tunelyje net žiemą temperatūra retai kada nukrenta žemiau 30 laipsnių, o oras ten – gana retas.

Viską atperkantys vaizdai

Nepaisant visko, vilkaviškiečiai šią kelionę atsimins dar ilgai. Labiausiai – dėl stulbinančių pakelėje pamatytų gamtos vaizdų. Bene didžiausią įspūdį motociklininkams paliko Šveicarija. Kerinčios pasirodė ir Komo ežero apylinkės, ypač tamsiu paros metu.

„Per tokias keliones kūnas pavargsta, tačiau siela pailsi, o mintys išsivalo. Daug sunkiau nei mums tokias išvykas ištverti už motociklų vairuotojų sėdinčioms moterims. Mes vis tiek vairuojame, laviruojame, gaudome adrenaliną, o joms tiesiog sėdėti turėtų būti gana nuobodu. Visgi mūsų antrosios pusės – tikros šaunuolės. Jos puikiai ištvėrė visą maršrutą“, – gražių žodžių negailėjo R. Kašinskas.

Vilkaviškiečiai pasakojo kelionėje sutikę daugybę kitų baikerių. Autostradose jie nėra dažni svečiai, tačiau kituose keliuose plieniniais žirgais „ginkluotų“ vyrų ir moterų knibždėte knibžda.

„Daugiausiai motociklais vėją gaudančių bendraminčių galima sutikti sunkiau išvažiuojamuose keliuose ar klaidžiuose posūkiuose“, – pasakojo I. Jasulaitis.

Artimiausi planai ir nostalgija Ukrainai

Dar prieš kelionę visi baikeriai pasiskiepijo nuo koronaviruso. Tiesa, nemažą Europos dalį išmaišiusių motociklininkų nei pasienio punktuose, nei kur kitur niekas netikrino, neprašė parodyti skiepų pasus. Dėvėti veido kaukių taip pat niekur nebuvo reikalaujama. Vienintelė išimtis – parduotuvės Italijoje. Į jas be šios apsaugos priemonės patekti neįmanoma.

Keliaudami Vilkaviškio baikerių klubo nariai ilgiausiai viešėjo Italijoje bei Vokietijoje. Pastarojoje šalyje jie aplankė ten gyvenantį bičiulį, taip pat vilkaviškietį Albertą Mačiūną.

Grįžę į Lietuvą motociklininkai jau po truputį ėmė dėlioti būsimus maršrutus. Šiais metais jie žada keliauti po Lietuvą, dalyvauti įvairiuose baikerių renginiuose, o kitąmet svarstoma aplankyti Ispaniją. Tiesa, dėl pernelyg ilgo atstumo kelionės starto vieta greičiausiai taptų ne Vilkaviškis, o Vokietijos Kylio miestas. Iki jo motociklai būtų gabenami keltu.


Jei kurie nors sumanymai nepavyktų, vilkaviškiečiai visada turi atsarginį variantą – Ukrainą. Čia jie jau viešėjo prieš porą metų ir ta kelionė iki šiol prisimenama su didele nostalgija.

„Ten vėl galima pasijusti dvidešimtmečiais. Ukraina mus sugrąžino bent 20–30 metų atgal. Toje šalyje vis dar galima išvysti senus žiguliukus bei įvairios kitos sovietinės technikos. O žmonių gerumas ir paslaugumas – neišpasakytas. Turbūt visą gyvenimą prisiminsiu, kaip viešėjome netoli Juodosios jūros esančiame Zatokos miestelyje. Sustojome prie viešbučio kažko paklausti, o kai grįžome, prie mūsų motociklų būriavosi keli šimtai žmonių. Ukrainiečiai norėjo su mumis fotografuotis, klausinėjo apie mūsų transporto priemones. Kitą dieną jau visas miestelis žinojo, kas mes tokie. Jautėmės tikromis žvaigždėmis. Į Ukrainą tikrai dar sugrįšime“, – šypsojosi K. Kučiauskas.



Publikuota: 2021-07-26 10:04:59

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Galimybių pasai vienus pykdo, kitus džiugina
* Konkurso nugalėtojai – inovatyvūs rajono ūkiai
* Sūdavos menininko natiurmortai lyginami su flamandų tapytojų darbais
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar šį rudenį skiepysitės nuo gripo?
Taip, kaip ir kasmet.
Šiemet ne – užteks skiepo nuo koronaviruso.
Nuo gripo nesiskiepiju.
Dar neapsisprendžiau.



Kalbos patarimai

Kaip vertinamas žodis „brukas“?
Brukas – senoji svetimybė, dabar vartotina grindinys: Pirmasis sustojimas turistus pradžiugino gražiu ir gerai išsilaikiusiu grindiniu. Senosios svetimybės įmanomos meninio ar publicistinio stiliaus tekstuose kaip motyvuota stilistinė priemonė.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas