|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Verslas
|
|
|
Vilma Matulaitienė grybukus gamina atsižvelgdama į klientų poreikius: jai beveik nėra neįgyvendinamų užduočių.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Maša ir lokys, pimpačkiukai, troliai, įvairios varlytės, pandos, pelėdžiukai, drambliukai, katytės – tai ne tik gyvūnėlių ir populiarių animacinių filmų pavadinimai. Tai kartu ir vilkaviškietės Vilmos Matulaitienės kurti išskirtinio grožio grybukai.
Ieškojo darbo namuose
Feisbuko paskyros paieškos lauke įvedę žodį „Grybukas“ būsite nukreipti į beveik 5, 5 tūkst. sekėjų turintį puslapį, kuriame išvysite daugybę įvairiais pasakų herojais, paukščiais, gyvūnais ar daiktais pavirtusių grybukų. Mažai kas žino, jog visa tai gamina vilkaviškietė V. Matulaitienė.
Anksčiau moteris ne vienus metus dirbo floristikos srityje – Vilkaviškyje turėjo nuosavą gėlių kioską. Vis dėlto sunkus darbas, varginančios sąlygos bei mažas poilsio dienų skaičius Vilmai galiausiai įgriso ir ji nusprendė imtis pokyčių. Iš pradžių jiedu su vyru atidarė drabužių parduotuvę, tačiau po metų suprato, kad ši sritis skirta ne jai – parduotuvę teko uždaryti.
„Augo mažas vaikas, tad norėjosi daugiau laiko praleisti su juo. Ilgai sukau galvą, kuo galėčiau užsiimti neišeidama iš namų. Iš pradžių svarsčiau kepti šakočius, tačiau vėliau supratau, jog noriu save realizuoti gamindama grybukus. Konditerija visada mane traukė“, – prisipažino V. Matulaitienė.
Prireikė nemažai bandymų, kol ji galiausiai išmoko kepti grybukus. Svarbu buvo išgauti ne tik formą, bet ir skonį. Visgi labai greitai vilkaviškietė suprato, kad parduoti savo produkciją nebus lengva. Jos teigimu, konkurencija mūsų krašte tarp grybukų gamintojų – išties didelė.
„Kažkur buvau mačiusi, kad prieš Kalėdas kai kurie kiti kepėjai grybukus paverčia Kalėdų Seneliais, o prieš Velykas – mažais viščiukais. Pagalvojau, kad ir man taip pavyktų padaryti. Visgi mano sesuo pamėtėjo idėją, jog iš grybukų galiu pagaminti bet ką, ne tik šventinius atributus. Ši mintis manęs neapleido, tad po truputį ėmiau ieškoti informacijos, kaip tai padaryti. Prasidėjo naujas eksperimentų laikotarpis“, – prisiminė V. Matulaitienė.
Sėkmė aplankė greitai
Vilkaviškietė užsiregistravo ir į specialius mokymus, tačiau dėl pandemijos šie vis buvo atidėliojami. Kai galiausiai jie įvyko, Vilma jau ir pati neblogai mokėjo, kaip reikia grybukams įkvėpti gyvybės. Vis dėlto moteris neslėpė, kad, nepaisant visko, šie kursai jai vis tiek buvo labai naudingi, padėjo galutinai apsispręsti pradėti naują verslą. Už suteiktas pamokas ji ir šiandien yra dėkinga savo mokytojai Jurgitai. Pastaroji, jau po kurio laiko pamačiusi Vilmos gamintus grybukus, pripažino, kad mokinė pralenkė mokytoją.
Pabaigusi mokymus V. Matulaitienė gavo visus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimus bei lygiai prieš metus oficialiai įregistravo naują veiklą.
Pradėjusi į internetą kelti gaminių pavyzdžius vilkaviškietė kaipmat sulaukė neįtikėtinos sėkmės.
„Žmonės grybukus užsakinėja įvairioms linksmoms progoms – vestuvėms, krikštynoms, gimtadieniams, bernvakariams, mergvakariams, kitoms šventėms. Nors kartais išties sunku suspėti įgyvendinti visus užsakymus, tačiau labai džiaugiuosi, jog turiu galimybę dirbti namuose. Dabar galiu daugiau laiko skirti ir sau, ir savo šeimai. Neslėpsiu, kol mokiausi šio amato, buvo aplankiusios mintys, kad gal tai skirta ne man, tačiau dabar esu labai laiminga, jog vis dėlto nenuleidau rankų“, – sakė pašnekovė.
Klientų idėjos
Didžiąją dalį užsakymų V. Matulaitienė siunčia į kitus Lietuvos miestus, tačiau netrūksta klientų ir iš Vilkaviškio rajono. Jos gaminti grybukai taip pat jau pasiekė nemažą dalį Europos šalių. Visus gaminius moteris pakuoja į specialius maistui skirtus krepšelius, o šiuos sudeda į dėžutes, kuriose keliaudami ilgas distancijas grybukai puikiai išsilaiko. Pati Vilma rekomenduoja grybukus suvalgyti per 3 savaites, tuomet jie būna patys skaniausi.
Pakuotės žymimos simpatišku logotipu, vaizduojančiu panda pavirtusį grybuką. Tai – V. Matulaitienės dukros Airos kūrinys. Netrukus visos gaminių dėžutės bus puošiamos ir prekės ženklu „Pagaminta Vilkaviškyje“.
V. Matulaitienės ruošiamų dėžučių turiniai – skirtingi. Moteris dažniausiai grybukus gamina pagal klientų pageidavimus.
„Yra tekę gaminti policijos, bankininkų, medžiotojų, Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos rinkinius. Nemažai užsakymų susiję su pasakų herojais – Hariu Poteriu, troliais ir daugybe kitų. Labai patinka gaminti metų laikams skirtus grybukus, taip pat tokioms progoms kaip Kalėdos, Velykos, Joninės, Boso, Motinos, Tėvo ar Vaikų gynimo dienos. Idėjas dažniausiai pamėtėja patys klientai, o tuomet jau aš pati bandau jas įgyvendinti. Kartais tenka išties ilgai pasukti galvą. Aišku, yra tokių užsakymų, kurių tenka atsisakyti. Pavyzdžiui, niekaip nesugalvojau, kaip iš grybuko padaryti traktorių. Nors mašinyčių esu padariusi“, – šypsojosi V. Matulaitienė.
Dovana vyrui
Smagiausia vilkaviškietei kurti gyvūnų bei paukščių figūrėles. Ją itin žavi spalvingi gaminiai. Kuriant grybukus būtina turėti ir menininko gyslelę. Moteris svarstė, kad polinkį į meną greičiausiai paveldėjo iš mamos. Įvairių meninių gabumų turi ir visi trys Vilmos vaikai bei sesuo.
Įgyvendinti pirkėjo užsakymą reikia mažiausiai trijų dienų: iškepus grybukus būtina palaukti, kol jie išdžiūsta, o tuomet jau prasideda dažymo bei figūrų formavimo procesai.
Vilkaviškietė iš klientų nuolat sulaukia komplimentų. Neretai žmonės sako, kad šiuos grybukus reikia kolekcionuoti, o ne valgyti. Kiti pirkėjai kepinius giria ne vien už išvaizdą, bet ir už skonį.
„Būna, kad klientai atsiunčia nuotraukų iš savo švenčių, kurias puošia ir mano gaminiai. Smagu sulaukti ir nufilmuotų vaikų reakcijų, išvydus jų mylimų pasakų herojais virtusius grybukus. Visa tai motyvuoja dar labiau stengtis. Gera, kai klientai sugrįžta vėl ir vėl. Pavyzdžiui, viena vilnietė įvairiais grybukais apdovanojo kone visus savo artimuosius. Su kai kuriais užsakovais net tapome draugais. Kartais mėgstu žmones šiek tiek nustebinti – įdedu kokią nors mažą dovanėlę“, – pasakojo pašnekovė.
Vieną iš įspūdingiausių rinkinių ji sukūrė savo vyrui. Jo gimtadienio proga moteris pagamino po grybuką, skirtą kiekvienam gyvenimo etapui. Jai teko padaryti kūdikį, darželinuką, moksleivį, studentą, vedusį vyrą ir netgi vyrą su vaiku ant rankų.
Kol kas apie plėtrą vilkaviškietė negalvoja, tačiau svajonių ir planų turi nemažai. Ji svarsto atidaryti internetinę savo produkcijos parduotuvę, taip pat neatsisako minčių ateityje vesti konditerinių gaminių puošybos mokymus.
„Daug kas nežino ir net nustemba, kad gyvenu Vilkaviškyje. Kai kuriems klientams atrodo, kad kūrėjai gali gyventi tik didmiesčiuose, bet ne mažuose miesteliuose. O iš tikrųjų tereikia tik apsidairyti – talentingų ir kūrybingų žmonių pilna visur“, – šypsojosi pašnekovė.
Maša ir lokys, pimpačkiukai, troliai, įvairios varlytės, pandos, pelėdžiukai, drambliukai, katytės – tai ne tik gyvūnėlių ir populiarių animacinių filmų pavadinimai. Tai kartu ir vilkaviškietės Vilmos Matulaitienės kurti išskirtinio grožio grybukai. |
Feisbuko paskyros paieškos lauke įvedę žodį „Grybukas“ būsite nukreipti į beveik 5, 5 tūkst. sekėjų turintį puslapį, kuriame išvysite daugybę įvairiais pasakų herojais, paukščiais, gyvūnais ar daiktais pavirtusių grybukų. Mažai kas žino, jog visa tai gamina vilkaviškietė V. Matulaitienė.
Anksčiau moteris ne vienus metus dirbo floristikos srityje – Vilkaviškyje turėjo nuosavą gėlių kioską. Vis dėlto sunkus darbas, varginančios sąlygos bei mažas poilsio dienų skaičius Vilmai galiausiai įgriso ir ji nusprendė imtis pokyčių. Iš pradžių jiedu su vyru atidarė drabužių parduotuvę, tačiau po metų suprato, kad ši sritis skirta ne jai – parduotuvę teko uždaryti.
„Augo mažas vaikas, tad norėjosi daugiau laiko praleisti su juo. Ilgai sukau galvą, kuo galėčiau užsiimti neišeidama iš namų. Iš pradžių svarsčiau kepti šakočius, tačiau vėliau supratau, jog noriu save realizuoti gamindama grybukus. Konditerija visada mane traukė“, – prisipažino V. Matulaitienė.
Prireikė nemažai bandymų, kol ji galiausiai išmoko kepti grybukus. Svarbu buvo išgauti ne tik formą, bet ir skonį. Visgi labai greitai vilkaviškietė suprato, kad parduoti savo produkciją nebus lengva. Jos teigimu, konkurencija mūsų krašte tarp grybukų gamintojų – išties didelė.
„Kažkur buvau mačiusi, kad prieš Kalėdas kai kurie kiti kepėjai grybukus paverčia Kalėdų Seneliais, o prieš Velykas – mažais viščiukais. Pagalvojau, kad ir man taip pavyktų padaryti. Visgi mano sesuo pamėtėjo idėją, jog iš grybukų galiu pagaminti bet ką, ne tik šventinius atributus. Ši mintis manęs neapleido, tad po truputį ėmiau ieškoti informacijos, kaip tai padaryti. Prasidėjo naujas eksperimentų laikotarpis“, – prisiminė V. Matulaitienė.
Vilkaviškietė užsiregistravo ir į specialius mokymus, tačiau dėl pandemijos šie vis buvo atidėliojami. Kai galiausiai jie įvyko, Vilma jau ir pati neblogai mokėjo, kaip reikia grybukams įkvėpti gyvybės. Vis dėlto moteris neslėpė, kad, nepaisant visko, šie kursai jai vis tiek buvo labai naudingi, padėjo galutinai apsispręsti pradėti naują verslą. Už suteiktas pamokas ji ir šiandien yra dėkinga savo mokytojai Jurgitai. Pastaroji, jau po kurio laiko pamačiusi Vilmos gamintus grybukus, pripažino, kad mokinė pralenkė mokytoją.
Pabaigusi mokymus V. Matulaitienė gavo visus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimus bei lygiai prieš metus oficialiai įregistravo naują veiklą.
Pradėjusi į internetą kelti gaminių pavyzdžius vilkaviškietė kaipmat sulaukė neįtikėtinos sėkmės.
„Žmonės grybukus užsakinėja įvairioms linksmoms progoms – vestuvėms, krikštynoms, gimtadieniams, bernvakariams, mergvakariams, kitoms šventėms. Nors kartais išties sunku suspėti įgyvendinti visus užsakymus, tačiau labai džiaugiuosi, jog turiu galimybę dirbti namuose. Dabar galiu daugiau laiko skirti ir sau, ir savo šeimai. Neslėpsiu, kol mokiausi šio amato, buvo aplankiusios mintys, kad gal tai skirta ne man, tačiau dabar esu labai laiminga, jog vis dėlto nenuleidau rankų“, – sakė pašnekovė.
Didžiąją dalį užsakymų V. Matulaitienė siunčia į kitus Lietuvos miestus, tačiau netrūksta klientų ir iš Vilkaviškio rajono. Jos gaminti grybukai taip pat jau pasiekė nemažą dalį Europos šalių. Visus gaminius moteris pakuoja į specialius maistui skirtus krepšelius, o šiuos sudeda į dėžutes, kuriose keliaudami ilgas distancijas grybukai puikiai išsilaiko. Pati Vilma rekomenduoja grybukus suvalgyti per 3 savaites, tuomet jie būna patys skaniausi.
Pakuotės žymimos simpatišku logotipu, vaizduojančiu panda pavirtusį grybuką. Tai – V. Matulaitienės dukros Airos kūrinys. Netrukus visos gaminių dėžutės bus puošiamos ir prekės ženklu „Pagaminta Vilkaviškyje“.
V. Matulaitienės ruošiamų dėžučių turiniai – skirtingi. Moteris dažniausiai grybukus gamina pagal klientų pageidavimus.
„Yra tekę gaminti policijos, bankininkų, medžiotojų, Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos rinkinius. Nemažai užsakymų susiję su pasakų herojais – Hariu Poteriu, troliais ir daugybe kitų. Labai patinka gaminti metų laikams skirtus grybukus, taip pat tokioms progoms kaip Kalėdos, Velykos, Joninės, Boso, Motinos, Tėvo ar Vaikų gynimo dienos. Idėjas dažniausiai pamėtėja patys klientai, o tuomet jau aš pati bandau jas įgyvendinti. Kartais tenka išties ilgai pasukti galvą. Aišku, yra tokių užsakymų, kurių tenka atsisakyti. Pavyzdžiui, niekaip nesugalvojau, kaip iš grybuko padaryti traktorių. Nors mašinyčių esu padariusi“, – šypsojosi V. Matulaitienė.
Smagiausia vilkaviškietei kurti gyvūnų bei paukščių figūrėles. Ją itin žavi spalvingi gaminiai. Kuriant grybukus būtina turėti ir menininko gyslelę. Moteris svarstė, kad polinkį į meną greičiausiai paveldėjo iš mamos. Įvairių meninių gabumų turi ir visi trys Vilmos vaikai bei sesuo.
Įgyvendinti pirkėjo užsakymą reikia mažiausiai trijų dienų: iškepus grybukus būtina palaukti, kol jie išdžiūsta, o tuomet jau prasideda dažymo bei figūrų formavimo procesai.
Vilkaviškietė iš klientų nuolat sulaukia komplimentų. Neretai žmonės sako, kad šiuos grybukus reikia kolekcionuoti, o ne valgyti. Kiti pirkėjai kepinius giria ne vien už išvaizdą, bet ir už skonį.
„Būna, kad klientai atsiunčia nuotraukų iš savo švenčių, kurias puošia ir mano gaminiai. Smagu sulaukti ir nufilmuotų vaikų reakcijų, išvydus jų mylimų pasakų herojais virtusius grybukus. Visa tai motyvuoja dar labiau stengtis. Gera, kai klientai sugrįžta vėl ir vėl. Pavyzdžiui, viena vilnietė įvairiais grybukais apdovanojo kone visus savo artimuosius. Su kai kuriais užsakovais net tapome draugais. Kartais mėgstu žmones šiek tiek nustebinti – įdedu kokią nors mažą dovanėlę“, – pasakojo pašnekovė.
Vieną iš įspūdingiausių rinkinių ji sukūrė savo vyrui. Jo gimtadienio proga moteris pagamino po grybuką, skirtą kiekvienam gyvenimo etapui. Jai teko padaryti kūdikį, darželinuką, moksleivį, studentą, vedusį vyrą ir netgi vyrą su vaiku ant rankų.
Kol kas apie plėtrą vilkaviškietė negalvoja, tačiau svajonių ir planų turi nemažai. Ji svarsto atidaryti internetinę savo produkcijos parduotuvę, taip pat neatsisako minčių ateityje vesti konditerinių gaminių puošybos mokymus.
„Daug kas nežino ir net nustemba, kad gyvenu Vilkaviškyje. Kai kuriems klientams atrodo, kad kūrėjai gali gyventi tik didmiesčiuose, bet ne mažuose miesteliuose. O iš tikrųjų tereikia tik apsidairyti – talentingų ir kūrybingų žmonių pilna visur“, – šypsojosi pašnekovė.
Galerija: Grybukai
Publikuota: 2021-07-29 08:21:47
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|