|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Didysis Suvalkijos (Sūduvos) herbas.
Regiono žmonės turi dar vieną priežastį džiaugtis ir didžiuotis: valstybės prezidentas pasirašė dekretą „Dėl Suvalkijos (Sūduvos) didžiojo ir mažojo herbų patvirtinimo“.
Ankstesnę žinią, kad 2022-uosius Seimas paskelbė Sūduvos metais, pasivijo kita: šis regionas savo metus pasitinka su oficialiai pripažintu herbu.
Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į Lietuvos heraldikos komisijos teikimą, dekretu patvirtino Suvalkijos (Sūduvos) didįjį ir mažąjį herbus bei herbo etalono grafinius piešinius.
Didžiajame Suvalkijos (Sūduvos) herbe sidabriniame lauke vaizduojamas raudonas tauras (akys ir dantys sidabriniai). Skydą iš abiejų pusių puošia sidabrinės ąžuolo šakelės su gilėmis, apačioje juosiamos sidabriniu kaspinu, kuriame raudonomis raidėmis įrašytas devizas „Vienybė težydi“. Mažajame herbe vaizduojamas sidabriniame lauke stovintis raudonas tauras (akys ir dantys sidabriniai).
Visi Suvalkijos (Sūduvos) heraldiniuose ženkluose naudojami simboliai – energingumą, didžiadvasiškumą ir taurumą reiškiantis tauras, su Jono Basanavičiaus ąžuolynu besisiejantis ąžuolo vainikas ir Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ teksto fragmentas „Vienybė težydi“ – herbe atsirado neatsitiktinai. Šiuos simbolius pasiūlė Sūduvos krašto bendruomenės, o jiems galutinai pritarta Marijampolės regiono plėtros taryboje, kurią sudaro Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybių atstovai.
Suvalkija (Sūduva), jungianti zanavykus ir kapsus bei Marijampolės ir Kauno regionus, tapo pirmuoju Lietuvos etnografiniu regionu, kurio heraldinę simboliką patvirtino šalies prezidentas.
Lietuvos heraldikos komisija Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono didįjį ir mažąjį herbus, taip pat reprezentacinę ir lauko vėliavas bei antspaudą yra patvirtinusi 2015 metais. Mūsų regiono heraldinių ženklų autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.
Priminsime, kad Seimas, Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu, siekdamas pabrėžti, pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimuisi XIII–XIV a., lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procesui, knygnešystei, tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 metais, 2022-uosius yra paskelbęs Sūduvos metais. Atitinkamo teisės akto projektą Seimui pateikė parlamentarai konservatoriai Andrius Vyšniauskas ir Irena Haase.
Kitais metais bus švenčiama Sūduvos susigrąžinimo 600 metų sukaktis. Ji skaičiuojama nuo 1422 metų rugsėjo 22 dienos, kai buvo pasirašyta Melno taikos sutartis. Po šios sutarties Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Sūduvos vardas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas K. Ptolemėjaus apie 150 metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašant baltų gentis prie Baltijos jūros įvardyti sūduviai, galindai ir kiti.
„Santakos“ inf.
Regiono žmonės turi dar vieną priežastį džiaugtis ir didžiuotis: valstybės prezidentas pasirašė dekretą „Dėl Suvalkijos (Sūduvos) didžiojo ir mažojo herbų patvirtinimo“. |
Ankstesnę žinią, kad 2022-uosius Seimas paskelbė Sūduvos metais, pasivijo kita: šis regionas savo metus pasitinka su oficialiai pripažintu herbu.
Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į Lietuvos heraldikos komisijos teikimą, dekretu patvirtino Suvalkijos (Sūduvos) didįjį ir mažąjį herbus bei herbo etalono grafinius piešinius.
Didžiajame Suvalkijos (Sūduvos) herbe sidabriniame lauke vaizduojamas raudonas tauras (akys ir dantys sidabriniai). Skydą iš abiejų pusių puošia sidabrinės ąžuolo šakelės su gilėmis, apačioje juosiamos sidabriniu kaspinu, kuriame raudonomis raidėmis įrašytas devizas „Vienybė težydi“. Mažajame herbe vaizduojamas sidabriniame lauke stovintis raudonas tauras (akys ir dantys sidabriniai).
Visi Suvalkijos (Sūduvos) heraldiniuose ženkluose naudojami simboliai – energingumą, didžiadvasiškumą ir taurumą reiškiantis tauras, su Jono Basanavičiaus ąžuolynu besisiejantis ąžuolo vainikas ir Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ teksto fragmentas „Vienybė težydi“ – herbe atsirado neatsitiktinai. Šiuos simbolius pasiūlė Sūduvos krašto bendruomenės, o jiems galutinai pritarta Marijampolės regiono plėtros taryboje, kurią sudaro Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybių atstovai.
Suvalkija (Sūduva), jungianti zanavykus ir kapsus bei Marijampolės ir Kauno regionus, tapo pirmuoju Lietuvos etnografiniu regionu, kurio heraldinę simboliką patvirtino šalies prezidentas.
Lietuvos heraldikos komisija Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono didįjį ir mažąjį herbus, taip pat reprezentacinę ir lauko vėliavas bei antspaudą yra patvirtinusi 2015 metais. Mūsų regiono heraldinių ženklų autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.
Priminsime, kad Seimas, Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu, siekdamas pabrėžti, pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimuisi XIII–XIV a., lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procesui, knygnešystei, tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 metais, 2022-uosius yra paskelbęs Sūduvos metais. Atitinkamo teisės akto projektą Seimui pateikė parlamentarai konservatoriai Andrius Vyšniauskas ir Irena Haase.
Kitais metais bus švenčiama Sūduvos susigrąžinimo 600 metų sukaktis. Ji skaičiuojama nuo 1422 metų rugsėjo 22 dienos, kai buvo pasirašyta Melno taikos sutartis. Po šios sutarties Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Sūduvos vardas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas K. Ptolemėjaus apie 150 metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašant baltų gentis prie Baltijos jūros įvardyti sūduviai, galindai ir kiti.
„Santakos“ inf.
Publikuota: 2021-07-29 09:48:10
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|