|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Stop! Siena
Druskininkų pasienio užkardos patalpos ir jų prieigos jau ketvirtą savaitę virtusios neteisėtų migrantų prieglobsčiu.Vlado ŠČIAVINSKO (lrytas.lt) nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Mūsų rajone tarnaujančių Kybartų ir Vištyčio užkardų pareigūnų tarnyba pastaruoju metu pasikeitė iš esmės. Mat prireikus prie Baltarusijos sienos tarnaujantiems kolegoms pagalbos, ten buvo mestos kitų užkardų pajėgos. Iš atostogų buvo atšaukti visi mūsų rajone tarnaujantys pasieniečiai, buvusiems kolegoms sutiko patalkinti į užtarnautą poilsį išleisti pareigūnai. Kiekvieną savaitę prie Baltarusijos sienos komandiruojama po kelis Vištyčio ir Kybartų užkardos pasieniečius. Pareigūnai neslepia, kad tokius sunkumus, su kuriais susiduria dabar, buvo matę tik per tarptautines pratybas kitose su pabėgėlių problema susiduriančiose šalyse. Tačiau niekada nesitikėjo, kad kada nors mokymuose patirtus dalykus teks taikyti realiame gyvenime. Dalis pasieniečiams kliūvančios naštos – visiškai nesusijusi su tiesioginiu darbu. Mat jiems tenka ne tik saugoti sieną, bet ir rūpintis ją jau kirtusių pabėgėlių apgyvendinimu, buitimi. Pasienio su Baltarusija užkardos laikinai virtusios migrantų bendrabučiais. Ten gyvena šeimos su mažais vaikais. Kiti pabėgėliai apgyvendinami Rukloje, palapinių miesteliuose kituose pasienio rajonuose. Pareigūnai turi pasirūpinti, kad sieną kirtusiems migrantams būtų atlikti ligos COVID-19 testai, kad visi laiku būtų pamaitinti, išklausytos problemos ir pageidavimai. Todėl pasieniečiams, be savo tiesioginio darbo, tenka būti ir socialiniais darbuotojais, ir diplomatais, ir derybininkais. Pareigūnai atskleidžia, kad darbas su migrantais – savotiškai įdomus, mat labai skiriasi nuo tarnybos Rusijos pasienyje. Visas Lietuvos su Rusija sienos ruožas yra aptvertas aukšta tvora, įrengtos šiuolaikiškos stebėjimo sistemos, jutikliai, kurie reaguoja į bet kokį judesį pasienyje. Tad sienos pažeidimą pareigūnai mato monitoriaus ekrane. Lietuvos siena su Baltarusija – visiškai kitokia, mat yra atvira, be atitvarų, dalis jos driekiasi per miškus ir pelkes. Tad net ir „taikesniu“ metu, kai neplūsta minios pabėgėlių, ją apsaugoti kur kas sunkiau. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės, kuriai priklauso Kybartų ir Vištyčio užkardos, Viešųjų ryšių vyresnioji specialistė Aistė Žalnieraitienė patikino, kad mūsų rajono gyventojams nėra ko nerimauti – sienos su Rusija kontrolė yra užtikrinama net ir tokiomis kritinėmis sąlygomis, kai dalį ją saugančių pareigūnų tenka siųsti į kitas savivaldybes. „Susidariusi padėtis reikalauja didesnio VSAT pareigūnų susitelkimo ir vieningumo bei verčia greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai pagal galimybes talkina kolegoms iš Varėnos ir Vilniaus pasienio rinktinių. Iš Kybartų, Vištyčio ir kitų rinktinės pasienio užkardų pareigūnai yra komandiruojami padėti prie sienos su Baltarusija dirbantiems pasieniečiams. Teikiama logistinė ir administracinė pagalba. Tačiau sienos kontrolė VSAT Pagėgių pasienio rinktinės saugomame ruože nuo to nenukenčia“, – užtikrino A. Žalnieraitienė. Rajono meras Algirdas Neiberka sakė kol kas negavęs oficialaus prašymo, kad mūsų rajone rastų patalpas pabėgėliams apgyvendinti. Jis įsitikinęs, kad „išbarsčius“ pabėgėlius po įvairias savivaldybes būtų sunkiau užtikrinti apsaugą, prireiktų daugiau žmonių rūpintis migrantų poreikiais. Todėl rajono vadovas mano, kad mūsų rajonui neteks spręsti su pabėgėliais susijusių problemų. Drastiškai trūkstant pareigūnų migrantų krizei spręsti, Pasieniečių mokykloje nuo šiol kas mėnesį bus organizuojami specializuoti įvadinio mokymo kursai. Turinčius aukštąjį universitetinį arba aukštąjį neuniversitetinį bei aukštesnįjį išsilavinimą ir nepriekaištingos reputacijos asmenis VSAT kviečia rinktis šiuos mokymo kursus ir per 4 savaites tapti pasieniečiais. VSAT, atsižvelgusi į ekstremaliąją situaciją, paskelbtą dėl išaugusių neteisėtos migracijos srautų, praneša patvirtinusi specializuotą įvadinio mokymo programą „Sienos stebėjimas“. Anot tarnybos, greitai paruošti pareigūnai vykdytų sienos stebėjimo ir viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas. Tokie kursai prasidės rugpjūčio 30 d., rugsėjo 27 d., spalio 25 d. ir lapkričio 25 d. Į Pasieniečių mokykloje Medininkuose, Vilniaus rajone, organizuojamus kursus priimti asmenys aprūpinami uniforma, apgyvendinami bendrabutyje, gauna nustatyto dydžio stipendiją. Išklausę teorinio mokymo kursą, atlikę praktinio mokymo programoje numatytas užduotis ir sėkmingai išlaikę egzaminus bei įskaitas, kursų dalyviai gaus įvadinio mokymo kursų baigimo pažymėjimus ir bus įdarbinami šiuose VSAT padaliniuose: Užsieniečių registracijos centre, Vilniaus pasienio rinktinės pasienio užkardose: Puškų, Tverečiaus, Adutiškio, Švenčionių, Pavoverės, Lavoriškių, Kenos ir Padvarionių; Varėnos pasienio rinktinės pasienio užkardose: Gintaro Žagunio, Tribonių, Purvėnų, A. Barausko. Būsimieji pareigūnai, neturintys stažo, gali tikėtis vidutiniškai 810 eurų algos „į rankas“. Norintieji mokytis šiuose kursuose ir gauti į juos siuntimus turi pateikti prašymą ir kitus dokumentus el. paštu stok@vsat.vrm.lt. Pretenduojantys į vidaus tarnybą asmenys prieš gaudami siuntimą į įvadinio mokymo kursus turi pasitikrinti sveikatos būklę ir psichologinį tinkamumą vidaus tarnybai Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje. Sveikatos patikrinimą reikia atlikti iki įvadinių mokymų kursų pradžios. Dėl ligos COVID-19 infekcijos ir didesnio srauto besitikrinančiųjų sveikatą dėl stojimo į vidaus tarnybą patikra gali užtrukti apie mėnesį. Kilus klausimų dėl prašymo ir kitų dokumentų pateikimo galima kreiptis tel.: (8 5) 271 7346, (8 46) 39 7841, 8 609 52 261 bei el. paštu stok@vsat.vrm.lt. Kasdien žiniasklaidą informuodavusi apie neteisėtų migrantų srautus, VSAT jau nuleido rankas ir šią funkciją perdavė Statistikos departamentui. Jo duomenimis, šiemet į Lietuvą jau pateko 4 110 migrantų, iš kurių didžiąją dalį sudaro per Baltarusijos sieną atkeliavę Irako piliečiai. Didėjant migracijos srautams, be kitų šalių pagalbos Lietuva nepajėgi susidoroti su užgriuvusia našta. Todėl Europos Sąjungos šalys siunčia sienos apsaugai bei migrantams apgyvendinti skirtas priemones. Tačiau gaunama pagalba labai greitai sunaudojama. Lietuvai šiuo metu ypač reikalingos apgyvendinimui skirtos priemonės – palapinės, moduliniai nameliai, lovos, čiužiniai, miegmaišiai ir kt. Migrantų problemoms spręsti Lietuva pagalbą jau gavo iš daugiau nei 10 šalių. Kiek tęsis šis hibridinis Baltarusijos karas prieš Lietuvą, politikai kol kas neprognozuoja.
Galerija: Pasieniečiai
Publikuota: 2021-08-06 15:26:03 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Apylygė politinė kova baigėsi Algirdo Butkevičiaus pergale * Taryba pritarė baseino statyboms * Pilviškiečio nesutarimus su gimnazija tenka spręsti ir pareigūnams Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|