„Santaka“ / Įprasmino Holokausto, okupacijų skausmą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2021-08-10 14:55

Dalinkitės:  


Tapybos plenero uždarymo šventėje menininkus sveikino rajono vadovai.

Autoriaus nuotr.


Įprasmino Holokausto, okupacijų skausmą


Liepos 30-osios popietę Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijos salėje įvyko Pasaulio kybartiečių draugijos organizuoto tapybos plenero „Išgyvenimai tarp tremties ir Holokausto: skausmo ir vilties atmintis” uždarymas. Renginio metu su Kybartų miestu susiję dailininkai pristatė savo eksponuojamų darbų koncepcijas, buvo prisiminta Antrojo pasaulinio karo istorija bei dalintasi skaudžiais prisiminimais.

Siekė įamžinti istoriją

Plenero idėjos autorius bei iniciatorius, Pasaulio kybartiečių draugijos (PKD) pirmininkas prof. dr. Vytautas Šlapkauskas renginį pradėjo susirinkusiesiems primindamas tragiškus Lietuvos istorijos įvykius. Prieš 80 metų, 1941-ųjų liepos 26–28 dienomis, Kybartų smėlyne buvo sušaudyta 300 žmonių, tarp kurių – ne vien žydai, bet taip pat ir lietuviai bei kitų tautybių atstovai.

Penktajame dešimtmetyje Lietuvą užklupo dvi okupacijos bei reokupacija, kurias lydėjo trėmimai ir žudynės, atėmę ne vieną tūkstantį gyvybių. Būtent šiam skaudžiam istorijos etapui atminti Pasaulio kybartiečių draugija šiemet nusprendė surengti tapybos plenerą.

Savo kūrinius parodai pateikė ne tik Kybartų kultūros centro menų studijos „Smiltys“ atstovės Aušrinė Dubauskienė, Ilona Mikalainienė, Irena Šunokienė bei Irena Abraitienė, bet ir prie jų prisijungę mūsų rajono menininkai Audronė Gurinskienė, Alvydas Dirsė bei Vilniuje gyvenanti kybartietė Teresė Juodėnienė.


Tai jau antrasis PKD organizuotas tapybos pleneras. Pirmasis buvo pristatytas pernai, tada plenero dalyviai drobėje siekė įprasminti prieškario Kybartų istoriją.

Dalijosi skaudžiais prisiminimais

Savo darbus pristatinėję dailininkai atskleidė asmeninius istorijos interpretavimo motyvus. Vieni iš jų stengėsi tapybiškai tiksliai atvaizduoti kraupius Holokausto arba tremčių įvykius, kiti idėjas drobėje perteikti siekė netiesiogiai.

– Aš nenorėjau skausmo vaizduoti atvirai. Naudojau simbolių kalbą ir mąsčiau apie to laikotarpio žmogaus jausmus ir emocijas, – apie savo tapytas lelijas kalbėjo pedagogė A. Gurinskienė.

Kita menininkė T. Juodėnienė, parodai pateikusi iš Kybartų kilusios žydų kilmės graviūros meistrės Cecilės Reims portretą, teigė itin žavėjusis šia asmenybe ir siekusi „kiekvieną raukšlelę pavaizduoti su emocija“. Dailininkės manymu, portrete itin svarbu perteikti ne tik išorinį žmogaus grožį, bet ir atspindėti vidinį pasaulį, o šis žanras taip pat padeda išsaugoti svarbių asmenybių atminimą bei skleisti apie jas žinią.

– Sužinojusi plenero temą ne juokais susikrimtau. Mano artimieji gyveno tremtyje, o ir pati ten gimiau. Buvo labai sunku prisiliesti prie šios temos, – patirtimi dalijosi pedagogė I. Šunokienė, drobėje vaizdavusi gyvulinį vagoną bei geležinkelio bėgiais savąjį gyvenimo kryžių tempiančius tremtinius.


Jausmus perkėlė į drobę

Sudėtingi išgyvenimai kūrybiniame procese užklupo ir I. Mikalainienę. Moteris pripažino, jog jai neįprasta tapyti tokio žanro darbus, kadangi dažniausiai jos kūriniai – šviesūs, žaismingi, todėl, kaip ir I. Šunokienė, turėjo įveikti stiprų emocinį krūvį.

Panašiomis jausenomis dalijosi ir I. Abraitienė, kurią darbą sukurti įkvėpė žiūrėtas filmas. Nors nei moteriai, nei jos artimiesiems su tremčių siaubu susidurti neteko, menininkė itin jautriai išgyveno šią temą, o nutapytas kūrinys kurį laiką ją vertė jaustis neramiai.

Viena iš plenero organizatorių, menų studijos „Smiltys“ vadovė A. Dubauskienė teigė, jog kurdama stengiasi kalbėti su savimi, kelti įvairius klausimus ir ieškoti į juos atsakymų, o šį mąstymo procesą perkelti į drobę.

Padėkoti plenero dalyviams ir organizatoriams bei įteikti simbolines dovanas atvyko rajono meras Algirdas Neiberka bei Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė.

Prof. dr. V. Šlapkauskas dėkojo visiems menininkams, savo talentu prasmingai prisidėjusiems prie plenero įgyvendinimo, ir išreiškė viltį, jog tokie kraupūs istoriniai įvykiai, kaip tremtis ar Holokaustas, niekada nebepasikartos.


Lukas RAKAUSKAS



Galerija: Holokaustas




Publikuota: 2021-08-10 14:55:34

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai