|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2021-08-23 16:40
|
|
|
Apie augalų gydomąsias savybes, įvairias hidrolatų rūšis Edita Kinderienė gali kalbėti ištisas valandas.
Violetos ČESNULYTĖS nuotr.
Toma BIRŠTONĖ
Prieš septynerius metus kauniečių Editos ir Erlando Kinderių šeima įsigijo apleistą sodybą Vištyčio Lauko II kaime. Pora nusprendė čia puoselėti aromatinių augalų ūkį.
Įsikūrė sodyboje
Vištytis šeimai nebuvo svetimas. Į miestelį Kinderiai atvykdavo ir seniau, apsistodavo pas netoliese gyvenančius giminaičius, tačiau planų gyventi kaime niekada neturėjo.
Nuo tos dienos, kai pora užsimojo ne tik atgaivinti sodybą, bet ir įkurti netradicinį žolininkystės ūkį, šeimos gyvenimas gerokai pasikeitė.
„Juokaudavau vyrui, kad jeigu gyvensiu kaime, tai namas būtinai turės būti ant kalno, o aplink telkšos tvenkinys. Taip ir prisišnekėjau. Visiškai netikėtai atsiradęs pasiūlymas įsigyti žemės sklypą su apleista sodyba tapo realybe, kuria mes patys netikėjome“, – prisiminimais dalijosi E. Kinderienė. Beveik devynių hektarų žemės plotas tuomet buvo labai apleistas – plytėjo pelkė, vešėjo žolės, o namas panašėjo į lūšną, todėl šeima skubiai ėmėsi tvarkymo darbų.
Iš pradžių galvojo pasistatyti naują gyvenamąjį namą, o senąjį nugriauti, tačiau pirminis planas pasikeitė. Supratę, kad numatytiems darbams reikia nemažos pinigų sumos, Kinderiai pagalvojo, kad susiremontuos kelis kambarius apleistoje trobelėje ir neskubėdami įsiruoš naująjį būstą. Tačiau prasidėję restauravimo darbai taip įsisiūbavo, kad šeima senąjį namelį prikėlė antram gyvenimui.
E. Kinderienė norėjo, kad restauruojant namą būtų naudojamos įvairios medžiagos, o svarbiausia – kuo natūralesnės. Todėl moteris pati ėmėsi iniciatyvos ir važinėjo į kursus, kuriuose buvo supažindinama su specialiomis tinkavimo ir dažymo technikomis. Daug remonto darbų Kinderiai nudirbo patys arba padedami artimųjų.
Susidomėjo augalininkyste
Vis dėlto dar keletą metų aktyvus Vištyčio naujakurių šeimos gyvenimas virė didmiestyje – Edita dirbo reklamos srityje, o Erlandas ėjo atsakingas slėginių įrenginių inžinieriaus pareigas. Tik artėjant savaitgaliui Kinderiai traukdavo į sodybą. Tačiau viskas pasikeitė, kai šalį sukaustė karantinas.
Dėl pandemijos E. Kinderienei teko išeiti į prastovas, jos vyrui sumažėjo komandiruočių į užsienį, todėl šeima nusprendė daugiau laiko praleisti gamtoje ir apsigyveno sodyboje. Kūrybinga moteris pradėjo dėlioti mintis, kaip verstis kaime, ir nusprendė įregistruoti kiek neįprastą aromatinių augalų ūkį.
„Prieš keletą metų pradėjau domėtis eteriniais aliejais ir jų gydomosiomis savybėmis, vėliau mano veikla pasisuko kita kryptimi ir susidomėjau hidrolatų, sojų žvakių, arbatų bei muilų gamyba. Per pusantrų metų perskaičiau labai daug literatūros, važinėjau į seminarus, susijusius su augalininkyste, ir plėčiau akiratį“, – teigė E. Kinderienė.
Gamina hidrolatus
Kinderiai planuoja, jog sodyba ateityje taps dar vienu turistiniu objektu Vištyčio krašte. Čia plytės tikra gėlių karalystė. Praėjusį rudenį moteris įsigijo kelis tūkstančius tulpių bei gvazdikų sodinukų. Jais apsodino visą sodybą. Vėliau pirko galybę damaskinių rožių bei levandų.
Įvairius augalus Edita augina ne tik dėl grožio. Ji užsiima hidrolato – natūralaus gėlių ar augalų vandens, gaunamo distiliuojant pasirinktus augalus, gamyba. Hidrolatai turi daug gydomųjų savybių. Jie atgaivina, drėkina, stangrina veido odą, mažina paraudimus, sudirgimus, veikia kaip prevencinė priemonė prieš uždegimus, įvairias peršalimo ligas. Be to, hidrolatų sudėtyje nėra jokios chemijos. Jie puikiai tinka gaivinti patalpų orą, taip pat inhaliacijoms. Kai kuriuos hidrolatus galima naudoti maisto gamyboje.
Pasinėrusi į užburiančią augalų vandens gamybą E. Kinderienė daug laiko praleidžia gamtoje, nes norėdama išgauti litrą hidrolato ji turi paruošti kilogramą žaliavos.
Gamybai reikalingas distiliavimo aparatas – alambikas. Šiuo metu hidrolatų asortimentas labai platus. Edita Kinderienė jų turi per dvidešimt rūšių: ramunėlių, rožių, obelų ir kaštonų žiedų, eglių ūglių, bijūnų, medetkų, petražolių, didžiųjų dilgėlių, ievų, mėtų ir kitų augalų.
Planuoja sertifikuoti
Hidrolatų gamyba – ne vienintelė Editos veikla. Ji dar ruošia fermentuotas arbatas, gamina ekologiškus muilus, lieja sojų žvakes. Deja, dėl tam tikrų biurokratinių niuansų E. Kinderienė negali šių prekių pasiūlyti platesniam pirkėjų ratui. Dažniausiai natūralius produktus ji dovanoja artimiesiems, nustebina kolegas. Tačiau moters jau kurį laiką neapleidžia mintis, kad reikia prekes sertifikuoti ir jų pasiūlyti vertinantiesiems ekologiškus produktus.
Žinoma, tam reikia nemažų investicijų – gamybai reikalinga speciali laboratorija, o vieno hidrolato sertifikavimas atsietų kelis šimtus eurų. Nors Edita neplanuoja Vištytyje statyti laboratorijos, tačiau jos galvoje jau konkretinami planai, kaip viską sudėlioti. Moteris galvoja kreiptis pagalbos į specialistus, turinčius gamybai skirtą laboratoriją, ir įgyvendinti savo svajonę. Tiesa, tokio plataus asortimento natūralių produktų pirkėjai išmėginti negalės. E. Kinderienė planuoja išrinkti pačias populiariausias hidrolatų rūšis, bet žada, kad rožių ir levandų vandens įsigyti galės visi norintieji.
Artėjant šiemetinei Vištyčio miestelio šventei moteris nusprendė supažindinti gyventojus ir svečius su natūraliais produktais. Ji sulaukė palaikymo, nes atvyko daug draugų, pažįstamų, tačiau mūsų krašto žmonės prie šių ekologiškų prekių nėra pripratę, todėl didelio besidominčiųjų antplūdžio nebuvo.
Vis dėlto prieš kelis mėnesius feisbuke sukurta platforma „Fėjų žiedas“ jau turi savo sekėjų ratą. Čia Edita dalijasi įvairia informacija, nuotraukomis, aptaria hidrolatų gydomąsias savybes, gamybos procesą ir kt.
Levandų laukai ir edukacijos
E. Kinderienė sako, kad netradicinio augalininkystės ūkio negalima vadinti nei verslu, nei hobiu. Tai greičiau pabandymas, nes niekada negali žinoti, kaip kas pasisuks ateityje. Tačiau šeima turi vizijų, kaip garsinti Vištyčio kraštą ir čia pritraukti dar daugiau lankytojų.
Pavasarį Kinderiai beveik 4 arų plote pasodino 350 levandų daigų. Kitais metais šis laukas prasiplės dar labiau. Edita planuoja, jog beveik hektaro dydžio sklype žydės tūkstančiai violetinių žiedų. Moteris pasakojo, kad mokytis augalininkystės subtilybių nebuvo iš ko – pati domėjosi, bandė, klydo. Ji jau žino, kad kitame levandų lauke bus įruošti žole užsėti takeliai, kad sodybos lankytojams būtų galima prisėsti, nusifotografuoti ar tiesiog ramiai pavaikščioti žydinčiais laukais.
Pasak pašnekovės, užsienyje aromatingų gėlių laukuose taikoma net gydymo terapija. Žmonės, kurie patiria daug įtampos ar streso, naktį praleidžia po atviru dangumi levandyne. Deja, dėl nenuspėjamų orų tokios paslaugos sodybos svečiams E. Kinderienė neplanuoja teikti. Tačiau gėlių lauke žmonės galės lankytis, čia galvojama pastatyti pavėsines, vakarais rodyti kino filmus, rengti fotosesijas, o galbūt teikti ir maitinimo paslaugą. Idėjoms įgyvendinti šeima turi pakankamai laiko, nes levandų laukams suaugti reikės bent dvejų ar trejų metų.
Prieš septynerius metus kauniečių Editos ir Erlando Kinderių šeima įsigijo apleistą sodybą Vištyčio Lauko II kaime. Pora nusprendė čia puoselėti aromatinių augalų ūkį. |
Vištytis šeimai nebuvo svetimas. Į miestelį Kinderiai atvykdavo ir seniau, apsistodavo pas netoliese gyvenančius giminaičius, tačiau planų gyventi kaime niekada neturėjo.
Nuo tos dienos, kai pora užsimojo ne tik atgaivinti sodybą, bet ir įkurti netradicinį žolininkystės ūkį, šeimos gyvenimas gerokai pasikeitė.
„Juokaudavau vyrui, kad jeigu gyvensiu kaime, tai namas būtinai turės būti ant kalno, o aplink telkšos tvenkinys. Taip ir prisišnekėjau. Visiškai netikėtai atsiradęs pasiūlymas įsigyti žemės sklypą su apleista sodyba tapo realybe, kuria mes patys netikėjome“, – prisiminimais dalijosi E. Kinderienė. Beveik devynių hektarų žemės plotas tuomet buvo labai apleistas – plytėjo pelkė, vešėjo žolės, o namas panašėjo į lūšną, todėl šeima skubiai ėmėsi tvarkymo darbų.
Iš pradžių galvojo pasistatyti naują gyvenamąjį namą, o senąjį nugriauti, tačiau pirminis planas pasikeitė. Supratę, kad numatytiems darbams reikia nemažos pinigų sumos, Kinderiai pagalvojo, kad susiremontuos kelis kambarius apleistoje trobelėje ir neskubėdami įsiruoš naująjį būstą. Tačiau prasidėję restauravimo darbai taip įsisiūbavo, kad šeima senąjį namelį prikėlė antram gyvenimui.
E. Kinderienė norėjo, kad restauruojant namą būtų naudojamos įvairios medžiagos, o svarbiausia – kuo natūralesnės. Todėl moteris pati ėmėsi iniciatyvos ir važinėjo į kursus, kuriuose buvo supažindinama su specialiomis tinkavimo ir dažymo technikomis. Daug remonto darbų Kinderiai nudirbo patys arba padedami artimųjų.
Vis dėlto dar keletą metų aktyvus Vištyčio naujakurių šeimos gyvenimas virė didmiestyje – Edita dirbo reklamos srityje, o Erlandas ėjo atsakingas slėginių įrenginių inžinieriaus pareigas. Tik artėjant savaitgaliui Kinderiai traukdavo į sodybą. Tačiau viskas pasikeitė, kai šalį sukaustė karantinas.
Dėl pandemijos E. Kinderienei teko išeiti į prastovas, jos vyrui sumažėjo komandiruočių į užsienį, todėl šeima nusprendė daugiau laiko praleisti gamtoje ir apsigyveno sodyboje. Kūrybinga moteris pradėjo dėlioti mintis, kaip verstis kaime, ir nusprendė įregistruoti kiek neįprastą aromatinių augalų ūkį.
„Prieš keletą metų pradėjau domėtis eteriniais aliejais ir jų gydomosiomis savybėmis, vėliau mano veikla pasisuko kita kryptimi ir susidomėjau hidrolatų, sojų žvakių, arbatų bei muilų gamyba. Per pusantrų metų perskaičiau labai daug literatūros, važinėjau į seminarus, susijusius su augalininkyste, ir plėčiau akiratį“, – teigė E. Kinderienė.
Kinderiai planuoja, jog sodyba ateityje taps dar vienu turistiniu objektu Vištyčio krašte. Čia plytės tikra gėlių karalystė. Praėjusį rudenį moteris įsigijo kelis tūkstančius tulpių bei gvazdikų sodinukų. Jais apsodino visą sodybą. Vėliau pirko galybę damaskinių rožių bei levandų.
Įvairius augalus Edita augina ne tik dėl grožio. Ji užsiima hidrolato – natūralaus gėlių ar augalų vandens, gaunamo distiliuojant pasirinktus augalus, gamyba. Hidrolatai turi daug gydomųjų savybių. Jie atgaivina, drėkina, stangrina veido odą, mažina paraudimus, sudirgimus, veikia kaip prevencinė priemonė prieš uždegimus, įvairias peršalimo ligas. Be to, hidrolatų sudėtyje nėra jokios chemijos. Jie puikiai tinka gaivinti patalpų orą, taip pat inhaliacijoms. Kai kuriuos hidrolatus galima naudoti maisto gamyboje.
Pasinėrusi į užburiančią augalų vandens gamybą E. Kinderienė daug laiko praleidžia gamtoje, nes norėdama išgauti litrą hidrolato ji turi paruošti kilogramą žaliavos.
Gamybai reikalingas distiliavimo aparatas – alambikas. Šiuo metu hidrolatų asortimentas labai platus. Edita Kinderienė jų turi per dvidešimt rūšių: ramunėlių, rožių, obelų ir kaštonų žiedų, eglių ūglių, bijūnų, medetkų, petražolių, didžiųjų dilgėlių, ievų, mėtų ir kitų augalų.
Hidrolatų gamyba – ne vienintelė Editos veikla. Ji dar ruošia fermentuotas arbatas, gamina ekologiškus muilus, lieja sojų žvakes. Deja, dėl tam tikrų biurokratinių niuansų E. Kinderienė negali šių prekių pasiūlyti platesniam pirkėjų ratui. Dažniausiai natūralius produktus ji dovanoja artimiesiems, nustebina kolegas. Tačiau moters jau kurį laiką neapleidžia mintis, kad reikia prekes sertifikuoti ir jų pasiūlyti vertinantiesiems ekologiškus produktus.
Žinoma, tam reikia nemažų investicijų – gamybai reikalinga speciali laboratorija, o vieno hidrolato sertifikavimas atsietų kelis šimtus eurų. Nors Edita neplanuoja Vištytyje statyti laboratorijos, tačiau jos galvoje jau konkretinami planai, kaip viską sudėlioti. Moteris galvoja kreiptis pagalbos į specialistus, turinčius gamybai skirtą laboratoriją, ir įgyvendinti savo svajonę. Tiesa, tokio plataus asortimento natūralių produktų pirkėjai išmėginti negalės. E. Kinderienė planuoja išrinkti pačias populiariausias hidrolatų rūšis, bet žada, kad rožių ir levandų vandens įsigyti galės visi norintieji.
Artėjant šiemetinei Vištyčio miestelio šventei moteris nusprendė supažindinti gyventojus ir svečius su natūraliais produktais. Ji sulaukė palaikymo, nes atvyko daug draugų, pažįstamų, tačiau mūsų krašto žmonės prie šių ekologiškų prekių nėra pripratę, todėl didelio besidominčiųjų antplūdžio nebuvo.
Vis dėlto prieš kelis mėnesius feisbuke sukurta platforma „Fėjų žiedas“ jau turi savo sekėjų ratą. Čia Edita dalijasi įvairia informacija, nuotraukomis, aptaria hidrolatų gydomąsias savybes, gamybos procesą ir kt.
E. Kinderienė sako, kad netradicinio augalininkystės ūkio negalima vadinti nei verslu, nei hobiu. Tai greičiau pabandymas, nes niekada negali žinoti, kaip kas pasisuks ateityje. Tačiau šeima turi vizijų, kaip garsinti Vištyčio kraštą ir čia pritraukti dar daugiau lankytojų.
Pavasarį Kinderiai beveik 4 arų plote pasodino 350 levandų daigų. Kitais metais šis laukas prasiplės dar labiau. Edita planuoja, jog beveik hektaro dydžio sklype žydės tūkstančiai violetinių žiedų. Moteris pasakojo, kad mokytis augalininkystės subtilybių nebuvo iš ko – pati domėjosi, bandė, klydo. Ji jau žino, kad kitame levandų lauke bus įruošti žole užsėti takeliai, kad sodybos lankytojams būtų galima prisėsti, nusifotografuoti ar tiesiog ramiai pavaikščioti žydinčiais laukais.
Pasak pašnekovės, užsienyje aromatingų gėlių laukuose taikoma net gydymo terapija. Žmonės, kurie patiria daug įtampos ar streso, naktį praleidžia po atviru dangumi levandyne. Deja, dėl nenuspėjamų orų tokios paslaugos sodybos svečiams E. Kinderienė neplanuoja teikti. Tačiau gėlių lauke žmonės galės lankytis, čia galvojama pastatyti pavėsines, vakarais rodyti kino filmus, rengti fotosesijas, o galbūt teikti ir maitinimo paslaugą. Idėjoms įgyvendinti šeima turi pakankamai laiko, nes levandų laukams suaugti reikės bent dvejų ar trejų metų.
Galerija: muilas
Publikuota: 2021-08-23 16:40:18
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|