|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2021-08-27 11:10
|
|
|
Produktyviai padirbėję dailės profesionalai Gražina Vitartaitė (antroje eilėje pirma iš dešinės), Svajūnas Armonas, dr. Nijolė Tumėnienė, Arvydas Kašauskas, Juozas Pranskevičius (pirmoje eilėje pirmas iš dešinės) vilkaviškiečiams dovanojo ypatingų darbų ir patirčių.
Autorės nuotr.
Renata VITKAUSKIENĖ
Penktadienio pavakarė Vilkaviškyje kvietė prisiminti istoriją mėgaujantis menu. Trys veiklos: paveikslų parodos pristatymas, ekskursija ir koncertas – tapo rajone vykusio projekto-plenero „Sūduvių žemė: PA (si) likimai“ kulminacija.
Baigiamasis renginys, kvietęs į tapybos darbų parodą, į ekskursiją „Dingęs Vilkaviškis: pastatai ir žmonės“ bei į grupės „Rakija Klezmer Orkestar“ koncertą, buvo skirtas visuomenei, ir smagu, kad sulaukė susidomėjimo, o vėliau – ir palankių atsiliepimų, padėkų viešojoje erdvėje. Mat pleneras „Sūduvių žemė: PA (si) likimai“ – vienas iš rajone numatytų renginių, skirtų paminėti du aštuoniasdešimtmečius: Lietuvos gyventojų tremties ir žydų holokausto. Vilkaviškio rajono savivaldybė sykiu su Lietuvos kultūros taryba šiemet finansavo šį Vilkaviškio kultūros centro projektą, baigiamajame renginyje dalyvavo meras Algirdas Neiberka bei Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė.
Apskritai plenerai „Sūduvių žemė“ – tęstinis projektas, mūsų rajone su pertraukomis vykstantis nuo 2005 metų. Šiemetiniam, jau aštuntajam, plenerui pasirinkta tautinių mažumų tema: totoriškas ir žydiškas kultūrinis paveldas.
Tai, kas istoriškai ypatingose mūsų rajono vietovėse vyko nuo rugpjūčio 11 d., sutelkė profesionalų būrelį – „Individualistų“ grupei priklausančius dailininkus Gražiną Vitartaitę, Svajūną Armoną, Juozą Pranskevičių, Arvydą Kašauską, taip pat menotyrininkę dr. Nijolę Tumėnienę, mūsų krašto muziejininkus, kultūros darbuotojus, taip pat aktyvius visuomenininkus. „Sūduvių žemėje gyvenusios tautos prieš keletą šimtų metų paliko savus pėdsakus. Vieni jų negrįžtamai nugrimzdo užmarštin, kažkas vis dar nebyliai liudija apie praeitį. Jie, silpnai apčiuopiami, liko kaip laiko nesunaikinti ženklai, mums turintys skirtingą reikšmę ir prasmę“, – pažinti krašto istoriją kvietė projekto iniciatoriai.
Vinkšnupiuose menininkai domėjosi totorių kultūros pėdsakais: apžiūrėjo išlikusius dvaro sodybos pastatus, išgirdo apie puoselėtas bitininkystės, kailiadirbystės tradicijas, aplankė kapinaites, liudijančias apie anuomet čia gyvenusių kitataučių ištikimybę valdovui ir toleranciją vietos gyventojams, mėgavosi gastronominiu paveldu.
Žydų gyvenimo ženklų ieškota Kalvarijoje, Virbalyje, Kybartuose.
Svečiai vakarojo bartninkiečio menininko Juozo Šalčiūno namuose, kopė į Piliakalnių piliakalnį, aplankė Basanavičynę, Bartninkų bažnyčios griuvėsius, Paežerių dvarą.
„Pirmiausia norėčiau padėkoti jūsų krašto žmonėms, kad įvertinote šitą istorinę praeitį, nes ji mums tikrai yra labai svarbi, – per plenero darbų parodos atidarymą Vilkaviškio kultūros centre kalbėjo menotyrininkė dr. N. Tumėnienė. – „Individualistų“ grupė neatsitiktinai susikūrė Vilniuje – kelių tautų mieste. Mes puikiai žinome, kad visos Lietuvoje, o ypač sostinėje gyvenančios tautos mūsų istorijoje suvaidino didžiulį vaidmenį. Prisimename, kaip Sąjūdžio laikais lietuvių siekius palaikė žydai, lenkai, totoriai, karaimai, kaip aktyviai jie dalyvavo Lietuvos kultūriniame gyvenime. „Individualistai“ neatsitiktinai įsijungė į „Sūduvių žemės“ projektą. Juk būtent kultūra yra istorinė atmintis. Ši grupė nuo pat savo įsikūrimo 1994-aisiais išsiskyrė tuo, kad pirmiausia vertino preities tradicijas, jai ypač svarbu Lietuvos istorija.“
Menotyrininkė priminė „Individualistų“grupę įkūrusius du tapytojus: Aloyzą Stasiulevičių (jo darbų yra atvežta eksponuoti Vilkaviškio kultūros centre) ir buvusį jo studentą Svajūną Armoną, šio plenero kuratorių. „Sūduvių žemėje“ S. Armonas nutapė tris paveikslus: vienas skirtas žydams, kitu įprasmino totorių atminimą, trečias atspindi vietinę baltų kultūrą.
„Dailininkas Juozas Pranskevičius labai gerai sukomponuoja architektūrines erdves“, – akcentavo dr. N. Tumėnienė, aptardama kito autoriaus paveikslus, kuriuose vaizduojami mūsų krašte tebestovintys arba jau tik nuotraukose likę skirtingas religijas išpažįstančių tautų maldos namai, kiti objektai.
Tapytojo Arvydo Kašausko darbai liudija, kad šiam menininkui svarbiau gamta, jam imponuoja lygumos – toks kraštas kaip mūsų. „Derindamas šiltus ir šaltus tonus autorius puikiai muzikuoja ir sukuria nuostabią erdvę“, – komentavo dr. N. Tumėnienė.
Menotyrininkė negailėjo komplimentų plenero dalyvei G. Vitartaitei: „Jos darbai yra spalvinių tonų mokykla, kaip galima tapyti peizažą, kurį matai prieš save. Autorė improvizuoja poetiškai, laisvai ir tuo yra labai įdomi.“
Dr. N. Tumėnienė akcentavo, kad plenero organizatoriai labai gerai parinko dailininkus.
Mūsų krašte kūrė profesionalūs menininkai, turintys didelės patirties, individualų meninį mąstymą, pasirinkę savo plastinę kalbą ir ją gerai pritaikantys. „Tokią parodą galite vežti bet kur. Tai yra ne etiudai, kurie dažnai būna pleneruose. Čia yra paveikslai, meno kūriniai – tvirtai suręsti, apgalvoti, išgyventi“, – apibendrindama parodą, kuri apie mėnesį bus eksponuojama Vilkaviškio kultūros centre, pabrėžė menotyrininkė. „Jūsų kūriniuose liks įamžintos mūsų krašto istorinės vietos, didžiuosimės, kad šie darbai sukurti jums viešint pas mus“, – dailės profesionalams dėkojo meras A. Neiberka. Kiek vėliau ši paroda bus eksponuojama dar trijų Lietuvos miestų kultūros centruose. Nemažai darbų „Individualistų“ grupės nariai padovanojo Vilkaviškio kultūros centrui.
Penktadienio vakarą Vilkaviškyje koncertavo „Rakija Klezmer Orkestar“ – profesionalių muzikantų grupė. Į koncertą prie autobusų stoties atėję žmonės mėgavosi trankia žydų ir Balkanų tautų muzika, tiek autentiškais, tiek šiuolaikiniais jos raiškos būdais. Tai bene vienintelė žydų tradicinę muziką Lietuvoje propaguojanti grupė. Gavę progą jos pasiklausyti, vilkaviškiečiai neliko abejingi šiam projekto akcentui.
Penktadienio pavakarė Vilkaviškyje kvietė prisiminti istoriją mėgaujantis menu. Trys veiklos: paveikslų parodos pristatymas, ekskursija ir koncertas – tapo rajone vykusio projekto-plenero „Sūduvių žemė: PA (si) likimai“ kulminacija. |
Baigiamasis renginys, kvietęs į tapybos darbų parodą, į ekskursiją „Dingęs Vilkaviškis: pastatai ir žmonės“ bei į grupės „Rakija Klezmer Orkestar“ koncertą, buvo skirtas visuomenei, ir smagu, kad sulaukė susidomėjimo, o vėliau – ir palankių atsiliepimų, padėkų viešojoje erdvėje. Mat pleneras „Sūduvių žemė: PA (si) likimai“ – vienas iš rajone numatytų renginių, skirtų paminėti du aštuoniasdešimtmečius: Lietuvos gyventojų tremties ir žydų holokausto. Vilkaviškio rajono savivaldybė sykiu su Lietuvos kultūros taryba šiemet finansavo šį Vilkaviškio kultūros centro projektą, baigiamajame renginyje dalyvavo meras Algirdas Neiberka bei Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė.
Apskritai plenerai „Sūduvių žemė“ – tęstinis projektas, mūsų rajone su pertraukomis vykstantis nuo 2005 metų. Šiemetiniam, jau aštuntajam, plenerui pasirinkta tautinių mažumų tema: totoriškas ir žydiškas kultūrinis paveldas.
Tai, kas istoriškai ypatingose mūsų rajono vietovėse vyko nuo rugpjūčio 11 d., sutelkė profesionalų būrelį – „Individualistų“ grupei priklausančius dailininkus Gražiną Vitartaitę, Svajūną Armoną, Juozą Pranskevičių, Arvydą Kašauską, taip pat menotyrininkę dr. Nijolę Tumėnienę, mūsų krašto muziejininkus, kultūros darbuotojus, taip pat aktyvius visuomenininkus. „Sūduvių žemėje gyvenusios tautos prieš keletą šimtų metų paliko savus pėdsakus. Vieni jų negrįžtamai nugrimzdo užmarštin, kažkas vis dar nebyliai liudija apie praeitį. Jie, silpnai apčiuopiami, liko kaip laiko nesunaikinti ženklai, mums turintys skirtingą reikšmę ir prasmę“, – pažinti krašto istoriją kvietė projekto iniciatoriai.
Vinkšnupiuose menininkai domėjosi totorių kultūros pėdsakais: apžiūrėjo išlikusius dvaro sodybos pastatus, išgirdo apie puoselėtas bitininkystės, kailiadirbystės tradicijas, aplankė kapinaites, liudijančias apie anuomet čia gyvenusių kitataučių ištikimybę valdovui ir toleranciją vietos gyventojams, mėgavosi gastronominiu paveldu.
Žydų gyvenimo ženklų ieškota Kalvarijoje, Virbalyje, Kybartuose.
Svečiai vakarojo bartninkiečio menininko Juozo Šalčiūno namuose, kopė į Piliakalnių piliakalnį, aplankė Basanavičynę, Bartninkų bažnyčios griuvėsius, Paežerių dvarą.
„Pirmiausia norėčiau padėkoti jūsų krašto žmonėms, kad įvertinote šitą istorinę praeitį, nes ji mums tikrai yra labai svarbi, – per plenero darbų parodos atidarymą Vilkaviškio kultūros centre kalbėjo menotyrininkė dr. N. Tumėnienė. – „Individualistų“ grupė neatsitiktinai susikūrė Vilniuje – kelių tautų mieste. Mes puikiai žinome, kad visos Lietuvoje, o ypač sostinėje gyvenančios tautos mūsų istorijoje suvaidino didžiulį vaidmenį. Prisimename, kaip Sąjūdžio laikais lietuvių siekius palaikė žydai, lenkai, totoriai, karaimai, kaip aktyviai jie dalyvavo Lietuvos kultūriniame gyvenime. „Individualistai“ neatsitiktinai įsijungė į „Sūduvių žemės“ projektą. Juk būtent kultūra yra istorinė atmintis. Ši grupė nuo pat savo įsikūrimo 1994-aisiais išsiskyrė tuo, kad pirmiausia vertino preities tradicijas, jai ypač svarbu Lietuvos istorija.“
Menotyrininkė priminė „Individualistų“grupę įkūrusius du tapytojus: Aloyzą Stasiulevičių (jo darbų yra atvežta eksponuoti Vilkaviškio kultūros centre) ir buvusį jo studentą Svajūną Armoną, šio plenero kuratorių. „Sūduvių žemėje“ S. Armonas nutapė tris paveikslus: vienas skirtas žydams, kitu įprasmino totorių atminimą, trečias atspindi vietinę baltų kultūrą.
„Dailininkas Juozas Pranskevičius labai gerai sukomponuoja architektūrines erdves“, – akcentavo dr. N. Tumėnienė, aptardama kito autoriaus paveikslus, kuriuose vaizduojami mūsų krašte tebestovintys arba jau tik nuotraukose likę skirtingas religijas išpažįstančių tautų maldos namai, kiti objektai.
Tapytojo Arvydo Kašausko darbai liudija, kad šiam menininkui svarbiau gamta, jam imponuoja lygumos – toks kraštas kaip mūsų. „Derindamas šiltus ir šaltus tonus autorius puikiai muzikuoja ir sukuria nuostabią erdvę“, – komentavo dr. N. Tumėnienė.
Menotyrininkė negailėjo komplimentų plenero dalyvei G. Vitartaitei: „Jos darbai yra spalvinių tonų mokykla, kaip galima tapyti peizažą, kurį matai prieš save. Autorė improvizuoja poetiškai, laisvai ir tuo yra labai įdomi.“
Dr. N. Tumėnienė akcentavo, kad plenero organizatoriai labai gerai parinko dailininkus.
Mūsų krašte kūrė profesionalūs menininkai, turintys didelės patirties, individualų meninį mąstymą, pasirinkę savo plastinę kalbą ir ją gerai pritaikantys. „Tokią parodą galite vežti bet kur. Tai yra ne etiudai, kurie dažnai būna pleneruose. Čia yra paveikslai, meno kūriniai – tvirtai suręsti, apgalvoti, išgyventi“, – apibendrindama parodą, kuri apie mėnesį bus eksponuojama Vilkaviškio kultūros centre, pabrėžė menotyrininkė. „Jūsų kūriniuose liks įamžintos mūsų krašto istorinės vietos, didžiuosimės, kad šie darbai sukurti jums viešint pas mus“, – dailės profesionalams dėkojo meras A. Neiberka. Kiek vėliau ši paroda bus eksponuojama dar trijų Lietuvos miestų kultūros centruose. Nemažai darbų „Individualistų“ grupės nariai padovanojo Vilkaviškio kultūros centrui.
Penktadienio vakarą Vilkaviškyje koncertavo „Rakija Klezmer Orkestar“ – profesionalių muzikantų grupė. Į koncertą prie autobusų stoties atėję žmonės mėgavosi trankia žydų ir Balkanų tautų muzika, tiek autentiškais, tiek šiuolaikiniais jos raiškos būdais. Tai bene vienintelė žydų tradicinę muziką Lietuvoje propaguojanti grupė. Gavę progą jos pasiklausyti, vilkaviškiečiai neliko abejingi šiam projekto akcentui.
Galerija: Pleneras
Publikuota: 2021-08-27 11:10:23
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|