|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Istorija
|
|
|
Tomo Naruševičiaus padovanotą istorinį leidinį iš konferencijos kaimyninėje valstybėje parvežusi Elena Savickienė (kairėje) įteikė Vilkaviškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorei Vilijai Gilienei bei Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėjai Gitanai Vosylienei.
Roberto ŠŪMAKARIO nuotr.
Suvalkuose buvo pristatyta Tomo Naruševičiaus (Tomasz Naruszewicz) knyga „Nuo Januvkos, per Suvalkus, Kalvariją, Vilkaviškį iki Pilviškių. Alvito dekanato apžvalga iki XVIII amžiaus pabaigos“ („Od Janówki przez Suwałki, Kalwarię, Wiłkowyszki do Pilwiszek. Obszar dekanatu Olwita do końca XVIII wieku“). Vilkaviškiečiai su leidiniu gali susipažinti Vilkaviškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
Autorius T. Naruševičius prie knygos dirbo daugiau nei 20 metų. Tai įdomi šio regiono istorijos tyrimų santrauka.
Istorijos nagrinėjimas pradedamas nuo jotvingių laikų. Aprašoma, kaip kraštui priėmus krikštą buvo statomos bažnyčios, steigiamos parapijos. Šio regiono katalikų, pravoslavų, žydų, protestantų, sentikių, musulmonų bendruomenės apžvelgiamos antrajame skyriuje. Nemažai dėmesio knygoje skiriama ir Alvito dekanato Vygrių kamaldulių bei Virbalio ir Seinų dominikonų vienuolynams, taip pat šventovėms, bažnyčioms, koplyčioms, varpinėms, laidojimo vietoms, špitolėms, mokykloms.
Atskiras skyrius skirtas asmenims, kurie buvo atsakingi, kad gyvenimas dekanato teritorijos parapijose būtų organizuojamas tinkamai: dvasininkams, dekanams, parapijos kunigams, vikarams, apskaitininkams, vargonininkams (1768 metais paminėtas Keturvalakių vargonininkas Jozefas Ušinovičius), religinėms brolijoms.
Remiantis istoriniais dokumentais nagrinėjami ne tik dvasiniai centrai, bet ir karališkas, dvarininkų valdomas turtas ir žemės.
Paskutinis skyrius apžvelgia miestus, aprašo miestiečius. Pateikiama ir mūsų rajono gyventojų sudėtis 1799-1800 metais. Pavyzdžiui, Vilkaviškyje tuo metu gyveno 1236 žydai, buvo 3 dvasininkai, 10 pirklių, 149 amatininkai, 3 magistrato (savivaldos) pareigūnai, 3 policininkai, iš viso 2077 miestiečiai. Pilviškiuose gyveno 16 žydų, buvo 2 dvasininkai, 20 amatininkų, 6 magistrato pareigūnai, iš viso 1310 miestiečių. Vištytyje gyveno 676 žydai, 3 pirkliai, 116 amatininkų, 3 magistrato pareigūnai, 3 policininkai, iš viso 1540 miestiečių. XIX a. pradžioje buvo tik 2 miestai Alvito dekanate, kuriuose buvo daugiau nei 2000 gyventojų: Kalvarija (2886) ir Vilkaviškis (2077).
Knyga be galo įdomi, įtraukianti: norisi skaityti ir skaityti, sužinoti apie mūsų kraštą kuo daugiau Tomo Naruševičiaus surinktų ir kai kurių iki šiol dar neatrastų faktų.
Knygą lenkų kalba sudaro daugiau nei 500 puslapių, ji iliustruota 300 iliustracijų, žemėlapių, planų, pateikiama apie 2500 pavadinimų. Autorius savo darbui sukurti panaudojo daugiau nei 500 publikacijų ir šimtus archyvinių dokumentų.
Iš konferencijos Suvalkuose į Vilkaviškį parvežiau keletą autoriaus T. Naruševičiaus padovanotų knygos egzempliorių. Vieną jų skaitytojai gali rasti Vilkaviškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
Elena SAVICKIENĖ
Suvalkuose buvo pristatyta Tomo Naruševičiaus (Tomasz Naruszewicz) knyga „Nuo Januvkos, per Suvalkus, Kalvariją, Vilkaviškį iki Pilviškių. Alvito dekanato apžvalga iki XVIII amžiaus pabaigos“ („Od Janówki przez Suwałki, Kalwarię, Wiłkowyszki do Pilwiszek. Obszar dekanatu Olwita do końca XVIII wieku“). Vilkaviškiečiai su leidiniu gali susipažinti Vilkaviškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. |
Autorius T. Naruševičius prie knygos dirbo daugiau nei 20 metų. Tai įdomi šio regiono istorijos tyrimų santrauka.
Istorijos nagrinėjimas pradedamas nuo jotvingių laikų. Aprašoma, kaip kraštui priėmus krikštą buvo statomos bažnyčios, steigiamos parapijos. Šio regiono katalikų, pravoslavų, žydų, protestantų, sentikių, musulmonų bendruomenės apžvelgiamos antrajame skyriuje. Nemažai dėmesio knygoje skiriama ir Alvito dekanato Vygrių kamaldulių bei Virbalio ir Seinų dominikonų vienuolynams, taip pat šventovėms, bažnyčioms, koplyčioms, varpinėms, laidojimo vietoms, špitolėms, mokykloms.
Atskiras skyrius skirtas asmenims, kurie buvo atsakingi, kad gyvenimas dekanato teritorijos parapijose būtų organizuojamas tinkamai: dvasininkams, dekanams, parapijos kunigams, vikarams, apskaitininkams, vargonininkams (1768 metais paminėtas Keturvalakių vargonininkas Jozefas Ušinovičius), religinėms brolijoms.
Remiantis istoriniais dokumentais nagrinėjami ne tik dvasiniai centrai, bet ir karališkas, dvarininkų valdomas turtas ir žemės.
Paskutinis skyrius apžvelgia miestus, aprašo miestiečius. Pateikiama ir mūsų rajono gyventojų sudėtis 1799-1800 metais. Pavyzdžiui, Vilkaviškyje tuo metu gyveno 1236 žydai, buvo 3 dvasininkai, 10 pirklių, 149 amatininkai, 3 magistrato (savivaldos) pareigūnai, 3 policininkai, iš viso 2077 miestiečiai. Pilviškiuose gyveno 16 žydų, buvo 2 dvasininkai, 20 amatininkų, 6 magistrato pareigūnai, iš viso 1310 miestiečių. Vištytyje gyveno 676 žydai, 3 pirkliai, 116 amatininkų, 3 magistrato pareigūnai, 3 policininkai, iš viso 1540 miestiečių. XIX a. pradžioje buvo tik 2 miestai Alvito dekanate, kuriuose buvo daugiau nei 2000 gyventojų: Kalvarija (2886) ir Vilkaviškis (2077).
Knyga be galo įdomi, įtraukianti: norisi skaityti ir skaityti, sužinoti apie mūsų kraštą kuo daugiau Tomo Naruševičiaus surinktų ir kai kurių iki šiol dar neatrastų faktų.
Knygą lenkų kalba sudaro daugiau nei 500 puslapių, ji iliustruota 300 iliustracijų, žemėlapių, planų, pateikiama apie 2500 pavadinimų. Autorius savo darbui sukurti panaudojo daugiau nei 500 publikacijų ir šimtus archyvinių dokumentų.
Iš konferencijos Suvalkuose į Vilkaviškį parvežiau keletą autoriaus T. Naruševičiaus padovanotų knygos egzempliorių. Vieną jų skaitytojai gali rasti Vilkaviškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
Elena SAVICKIENĖ
Publikuota: 2021-09-15 10:02:50
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|