|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / In Memoriam
Kęstučio INKRATOS nuotr.
Netekome lietuvių kalbos mokytojos, buvusios Švietimo skyriaus mokyklų inspektorės, kraštotyrinės veiklos rajone pradininkės, krašto muziejaus įkūrėjos ir ilgametės direktorės, Vilkaviškio rajono garbės pilietės Gabrielės Karalienės. Gabrielė Alksninytė-Karalienė gimė 1932 m. sausio 10 d. Giraitės kaime, netoli Šventežerio (Alytaus r.). 1950 m. baigusi Simno gimnaziją studijavo Alytaus mokytojų seminarijoje, o 1953–1958 m. – Vilniaus pedagoginiame institute. Jaunystė ir noras bendrauti su jaunais žmonėmis pašaukė G. Alksninytę į išsvajotą pedagoginę veiklą. Jai G. Alksninytė-Karalienė paaukojo 37 gražiausius savo gyvenimo metus, dirbo lietuvių kalbos mokytoja Akmenynų (Kalvarijos r.), Gižų mokyklose, 1959–1984 m. – Vilkaviškio rajono švietimo skyriaus mokyklų inspektore, 1984–1990 m. – Pūstapėdžių devynmetės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, 1990–2002 m. – Vilkaviškio krašto muziejaus direktore. Miškingoje Dzūkijoje užaugusi G. Alksninytė-Karalienė pamilo Sūduvos kraštą, jo žmones, čia sukūrė šeimą su Henriku Karaliumi, užaugino vaikus Loretą ir Arūną. Dirbdama mokyklose susidomėjo Sūduvos krašto istorija ir etnokultūra. Nuo 1962 m. įsitraukė į kraštotyrinę veiklą. Ji organizavo Vilkaviškio krašto etnokultūros tyrimo ekspediciją, o 1963 m. kovo 24 d. – konferenciją ir surinktos medžiagos parodą. Tai tapo krašto muziejaus pradžia, o įstaigai vadovauti buvo paskirta G. Karalienė. Paskyrimas buvo lemtingas – net 39 metus lituanistė, nusipelniusi mokytoja, atidavė kraštotyrai: vadovavo rajono kaimų tyrimo, vietovardžių ir muziejinės medžiagos rinkimo ekspedicijoms, V. Kudirkos klėtelės-muziejaus įkūrimui, dr. J. Basanavičiaus sodybos atkūrimui. G. Karalienė mokėjo suburti kraštotyriniam darbui savo bendradarbius, kultūros ir švietimo darbuotojus, daug dirbo pati, pasitelkdavo net savo šeimos narius. Parengė plačias „Šeimenos“ ir V. Mickevičiaus- Kapsuko kolūkių istorijas, kurios respublikinėje apžiūroje laimėjo I vietą. Vėliau rinko medžiagą apie rajono kaimus, tremtį ir rezistenciją, karo nuniokotą Vilkaviškio kraštą. 1994 m. surinko medžiagą „Vilkaviškis prisiminimuose“, pagal žmonių pasakojimus atkūrė senųjų gatvių ir pastatų išsidėstymo planą. Gabrielei Karalienei vadovaujant išaugo ir turtėjo krašto muziejus, iš mažo vietinės reikšmės muziejaus tapęs I kategorijos savivaldybių muziejumi (2007 m.). Jos iniciatyva buvo surinkta ir išsaugota daug vertingos istorinės medžiagos, surengta daugybė prasmingų parodų ir renginių. Su Gabriele Karaliene galima atsisveikinti Kauno Šv. Dvasios (Šilainių) bažnyčioje, Milikonių g. 18, šiandien (rugsėjo 20 d.), nuo 15 iki 20 val., ir rytoj (rugsėjo 21 d.), nuo 9 iki 12 val. Velionę iš Kauno atlydės į senąsias Vilkaviškio kapines (prie 2-o tako) rugsėjo 21 d., 13.30 val. Išėjusi į užtarnautą poilsį G. Karalienė apsigyveno Kaune, arčiau savo vaikų, tačiau kraštotyrinio darbo nepamiršo – 2008 m. ji parengė ir išleido straipsnių ciklą apie Kalniškės mūšį ir jame dalyvavusius partizanus. Už pasiaukojamą darbą saugant ir įprasminant krašto praeitį Gabrielė Karalienė apdovanota DLK Gedimino I laipsnio medaliu, daugybe padėkos raštų, 1997 m. jai suteiktas Vilkaviškio rajono Garbės pilietės vardas. Su Gabriele Karaliene galima atsisveikinti Kauno Šv. Dvasios (Šilainių) bažnyčioje, Milikonių g. 18, šiandien (rugsėjo 20 d.), nuo 15 iki 20 val., ir rytoj (rugsėjo 21 d.), nuo 9 iki 12 val. Velionę iš Kauno atlydės į senąsias Vilkaviškio kapines (prie 2-o tako) rugsėjo 21 d., 13.30 val. Visi pažinojusieji Gabrielę Karalienę kviečiami palydėti į amžino poilsio vietą. Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus kolektyvas Publikuota: 2021-09-20 14:38:10 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|