|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Donoro kortelė – tai patvirtinimas, kad jos turėtojas savanoriškai ir neatlygintinai išreiškė valią po savo mirties dovanoti organus ir (ar) audinius transplantacijai.
Eglės MIČIULIENĖS nuotr.
Gyvosios donorystės atvejai dar gana reti. Tačiau toks altruistiškas žingsnis be galo svarbus žmogui, kuriam svetimas organas gali išgelbėti gyvybę.
Tėčio dovana sūnui
Rugsėjo pradžioje Kauno klinikose atlikta gyvojo donoro inksto transplantacija. 63-ejų metų amžiaus vyras ryžosi savo inkstą dovanoti 35-erių metų sūnui.
Tai – pirmoji šiais metais gyvojo donoro inksto transplantacija Kauno klinikose ir jau septintoji Lietuvoje – šešios tokios transplantacijos šiemet atliktos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.
Ši transplantacija vyrui – antroji. Anksčiau jam buvo persodintas mirusio donoro inkstas.
Kauno klinikų gydytojas nefrologas, vyresnysis transplantacijų koordinatorius Andrejus Bura teigė, kad transplantacija iš gyvo donoro dažniausiai būna sėkminga, transplantuotas inkstas veikia geriau ir išlieka gyvybingas ilgiau nei transplantuotas mirusio donoro inkstas.
Pernai – tik trys
Lietuvoje gyvosios donorystės atvejai yra gana reti. Daugiausiai tokių operacijų atlikta 2014 m. – vienuolika. 2019 m. įvyko septynios gyvojo donoro inksto transplantacijos, pernai – vos trys.
Didžioji dalis inkstų transplantacijų atliekama iš mirusio donoro. Per metus registruojama iki šimto tokių operacijų. Jei abu donoro inkstai yra sveiki, jie persodinami dviem ligoniams.
Daugiausiai nuogąstavimų dėl gyvosios donorystės paprastai turi ne donorai, o recipientai. Jie nerimauja, kad vieno inksto pašalinimas pakenks artimojo sveikatai. Tačiau medikai pataria mažiau nuogąstauti ir pasikliauti gydytojų profesionalumu. Gyvosios donorystės transplantacija atliekama tik tada, kai gydytojai įsitikina, kad potencialaus donoro fizinė sveikata yra gera ir abu inkstai veikia puikiai.
Tam, kad žmogus galėtų padovanoti savo inkstą, atliekama daug įvairiapusių tyrimų. Siekiama, kad intervencija donorui turėtų kuo mažesnių pasekmių, o po transplantacijos donoro sveikatos būklę nuolat seka ir vertina nefrologai.
Turėtų būti pirmas pasirinkimas
Europos transplantologai sutaria, kad geriausias gydymo būdas pacientui, sergančiam galutinės stadijos lėtine inkstų liga, yra gyvojo donoro inksto persodinimas. 2017 m. paskelbtose Europos Sąjungos transplantacijų rekomendacijų gairėse pabrėžiama, kad esant galutiniam inkstų funkcijos nepakankamumui transplantacija turėtų būti pirmojo pasirinkimo gydymas.
Antrasis rekomenduojamas gydymo būdas – peritoninė dializė.
Tik netikus pirmiesiems dviem gydymo būdams siūloma taikyti hemodializę. Lietuvoje dažniausiai pacientui, nė nesupažindintam su kitais galimais gydymo būdais, iš karto siūloma hemodializė.
Gyvojo donoro inksto transplantacija ypatinga tuo, kad recipientui nereikia laukti, kol atsiras donoras, be to, tai padeda išvengti komplikacijų, atsirandančių dėl ilgalaikio dializių taikymo.
Lietuvoje gyvuoju donoru gali būti sutuoktinis arba artimu giminystės ryšiu su recipientu susijęs giminaitis – mama, tėtis, sesuo, brolis, teta, dėdė.
Laukia per šimtą žmonių
Mūsų šalyje įteisinta ir porinė donorystė. Tai – dviejų porų pasikeitimas donoriniais organais, kai vienos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, donoro organas tinka kitos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, recipientui, o antrosios poros donoro organas tinka pirmosios poros recipientui. Tokių transplantacijų mūsų šalyje dar nėra atlikta.
Šiandien Lietuvoje inkstų transplantacijos laukia 107 asmenys, 67 iš jų yra aktyvūs, t. y. pasiruošę operacijai. Jiems tai – vienintelis būdas gyventi visavertį gyvenimą.
Vis daugiau žmonių išreiškia sutikimą paaukoti savo organus ir audinius po mirties. Tai padaryti gali kiekvienas pilnametystės sulaukęs asmuo – tereikia užpildyti sutikimą internetu ntb.lt, visose gydymo įstaigose, „Eurovaistinėse“.
Nacionalinės transplantacijos biuro inf.
Gyvosios donorystės atvejai dar gana reti. Tačiau toks altruistiškas žingsnis be galo svarbus žmogui, kuriam svetimas organas gali išgelbėti gyvybę. |
Rugsėjo pradžioje Kauno klinikose atlikta gyvojo donoro inksto transplantacija. 63-ejų metų amžiaus vyras ryžosi savo inkstą dovanoti 35-erių metų sūnui.
Tai – pirmoji šiais metais gyvojo donoro inksto transplantacija Kauno klinikose ir jau septintoji Lietuvoje – šešios tokios transplantacijos šiemet atliktos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.
Ši transplantacija vyrui – antroji. Anksčiau jam buvo persodintas mirusio donoro inkstas.
Kauno klinikų gydytojas nefrologas, vyresnysis transplantacijų koordinatorius Andrejus Bura teigė, kad transplantacija iš gyvo donoro dažniausiai būna sėkminga, transplantuotas inkstas veikia geriau ir išlieka gyvybingas ilgiau nei transplantuotas mirusio donoro inkstas.
Lietuvoje gyvosios donorystės atvejai yra gana reti. Daugiausiai tokių operacijų atlikta 2014 m. – vienuolika. 2019 m. įvyko septynios gyvojo donoro inksto transplantacijos, pernai – vos trys.
Didžioji dalis inkstų transplantacijų atliekama iš mirusio donoro. Per metus registruojama iki šimto tokių operacijų. Jei abu donoro inkstai yra sveiki, jie persodinami dviem ligoniams.
Daugiausiai nuogąstavimų dėl gyvosios donorystės paprastai turi ne donorai, o recipientai. Jie nerimauja, kad vieno inksto pašalinimas pakenks artimojo sveikatai. Tačiau medikai pataria mažiau nuogąstauti ir pasikliauti gydytojų profesionalumu. Gyvosios donorystės transplantacija atliekama tik tada, kai gydytojai įsitikina, kad potencialaus donoro fizinė sveikata yra gera ir abu inkstai veikia puikiai.
Tam, kad žmogus galėtų padovanoti savo inkstą, atliekama daug įvairiapusių tyrimų. Siekiama, kad intervencija donorui turėtų kuo mažesnių pasekmių, o po transplantacijos donoro sveikatos būklę nuolat seka ir vertina nefrologai.
Europos transplantologai sutaria, kad geriausias gydymo būdas pacientui, sergančiam galutinės stadijos lėtine inkstų liga, yra gyvojo donoro inksto persodinimas. 2017 m. paskelbtose Europos Sąjungos transplantacijų rekomendacijų gairėse pabrėžiama, kad esant galutiniam inkstų funkcijos nepakankamumui transplantacija turėtų būti pirmojo pasirinkimo gydymas.
Antrasis rekomenduojamas gydymo būdas – peritoninė dializė.
Tik netikus pirmiesiems dviem gydymo būdams siūloma taikyti hemodializę. Lietuvoje dažniausiai pacientui, nė nesupažindintam su kitais galimais gydymo būdais, iš karto siūloma hemodializė.
Gyvojo donoro inksto transplantacija ypatinga tuo, kad recipientui nereikia laukti, kol atsiras donoras, be to, tai padeda išvengti komplikacijų, atsirandančių dėl ilgalaikio dializių taikymo.
Lietuvoje gyvuoju donoru gali būti sutuoktinis arba artimu giminystės ryšiu su recipientu susijęs giminaitis – mama, tėtis, sesuo, brolis, teta, dėdė.
Mūsų šalyje įteisinta ir porinė donorystė. Tai – dviejų porų pasikeitimas donoriniais organais, kai vienos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, donoro organas tinka kitos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, recipientui, o antrosios poros donoro organas tinka pirmosios poros recipientui. Tokių transplantacijų mūsų šalyje dar nėra atlikta.
Šiandien Lietuvoje inkstų transplantacijos laukia 107 asmenys, 67 iš jų yra aktyvūs, t. y. pasiruošę operacijai. Jiems tai – vienintelis būdas gyventi visavertį gyvenimą.
Vis daugiau žmonių išreiškia sutikimą paaukoti savo organus ir audinius po mirties. Tai padaryti gali kiekvienas pilnametystės sulaukęs asmuo – tereikia užpildyti sutikimą internetu ntb.lt, visose gydymo įstaigose, „Eurovaistinėse“.
Nacionalinės transplantacijos biuro inf.
Publikuota: 2021-10-08 12:49:08
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|