„Santaka“ / K. Smirnovas: drąsiai galiu žiūrėti vilkaviškiečiams į akis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2021-10-11 15:59

Dalinkitės:  


Darbą Seime Kęstutis Smirnovas prilygino tarnybai kariuomenėje. „Ateini, atlieki pareigą ir išeini“, – sakė jis.

Asmeninio albumo nuotr.


K. Smirnovas: drąsiai galiu žiūrėti vilkaviškiečiams į akis

Dangyra APANAVIČIENĖ


Redakcijos svečias – Kęstutis SMIRNOVAS. Buvęs parlamentaras sutiko pasidalyti mintimis apie ketverius Vilkaviškio krašto žmonėms atiduotus tarnystės metus, idėjas, kurias pavyko įgyvendinti būnant Seimo nariu ir dabartinę veiklą, atvedusią ir į mūsų rajoną.

– Gerbiamas Kęstuti, tepraėjo metai – Jūs ir vėl sugrįžtate į Vilkaviškį?

– Taip. Nuo šių mokslo metų Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriuje pradėjau dirbti neformaliojo švietimo būrelio vadovu. Buriu kovos menų entuziastus. Tokį pat būrelį turiu ir šios mokyklos Marijampolės skyriuje. Jeigu atsiras norinčių, Vilkaviškyje taip pat veiks Šakiuose mano įsteigto „Audros“ sporto klubo filialas, teiksiu paraišką neformaliojo švietimo krepšeliui gauti.

Šiuo sportu užsiiminėju 31-us metus, vis dar dalyvauju meistrų klasės varžybose, todėl įgytą patirtį, sukauptas žinias noriu perduoti ir vilkaviškiečiams.

Kovos menai labai naudingi jaunimui, nes tai pirmiausia yra visapusiškas žmogaus ugdymas – tiek fizinės, tiek dvasinės ištvermės, greičio, jėgos, proto koncentracijos, kūno koordinacijos, dėmesio sukaupimo. Ir tik po to akcentuojami kiti tikslai – kovos menai gali būti panaudoti apginti save ar kitą, o jau trečioje vietoje – sportas.


– Kaip apskritai šiuo metu gyvenate – be Seimo posėdžių, kelionių į sostinę, bendravimo su rinkėjais?

– Jeigu trumpai – esu labai atsigavęs ir geros nuotaikos. Gyvenu be įtampos, be streso. Nereikia atsakyti už viso pasaulio nuodėmes. Laiko savo šeimai galiu skirti tiek, kiek noriu. Vaikai auga, visi reikalauja dėmesio. Kol buvau Seime, jie buvo labai nuskriausti. Žmonai buvo sunku, jai turėčiau atiduoti savo medalius už tai, kad laikė visus keturis namų kampus. Vaikai dar buvo visai maži, reikėjo rūpintis ne tik namais, bet ir verslu, klubo reikalais. Dabar visiems geriau: turime laiko pabūti kartu, esame ramesni, kyla mažiau nesutarimų ir energetika namuose visai kitokia.

Taip pat užsiimu ir kita veikla, sveikatingumo projektais.

– Ir toliau viskas Jūsų gyvenime susiję su sportu?

– Taip. Graplingas yra mano hobis ir mano gyvenimas. O kai pomėgis ir darbas sutampa, yra labai gerai.

– O gal darbas Seime irgi tapo pomėgiu?

– Darbą Seime prilyginčiau tarnybai kariuomenėje. Ateini, atlieki pareigą dėl visuomenės gerovės, įgyvendini išsikeltas idėjas ir išeini. Buvo etapas, kai gavęs žmonių pasitikėjimą turėjau galimybę kažką dėl jų nuveikti.

– Ar visas idėjas pavyko įgyvendinti?


– Visada galima padaryti ir daugiau, ir geriau. Bet aš džiaugiuosi, kad man, kaip sporto srities specialistui, Seime pavyko įgyvendinti svarbias permainas šioje sferoje. Ne visi jomis buvo patenkinti, bet smagu, kad tų, kurie pritarė, buvo daugiau.

Vadovavau Jaunimo ir sporto reikalų komisijai. Su ja padarėme daug gerų darbų, kurių vaisiai pasimatys ir bus įvertinti vėliau, nors kai kurie rezultatai apčiuopiami jau ir dabar.

Visiems svarbu pinigai. Anksčiau Sporto rėmimo fondui buvo skiriama 5 mln. eurų, mūsų iniciatyva finansavimas padidintas iki 20 mln. eurų.

Sporto rėmimo programą pavyko sutvarkyti taip, kad finansavimas priklausytų ne nuo politikų valios, o nuo sportininkų idėjų ir pasiektų rezultatų. Pinigų skirstymas buvo nekonkretus, neaiškus, dabar projektai pereina keletą etapų, juos vertina nepriklausomi ekspertai, o lėšų gauna net ir tokios įstaigos, kurios lig tol niekada negaudavo. Visiems sudarytos vienodos galimybės gauti pinigų.

Taip pat sudėliojome kriterijus, pagal kuriuos sporto federacijos gali gauti finansavimą ir susiplanuoti savo veiklą. Tai irgi labai gerai.

– Norėdamas įgyvendinti daugiau gerų idėjų galbūt jau pradedate ruoštis naujiems rinkimams į Seimą?

– Apie tai dar tikrai negalvoju, esu susikoncentravęs į sportinę veiklą, o kur gyvenimas pasuks, pamatysime.


– Tebesate Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Dalis „valstiečių“ atskilo. Jeigu Saulius Skvernelis sukurs partiją, su kuriais „valstiečiais“ eisite – S. Skvernelio ar Ramūno Karbauskio?

– „Valstiečiai“ yra vieni. Negaliu sakyti, kad liksiu su Karbauskiu, nes partija nėra Karbauskio, o bendraminčių žmonių, kurie pasisako už tradicines šeimos vertybes. Man šios vertybės yra svarbios. Taigi liksiu su šia bendraminčių kompanija ir tikrai nesiruošiu nei kur nors bėgti, nei ką nors keisti.

Ne visą rinkimų programą mūsų partija spėjo įgyvendinti, todėl ji nedavė norimo rezultato šimtu procentų. Blogiausia, kad pasikeitus valdžiai neliko tęstinumo. Tai, ką įgyvendino „valstiečiai“, dabartiniai valdantieji stengiasi sugriauti. Nori naikinti alkoholio vartojimo apribojimus, kuriais žmonės džiaugiasi, nes svaigalų suvartojimas sumažėjo nuo 16 iki 12 litrų asmeniui. Suerzino žmones ir agresyvus Partnerystės įstatymo brukimas, šeimų maršo sumenkinimas, nepasiskiepijusiųjų ignoravimas.

Man kartais atrodo, kad valdžioje esančios Laisvės partijos pagrindinis tikslas yra atkreipti į save dėmesį. Tai jauna partija ir jai labai svarbu būti matomai, visą laiką dominuoti žiniasklaidoje, o kad išliktų dėmesio centre, naudoja tokias priemones, kaip Partnerystės įstatymas, narkotikų legalizavimas – tarsi Lietuvoje nebūtų kitų problemų. Tai labai jautrios temos, kurios supriešina visuomenę, o valdžios funkcija yra vienyti tautą, ne priešinti.

– Ką Jums, kaip žmogui, davė darbas Seime?

– Pirmiausia – daug žinių ir patirties, supratimą, kaip priimami ir įgyvendinami įstatymai, kokias pasekmes jie sukelia. Gavau daug įvairios informacijos.

Žmonės kartais sako: „Nuėjo į Seimą ir nieko nepadarė.“ Jie net neįsivaizduoja, kokį ilgą kelią reikia nueiti, kol įstatymas pradeda veikti. Kartais tai užtrunka ir iki pusantrų metų: įstatymo paruošimas, pateikimas, svarstymas, priėmimas. O įstatymo įsigaliojimas paprastai galimas tik po pusės metų, išskyrus su valstybės biudžetu susijusius įstatymus.

Priimant įstatymą viską reikia pasverti iš įvairių pusių, sulaukti ekspertų įvertinimo, išdiskutuoti, apsvarstyti, kokias pasekmes tai duos, ko įstatymu siekiama. Tos diskusijos, aišku, vargina, atsiranda įvairių interesų grupių, todėl reikia labai gerai įsigilinti į visus pasiūlymus.

Tai moko išklausyti, įsiklausyti, priimti ir kitokias nuomones, kritiką bei suprasti, kad tai yra normalu ir aštriai į viską nereaguoti.

Seimas suteikia galimybių daug ką pakeisti. Jeigu žmonės į jį ateina su idėjomis, nuoširdžiai dirba, tai tikrai galima daug ką nuveikti. Aš save laikiau dirbančiu Seimo nariu.

– Bet žmonės vis tiek neįvertina politikų pastangų, darbo, o permainų jie nori čia ir dabar.


– Kaip minėjau, greitai niekas nesidaro. Bet tik išrinko naują Seimą ir visi nori, kad piniginės būtų pilnos. Taip nebūna. Gyvenimas keičiasi, o kiekvienas žmogus yra atsakingas pats už save, nes viskas nuo jo priklauso – net ir tai, kas bus Seime. Jeigu pats žmogus mąsto, kuria, veikia, tai ir valdžia tampa kuriančia. O yra kategorija žmonių, kuriems visada viskas blogai: ir Seimo narys blogas, ir vietinė bei valstybės valdžia bloga, ir žurnalistai blogi... Savo aplinkoje jie skleidžia tą blogą energiją, garsiai šaukia ir susidaro įspūdis, kad viskas blogai.

– O kaip Jums atrodo – gyvenimas Lietuvoje yra geras ar blogas?

– Aš esu optimistas ir man visą laiką gerai. Iš tiesų tai mes labai gerai gyvename, ir jeigu ne ta koronaviruso epidemija, tai išvis būtų puiku. Tiesa, dėl COVID-19 karantino apribojimų kai kurie sektoriai nukentėjo, bet iš esmės šalies ekonomika auga, kraštas gražėja ir tuo turėtume džiaugtis.

– Per ketverius Seimo nario kadencijos metus kokį įspūdį susidarėte apie Vilkaviškio kraštą – jo žmones, valdžią?

– Visų pirma, lig šiolei jaučiu didelį dėkingumą vilkaviškiečiams, kad jie man, atėjusiam iš Šakių, išreiškė pasitikėįimą ir išrinko Seimo nariu. Aš rinkėjams taip pat stengiausi atsidėkoti meile ir nuoširdžiu darbu.


Vilkaviškio krašte gyvena labai darbštūs, turintys puikių idėjų žmonės. Nors yra ir nusivylusiųjų. Visada gėrėjausi bendruomenių pirmininkais, kurie dėl visų gerovės neša didžiulę naštą ir atsakomybę. Tai žmonės optimistai. Džiaugiausi dvasininkų glaudžiais ryšiais su bendruomenėmis.

Per ketverius metus gerai pažinau Vilkaviškį, ir šiandien man ne gėda susitikti šio krašto žmones. Visiems galiu drąsiai žiūrėti į akis, nes žinau, kad dėl Vilkaviškio padariau tikrai nemažai. Netgi ir lyginant su kaimyninėse savivaldybėse išrinktais Seimo nariais.

Aišku, be savivaldos nieko nebūčiau ir aš padaręs. Jeigu nebūtų buvę bendro sutarimo su Savivaldybe, Vilkaviškis šiandien neturėtų nei naujos sporto salės, nei gaisrinės Kybartuose, nebūtų kultūros centro projekto, papildomai skirtų 2 mln. eurų keliams tvarkyti ir kai kurių kitų dalykų. Tik dirbdami kartu galėjome tiek daug padaryti.

Buvau davęs pažadą žmonėms, kad nežiūrėdamas partinių interesų dirbsiu dėl jų. Ir tai dariau.





Galerija: kovos menai




Publikuota: 2021-10-11 15:59:05

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai