„Santaka“ / Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Kuosėnų kaime (Bartninkų sen.) parduoda mėsines kiaules. Tel. 8 652 88 528.
Galioja iki: 2021-10-22 13:30:12

Spaudžia sultis. Pasterizuoja, pilsto į 3–5 l pakuotes su integruotu kraneliu. Kreiptis adresu: Kybeikių k., Vilkaviškio r. Tel. 8 687 75 441.
Galioja iki: 2021-10-28 08:08:46



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2021-10-12 13:24

Dalinkitės:  


Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, skiriant paramą dabar bus orientuojamasi į tuos sektorius, kurie sukuria didesnę pridėtinę vertę ir kuriuos siekiama plėtoti.

ŽŪM nuotr.


Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus


Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams.

„Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys.

Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) gerokai didesnė parama investicijoms bus skirta tikslingai tiems sektoriams, kurie sukuria didesnę pridėtinę vertę, tačiau anksčiau buvo finansuojami nepakankamai, ir kuriuos strategiškai siekiame plėtoti“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.



Investicijoms į valdas – beveik 228 mln. eurų


Per šiuos dvejus metus pagal KPP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ bus paskirstyta iš viso 227, 6 mln. eurų paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto. Skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus bus paskirstyta beveik dvigubai daugiau paramos investicijoms negu iki šiol.

Norėdami gauti KPP paramą patys ūkininkai turės investuoti ne mažiau kaip pusę visų investicijoms reikalingų lėšų. Šiuos pinigus reikės išleisti iki 2025 m. birželio, tad tikimasi, kad į naują įrangą, ūkinius statinius, gamybos plėtrą, geresnes sąlygas gyvūnams, taršos mažinimą iš viso bus investuota iki 0, 5 milijardo eurų.

Numatoma 45 proc. visos KPP priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ paramos lėšų skirti pienininkystei. Iki šiol šiam sektoriui teko apie trečdalį visos paramos investicijoms. Šio sektoriaus plėtra svarbi dėl stiprių Lietuvos perdirbėjų, kuriems trūksta vietinės žaliavos pieno produktams pagaminti.

Gerokai išaugs parama sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei, kuriai atseikėta 18 proc. paramos, bei investicijoms į šiltnamius (8 proc.).


Beveik ketvirtadalis visos paramos investicijoms per pusę atiteks kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams, kuriuos pastaraisiais metais kamuoja globalūs išbandymai.



Kam teikiami prioritetai

Žemės ūkio ministerija taip pat įvardija prioritetus, kurie bus svarbūs vertinant paraiškas KPP paramai investicijoms į valdas gauti. Prioritetai bus teikiami skatinti gamybą, kooperaciją, aukštesnės kokybės ir pridėtinės vertės kūrimą, skaitmeninėms technologijoms. Taip pat skatinamos investicijos į ekologinį ūkininkavimą, trąšų ir pesticidų naudojimo mažinimą, mažesnes amoniako ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

„Per pastaruosius du dešimtmečius investicijoms į žemės ūkio valdas buvo skirta daugiau kaip milijardas eurų ir apie 40 proc. šios sumos nukeliavo grūdų sektoriui. Dabar per dvejus metus paskirstysime ketvirtį milijardo eurų tiems sektoriams, kurių plėtra šalyje nėra pakankama ir kurie kuria didesnę pridėtinę vertę, atitinka valstybės tikslus bei gyventojų lūkesčius valgyti sveikus lietuviškus produktus, pagamintus tausojant aplinką“, – sakė K. Navickas.

Šiuo metu Lietuva pati visiškai neapsirūpina ir importuoja maždaug pusę vaisių, daržovių bei kiaulienos. Šalies perdirbėjams vietos rinkoje taip pat stinga pieno. Tačiau Lietuvoje pagaminama maždaug tris kartus daugiau, nei reikia, grūdų, galvijienos bei avienos.




Užsk. 2691



Galerija: parama




Publikuota: 2021-10-12 13:24:02

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje plevėsuos ir Suvalkijos (Sūduvos) vėliava
* Rajonas po 20 metų: patrauklus gyventi, ilsėtis, atviras technologijoms
* Policijos komisariato garažo sieną jaunimas papuošė įspūdingu piešiniu
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar trečiąsyk skiepysitės nuo COVID-19?
Jau pasiskiepijau.
Žinoma.
Dar svarstau.
Trečiąkart jau nesiskiepysiu.
Esu prieš skiepus nuo COVID-19.



Kalbos patarimai

Ar gerai „vartoti vietiškai“?
Prieveiksmio vietiškai daryba taisyklinga: jis padarytas iš būdvardžio vietiškas, -a, kurio reikšmė apibrėžiama taip: „susijęs su vieta, būdingas kuriai nors vietai“. Taigi pasakymas „Vaistą vartoti vietiškai“ yra taisyklingas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas