|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Šilumos tiekėjai baiminasi, kad šaltais žiemos mėnesiais gali pristigti biokuro ir katilinę teks kūrenti dujomis.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Kaip niekada anksti prasidėjęs šildymo sezonas šiemet žada būti brangus. Tačiau rajono centralizuotos šilumos tiekėjai sako, kad vilkaviškiečių nelaukia sostinės gyventojų likimas.
Kainos – ne sostinės
Prieš praėjusį sezoną Savivaldybės įmonei UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“ perėmus šilumos ūkį iš užsienio kapitalo bendrovės UAB „Litesko“, buvo tikėtasi, kad gyventojai pajus ilgalaikius gerus pokyčius – sumažės kaina. Tačiau rajono centralizuotą šilumos ūkį perėmusios bendrovės vadovas Edgaras Balšaitis dabar gali pasidžiaugti tik tuo, kad šilumos kainą sumažinti pavyko bent pirmąjį sezoną. Deja, šiuo metu tenka taikytis su skaudžia realybe.
Kaip skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), centralizuotas šildymas šį sezoną Lietuvoje gali brangti vidutiniškai iki 30 proc., o Vilniuje, kur šilumos gamybai daugiausiai kūrenamos dujos, – net iki 60 procentų. Prognozės atliktos atsižvelgiant į brangstančio kuro kainas. Pastarosioms kintant, keistųsi ir numatoma šilumos kaina.
E. Balšaitis sakė galįs rajono gyventojus paraminti nebent tuo, kad sostinės likimas Vilkaviškio neištiks, nes tiek centrinėje, tiek kitose rajono katilinėse dujos nėra pagrindinis kuras. Tačiau jei žiema bus labai šalta, biokuro katilų galios gali nepakakti ir teks jungti dujinį katilą. O tai drastiškai atsilieps šildymo kainai.
Kuras brangsta
„Vilkaviškio šilumos tinklų“ direktorius prognozuoja, kad mūsų rajone pabrangimas neturėtų būti didesnis nei 10 procentų.
– Kad ir kaip norėtume sumažinti kainas centralizuotos šilumos vartotojams, susiduriame su realybe, kuri nuo mūsų nepriklauso. Vien dujos šiemet kainuoja tiek, kiek pernai mokėjome už jau pagamintą šilumos energiją. Pernai tokiu metu 1 MWh dujų kainavo 25 eurus, o šiemet siekia per 60 eurų, – kalbėjo E. Balšaitis.
Biokuras pernykštį sezoną vidutiniškai kainavo 8, 90 Eur/MWh, dabar kainuoja 22 Eur/MWh. Nors ne sezono metu ši žaliava paprastai atpinga, šią vasarą šilumos tiekėjai ją jau pirko žiemos kainomis. Tad sunku prognozuoti, kokie pokyčiai kuro biržoje laukia viduržiemį.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šilumos tiekėjus įpareigoja iki lapkričio 1 d. sukaupti kuro rezervą, kad jo nepristigtų per patį sezono įkarštį. Tačiau šiuo metu, kai visos katilinės puolė pirkti atsargas, kainos tapo žvėriškos – tiekėjai jo nenori parduoti net už 30 Eur/MWh. Nors atrodytų, kad verslininkai galėtų suremti pečius ir padėti valstybei išgyventi politinių negandų pasekmes, matyt, jie ketina iš to pasipelnyti ir laukia dar didesnių kainų.
Politinės priežastys Šilumos kainos šuolis atrodo itin didelis ir dėl to, kad praėjusį sezoną ji buvo sumažėjusi dėl atpigusio kuro.
Šilumos kainos šuolis atrodo itin didelis ir dėl to, kad praėjusį sezoną ji buvo sumažėjusi dėl kritusių biokuro ir gamtinių dujų kainų. Dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos pasibaigus pigaus baltarusiško biokuro importui, kuris ir lėmė pigesnį šildymą pernai, dabar Lietuva grįžta į prieš trejus–penkerius metus buvusį kainų lygį.
Kadangi biokuro rinką užpildydavo pigi žaliava iš Baltarusijos ir su jos kainomis vietiniams gamintojams konkuruoti buvo sunku, nutiko taip, kad dabartinei krizei jie nepasirengė. Nors biokuro būtų galima gauti iš vietinių girininkijų, deja, tam nėra parengtos infrastruktūros.
Anot E. Balšaičio, bet kokio produkto kaina priklauso nuo dviejų pagrindinių komponentų – žmogiškųjų išteklių ir žaliavos. Kadangi šiuo metu visos žaliavos brangsta, o žmonių atlyginimai taip pat kyla, naivu tikėtis, kad šiluma galėtų pigti. Šilumos kainos dedamojoje kuro kaina sudaro apie 60 proc.
– Gyventojai žiemos neramiai laukia dėl kylančios šilumos kainos, o mes, tiekėjai, nerimaujame, ar gausime žaliavų jai gaminti, – kalbėjo E. Balšaitis. – Žiemą tikrai išgyvensime, tik neaišku, kokia kaina. Nesinorėtų, kad dėl biokuro stygiaus reikėtų pereiti prie dar brangesnio kuro.
Visgi „Vilkaviškio šilumos tinklų“ vadovas viliasi, kad ateityje suirutė kuro rinkoje liausis ir tada bus galima tiekti šilumą už vartotojui ir gamintojui priimtiną kainą.
Saugojo pomidorus
Kadangi šilumos pigimo bent artimiausiu metu tikėtis neverta, E. Balšaitis patartų vartotojams, ypač gaunantiems mažas pajamas, pasvarstyti apie galimybę išdėstyti mokėjimus už šildymą per visus metus. Nors bendra metinė sąskaita dėl to nesumažėtų, vis dėlto išnyktų disproporcija, kai visas krūvis tenka keliems mėnesiams.
Įstatyme įtvirtinta dvinarė kainodara leidžia šaltuoju metų laiku sumažinti sąskaitas apie 15 proc. Tokiu mokėjimo būdu jau naudojasi nemažai centralizuotos šilumos vartotojų.
„Vilkaviškio šilumos tinklų“ vadovas juokauja, kad šis šildymo sezonas ir pasiruošimas jam buvo ganėtinai neįprastas. Mat dėl pandemijos sutrikus logistikai tenka apgalvoti kelis žingsnius į priekį, sukaupti detalių remontui, jei sugestų vienas ar kitas mechanizmas, nes nutikus neplanuotam gedimui detalės reikėtų čia ir dabar.
Šis šildymo sezonas prasidėjo neįprastai anksti – rugsėjo 21 d., kai paprastai kūrenti pradedama apie spalio vidurį. Todėl šilumos tiekėjai susidūrė su kai kuriais iššūkiais. Pavyzdžiui, Virbalyje per hidraulinius bandymus paaiškėjo, jog reikia remontuoti vamzdynus, kurie driekiasi po virbaliečių daržais.
– Teko atkasti trasą tarp augančių pomidorų ir kitų daržovių. Gyventojų pageidavimus įvykdėme – pomidorus išsaugojome, – juokavo E. Balšaitis.
Sezono pradžioje teko susidurti ir su katilų gedimais, dėl kurių vilkaviškiečiai patyrė tam tikrų nepatogumų. E. Balšaitis rajono šilumos tiekėjų vardu atsiprašė vartotojų už patirtus nepatogumus, tačiau yra įsitikinęs, kad kur kas geriau, kai gedimai išlenda sezono pradžioje, o ne vidury žiemos, kai be šildymo išsiversti būtų neįmanoma.
Kaip niekada anksti prasidėjęs šildymo sezonas šiemet žada būti brangus. Tačiau rajono centralizuotos šilumos tiekėjai sako, kad vilkaviškiečių nelaukia sostinės gyventojų likimas. |
Prieš praėjusį sezoną Savivaldybės įmonei UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“ perėmus šilumos ūkį iš užsienio kapitalo bendrovės UAB „Litesko“, buvo tikėtasi, kad gyventojai pajus ilgalaikius gerus pokyčius – sumažės kaina. Tačiau rajono centralizuotą šilumos ūkį perėmusios bendrovės vadovas Edgaras Balšaitis dabar gali pasidžiaugti tik tuo, kad šilumos kainą sumažinti pavyko bent pirmąjį sezoną. Deja, šiuo metu tenka taikytis su skaudžia realybe.
Kaip skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), centralizuotas šildymas šį sezoną Lietuvoje gali brangti vidutiniškai iki 30 proc., o Vilniuje, kur šilumos gamybai daugiausiai kūrenamos dujos, – net iki 60 procentų. Prognozės atliktos atsižvelgiant į brangstančio kuro kainas. Pastarosioms kintant, keistųsi ir numatoma šilumos kaina.
E. Balšaitis sakė galįs rajono gyventojus paraminti nebent tuo, kad sostinės likimas Vilkaviškio neištiks, nes tiek centrinėje, tiek kitose rajono katilinėse dujos nėra pagrindinis kuras. Tačiau jei žiema bus labai šalta, biokuro katilų galios gali nepakakti ir teks jungti dujinį katilą. O tai drastiškai atsilieps šildymo kainai.
„Vilkaviškio šilumos tinklų“ direktorius prognozuoja, kad mūsų rajone pabrangimas neturėtų būti didesnis nei 10 procentų.
– Kad ir kaip norėtume sumažinti kainas centralizuotos šilumos vartotojams, susiduriame su realybe, kuri nuo mūsų nepriklauso. Vien dujos šiemet kainuoja tiek, kiek pernai mokėjome už jau pagamintą šilumos energiją. Pernai tokiu metu 1 MWh dujų kainavo 25 eurus, o šiemet siekia per 60 eurų, – kalbėjo E. Balšaitis.
Biokuras pernykštį sezoną vidutiniškai kainavo 8, 90 Eur/MWh, dabar kainuoja 22 Eur/MWh. Nors ne sezono metu ši žaliava paprastai atpinga, šią vasarą šilumos tiekėjai ją jau pirko žiemos kainomis. Tad sunku prognozuoti, kokie pokyčiai kuro biržoje laukia viduržiemį.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šilumos tiekėjus įpareigoja iki lapkričio 1 d. sukaupti kuro rezervą, kad jo nepristigtų per patį sezono įkarštį. Tačiau šiuo metu, kai visos katilinės puolė pirkti atsargas, kainos tapo žvėriškos – tiekėjai jo nenori parduoti net už 30 Eur/MWh. Nors atrodytų, kad verslininkai galėtų suremti pečius ir padėti valstybei išgyventi politinių negandų pasekmes, matyt, jie ketina iš to pasipelnyti ir laukia dar didesnių kainų.
Šilumos kainos šuolis atrodo itin didelis ir dėl to, kad praėjusį sezoną ji buvo sumažėjusi dėl atpigusio kuro.
Šilumos kainos šuolis atrodo itin didelis ir dėl to, kad praėjusį sezoną ji buvo sumažėjusi dėl kritusių biokuro ir gamtinių dujų kainų. Dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos pasibaigus pigaus baltarusiško biokuro importui, kuris ir lėmė pigesnį šildymą pernai, dabar Lietuva grįžta į prieš trejus–penkerius metus buvusį kainų lygį.
Kadangi biokuro rinką užpildydavo pigi žaliava iš Baltarusijos ir su jos kainomis vietiniams gamintojams konkuruoti buvo sunku, nutiko taip, kad dabartinei krizei jie nepasirengė. Nors biokuro būtų galima gauti iš vietinių girininkijų, deja, tam nėra parengtos infrastruktūros.
Anot E. Balšaičio, bet kokio produkto kaina priklauso nuo dviejų pagrindinių komponentų – žmogiškųjų išteklių ir žaliavos. Kadangi šiuo metu visos žaliavos brangsta, o žmonių atlyginimai taip pat kyla, naivu tikėtis, kad šiluma galėtų pigti. Šilumos kainos dedamojoje kuro kaina sudaro apie 60 proc.
– Gyventojai žiemos neramiai laukia dėl kylančios šilumos kainos, o mes, tiekėjai, nerimaujame, ar gausime žaliavų jai gaminti, – kalbėjo E. Balšaitis. – Žiemą tikrai išgyvensime, tik neaišku, kokia kaina. Nesinorėtų, kad dėl biokuro stygiaus reikėtų pereiti prie dar brangesnio kuro.
Visgi „Vilkaviškio šilumos tinklų“ vadovas viliasi, kad ateityje suirutė kuro rinkoje liausis ir tada bus galima tiekti šilumą už vartotojui ir gamintojui priimtiną kainą.
Kadangi šilumos pigimo bent artimiausiu metu tikėtis neverta, E. Balšaitis patartų vartotojams, ypač gaunantiems mažas pajamas, pasvarstyti apie galimybę išdėstyti mokėjimus už šildymą per visus metus. Nors bendra metinė sąskaita dėl to nesumažėtų, vis dėlto išnyktų disproporcija, kai visas krūvis tenka keliems mėnesiams.
Įstatyme įtvirtinta dvinarė kainodara leidžia šaltuoju metų laiku sumažinti sąskaitas apie 15 proc. Tokiu mokėjimo būdu jau naudojasi nemažai centralizuotos šilumos vartotojų.
„Vilkaviškio šilumos tinklų“ vadovas juokauja, kad šis šildymo sezonas ir pasiruošimas jam buvo ganėtinai neįprastas. Mat dėl pandemijos sutrikus logistikai tenka apgalvoti kelis žingsnius į priekį, sukaupti detalių remontui, jei sugestų vienas ar kitas mechanizmas, nes nutikus neplanuotam gedimui detalės reikėtų čia ir dabar.
Šis šildymo sezonas prasidėjo neįprastai anksti – rugsėjo 21 d., kai paprastai kūrenti pradedama apie spalio vidurį. Todėl šilumos tiekėjai susidūrė su kai kuriais iššūkiais. Pavyzdžiui, Virbalyje per hidraulinius bandymus paaiškėjo, jog reikia remontuoti vamzdynus, kurie driekiasi po virbaliečių daržais.
– Teko atkasti trasą tarp augančių pomidorų ir kitų daržovių. Gyventojų pageidavimus įvykdėme – pomidorus išsaugojome, – juokavo E. Balšaitis.
Sezono pradžioje teko susidurti ir su katilų gedimais, dėl kurių vilkaviškiečiai patyrė tam tikrų nepatogumų. E. Balšaitis rajono šilumos tiekėjų vardu atsiprašė vartotojų už patirtus nepatogumus, tačiau yra įsitikinęs, kad kur kas geriau, kai gedimai išlenda sezono pradžioje, o ne vidury žiemos, kai be šildymo išsiversti būtų neįmanoma.
Publikuota: 2021-10-18 08:20:29
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|