|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2021-10-28 16:32
|
|
|
Oranų kaime stovinčiose fermose, kaip ir kituose rajono broilerių ūkiuose, vienu metu auga 42 tūkstančiai paukščių.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Į redakciją atvykusi Pajevonio gyventoja pasiskundė, kad Oranų kaime (Gižų sen.) esančio modernaus broilerių ūkio šeimininkai jai pardavė sergančius paukščius. Tiesa, moters pareikšti kaltinimai kelia nemažai abejonių.
Beveik visi nugaišo
Pajevonietė (redakcijai pavardė žinoma) dar liepą iš neseniai duris atvėrusio broilerių ūkio įsigijo 10 maždaug dviejų savaičių amžiaus paukščių. Tuo metu kiekvienas iš jų svėrė beveik po pusę kilogramo. Parsigabenusi paukščius namo moteris juos ėmė laikyti įprastomis sąlygomis, kartu su kitais sparnuočiais. Vis dėlto naujieji broileriai augo labai lėtai, o greitai vienas po kito ėmė gaišti. Galiausiai gyvi liko vos 2 paukščiai.
Pajevonietė ėmė įtarti, kad buvo apgauta. Ji net svarstė, jog įsigijo visai ne broilerius, o paprasčiausius sergančius viščiukus.
Susisiekusi su minėto ūkio atstovais moteris pareikalavo grąžinti ne tik už paukščius sumokėtą 21 eurą, bet ir kompensuoti kitus nuostolius.
„Keletą mėnesių sparnuočius šėriau kombinuotaisiais pašarais, tačiau jie vis tiek neaugo. Abejoju, ar paukščiai buvo vakcinuoti. Priešingu atveju neatrodytų tokie ligoti, negaištų. Vištas auginu ne vieną dešimtmetį. Tikrai žinau, kaip jas reikia prižiūrėti“, – pabrėžė pašnekovė.
Ji taip pat atmetė galimą paukščių gripo protrūkį ūkyje, nors prisipažino, kad į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistus dėl to nesikreipė. Pajevonietės teigimu, jei išties broileriai būtų nugaišę nuo šios ligos, kiti kartu laikomi sparnuočiai taip pat būtų paveikti.
Kategoriškai neigia
Visų rajone esančių broilerių ūkių gamybos vadovė Jovita Latvinskienė teigė, kad iki šiol nė vienas klientas jokių priekaištų dėl įsigytų paukščių neturėjo. Priešingai, ne vienas iš jų dėkojo už puikiai prižiūrėtus sparnuočius, ne kartą grįžo jų vėl įsigyti.
„Mes tikrai buvome pasiruošę šią situaciją išspręsti gražiuoju. Kai moteris paskambino ir pasiskundė, kad mūsų parduoti paukščiai neauga bei gaišta, pasiūlėme grąžinti visus pinigus. Net buvome pasiryžę kaip kompensaciją padovanoti dar keletą broilerių, tačiau kompromiso rasti nepavyko. Vos atvykusi pajevonietė ėmė garsiai šaukti, mus koneveikti, nesileido į jokias kalbas. Galiausiai supratome, kad susitarti nepavyks, tad apsisukome ir išėjome“, – pasakojo J. Latvinskienė.
Jai pasirodė šiek tiek keista, kad dėl liepą pirktų paukščių nepatenkinta klientė pretenzijas ėmė reikšti tik spalį. Anot jos, per tiek laiko net ir ne kombinuotaisiais pašarais šeriami sparnuočiai turėtų užaugti. Dėl to gamybos vadovė įtarė, kad Pajevonio gyventojos ūkyje laikyti broileriai buvo prižiūrimi netinkamai.
„Mes negalime atsakyti už tai, kaip paukščiais rūpinamasi po to, kai jie iškeliauja iš mūsų ūkių. Specialiai parduoti sergančių broilerių taip pat negalėtume. Jų pas mus vienu metu kiekvienoje fermoje auga po 42 tūkstančius! Visi mūsų ūkiai sertifikuoti. Esame nuolat tikrinami VMVT specialistų. Jei nusižengtume galiojančioms tvarkoms, prarastume licencijas. Į mūsų ūkius atkeliauja vienadieniai viščiukai. Iš tikrųjų neprivalome jų skiepyti, tačiau siekdami apsisaugoti nuo bet kokių rizikų mes juos vakcinuojame“, – paaiškino J. Latvinskienė.
Įžvelgia pirkėjos kaltę
VMVT Marijampolės departamento Vilkaviškio skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Kastytis Stankus patikino, kad rajone esantys modernūs paukščių ūkiai nuolat kontroliuojami ir prižiūrimi, jie atitinka visus šiuolaikinius reikalavimus. Veterinarijos inspektorius taip pat spėjo, kad pajevonietės pirkti broileriai gaišti ėmė dėl jos pačios kaltės.
„Paukščiams pakenkti galėjo įvairios priežastys: temperatūrų pokyčiai, netinkamas pašaras ir kt. O gal tie broileriai galėjo užlesti žiurkių nuodų? To jau niekas nepatikrins. Iš patirties žinau, kad žmonės vištas paprasčiausiai peršeria virtomis bulvėmis ar kitokiais produktais, dėl ko jos taip pat gaišta. Ne visi žino, kad joms reikia duoti ir žvyro pakapstyti, ir nuolat vandenį keisti. Gali pasirodyti, kad vandens pakanka, tačiau jei jis užsistovėjęs keletą dienų, tai irgi gali tapti paukščių negalavimų priežastimi“, – paaiškino K. Stankus.
Jam taip pat pasirodė keista, kad liepą broilerius pirkusi pajevonietė nepasitenkinimą ėmė reikšti tik praėjus trims mėnesiams. Specialisto teigimu, toks laiko tarpas yra per ilgas, kad būtų galima kaltinti pardavėjus.
Parduodama maža dalis
Kiekviename iš trijų rajone esančių broilerių ūkių vienu metu auginama po 42 tūkst. vištų. Praėjus 42 dienoms paukščiai realizuojami, patalpos išvalomos, dezinfekuojamos ir po 12 dienų į jas vėl atkeliauja vienos dienos paukščiukai.
Didžioji dalis užaugintų sparnuočių iškeliauja į Joniškyje esančią vieną didžiausių Lietuvoje skerdyklų. Pasak J. Latvinskienės, įprastai iš vadinamojo vieno paukščių ciklo privatiems asmenims parduodama tik maža jų dalis – vos 100 ar 200 broilerių.
Šiuo metu rajone esantys paukštynai dirba visu pajėgumu. J. Latvinskienės teigimu, situaciją apsunkina tik nuolat augančios energijos ir pašarų kainos, nors produkcijos supirkimo kainos nesikeičia jau kurį laiką. Pavyzdžiui, neseniai vos per kelias dienas tona kombinuotųjų pašarų pabrango 15 eurų. Viename ūkyje per 42 dienas sunaudojama bent 150 tonų šių pašarų.
„Ekonominė situacija nėra lengva, tačiau bandome laviruoti. Norėtųsi, kad ateityje pavyktų išvengti bet kokių nesutarimų su klientais. Turbūt akivaizdu, kad mums nėra didelės naudos iš privačių žmonių, tačiau norime, kad rajono gyventojai turėtų galimybę įsigyti aukščiausios kokybės broilerių. Tokie incidentai – labai nemalonūs, tačiau šiuo atveju visiškai neįžvelgiame savo kaltės“, – pabrėžė J. Latvinskienė.
Į redakciją atvykusi Pajevonio gyventoja pasiskundė, kad Oranų kaime (Gižų sen.) esančio modernaus broilerių ūkio šeimininkai jai pardavė sergančius paukščius. Tiesa, moters pareikšti kaltinimai kelia nemažai abejonių. |
Pajevonietė (redakcijai pavardė žinoma) dar liepą iš neseniai duris atvėrusio broilerių ūkio įsigijo 10 maždaug dviejų savaičių amžiaus paukščių. Tuo metu kiekvienas iš jų svėrė beveik po pusę kilogramo. Parsigabenusi paukščius namo moteris juos ėmė laikyti įprastomis sąlygomis, kartu su kitais sparnuočiais. Vis dėlto naujieji broileriai augo labai lėtai, o greitai vienas po kito ėmė gaišti. Galiausiai gyvi liko vos 2 paukščiai.
Pajevonietė ėmė įtarti, kad buvo apgauta. Ji net svarstė, jog įsigijo visai ne broilerius, o paprasčiausius sergančius viščiukus.
Susisiekusi su minėto ūkio atstovais moteris pareikalavo grąžinti ne tik už paukščius sumokėtą 21 eurą, bet ir kompensuoti kitus nuostolius.
„Keletą mėnesių sparnuočius šėriau kombinuotaisiais pašarais, tačiau jie vis tiek neaugo. Abejoju, ar paukščiai buvo vakcinuoti. Priešingu atveju neatrodytų tokie ligoti, negaištų. Vištas auginu ne vieną dešimtmetį. Tikrai žinau, kaip jas reikia prižiūrėti“, – pabrėžė pašnekovė.
Ji taip pat atmetė galimą paukščių gripo protrūkį ūkyje, nors prisipažino, kad į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistus dėl to nesikreipė. Pajevonietės teigimu, jei išties broileriai būtų nugaišę nuo šios ligos, kiti kartu laikomi sparnuočiai taip pat būtų paveikti.
Visų rajone esančių broilerių ūkių gamybos vadovė Jovita Latvinskienė teigė, kad iki šiol nė vienas klientas jokių priekaištų dėl įsigytų paukščių neturėjo. Priešingai, ne vienas iš jų dėkojo už puikiai prižiūrėtus sparnuočius, ne kartą grįžo jų vėl įsigyti.
„Mes tikrai buvome pasiruošę šią situaciją išspręsti gražiuoju. Kai moteris paskambino ir pasiskundė, kad mūsų parduoti paukščiai neauga bei gaišta, pasiūlėme grąžinti visus pinigus. Net buvome pasiryžę kaip kompensaciją padovanoti dar keletą broilerių, tačiau kompromiso rasti nepavyko. Vos atvykusi pajevonietė ėmė garsiai šaukti, mus koneveikti, nesileido į jokias kalbas. Galiausiai supratome, kad susitarti nepavyks, tad apsisukome ir išėjome“, – pasakojo J. Latvinskienė.
Jai pasirodė šiek tiek keista, kad dėl liepą pirktų paukščių nepatenkinta klientė pretenzijas ėmė reikšti tik spalį. Anot jos, per tiek laiko net ir ne kombinuotaisiais pašarais šeriami sparnuočiai turėtų užaugti. Dėl to gamybos vadovė įtarė, kad Pajevonio gyventojos ūkyje laikyti broileriai buvo prižiūrimi netinkamai.
„Mes negalime atsakyti už tai, kaip paukščiais rūpinamasi po to, kai jie iškeliauja iš mūsų ūkių. Specialiai parduoti sergančių broilerių taip pat negalėtume. Jų pas mus vienu metu kiekvienoje fermoje auga po 42 tūkstančius! Visi mūsų ūkiai sertifikuoti. Esame nuolat tikrinami VMVT specialistų. Jei nusižengtume galiojančioms tvarkoms, prarastume licencijas. Į mūsų ūkius atkeliauja vienadieniai viščiukai. Iš tikrųjų neprivalome jų skiepyti, tačiau siekdami apsisaugoti nuo bet kokių rizikų mes juos vakcinuojame“, – paaiškino J. Latvinskienė.
VMVT Marijampolės departamento Vilkaviškio skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Kastytis Stankus patikino, kad rajone esantys modernūs paukščių ūkiai nuolat kontroliuojami ir prižiūrimi, jie atitinka visus šiuolaikinius reikalavimus. Veterinarijos inspektorius taip pat spėjo, kad pajevonietės pirkti broileriai gaišti ėmė dėl jos pačios kaltės.
„Paukščiams pakenkti galėjo įvairios priežastys: temperatūrų pokyčiai, netinkamas pašaras ir kt. O gal tie broileriai galėjo užlesti žiurkių nuodų? To jau niekas nepatikrins. Iš patirties žinau, kad žmonės vištas paprasčiausiai peršeria virtomis bulvėmis ar kitokiais produktais, dėl ko jos taip pat gaišta. Ne visi žino, kad joms reikia duoti ir žvyro pakapstyti, ir nuolat vandenį keisti. Gali pasirodyti, kad vandens pakanka, tačiau jei jis užsistovėjęs keletą dienų, tai irgi gali tapti paukščių negalavimų priežastimi“, – paaiškino K. Stankus.
Jam taip pat pasirodė keista, kad liepą broilerius pirkusi pajevonietė nepasitenkinimą ėmė reikšti tik praėjus trims mėnesiams. Specialisto teigimu, toks laiko tarpas yra per ilgas, kad būtų galima kaltinti pardavėjus.
Kiekviename iš trijų rajone esančių broilerių ūkių vienu metu auginama po 42 tūkst. vištų. Praėjus 42 dienoms paukščiai realizuojami, patalpos išvalomos, dezinfekuojamos ir po 12 dienų į jas vėl atkeliauja vienos dienos paukščiukai.
Didžioji dalis užaugintų sparnuočių iškeliauja į Joniškyje esančią vieną didžiausių Lietuvoje skerdyklų. Pasak J. Latvinskienės, įprastai iš vadinamojo vieno paukščių ciklo privatiems asmenims parduodama tik maža jų dalis – vos 100 ar 200 broilerių.
Šiuo metu rajone esantys paukštynai dirba visu pajėgumu. J. Latvinskienės teigimu, situaciją apsunkina tik nuolat augančios energijos ir pašarų kainos, nors produkcijos supirkimo kainos nesikeičia jau kurį laiką. Pavyzdžiui, neseniai vos per kelias dienas tona kombinuotųjų pašarų pabrango 15 eurų. Viename ūkyje per 42 dienas sunaudojama bent 150 tonų šių pašarų.
„Ekonominė situacija nėra lengva, tačiau bandome laviruoti. Norėtųsi, kad ateityje pavyktų išvengti bet kokių nesutarimų su klientais. Turbūt akivaizdu, kad mums nėra didelės naudos iš privačių žmonių, tačiau norime, kad rajono gyventojai turėtų galimybę įsigyti aukščiausios kokybės broilerių. Tokie incidentai – labai nemalonūs, tačiau šiuo atveju visiškai neįžvelgiame savo kaltės“, – pabrėžė J. Latvinskienė.
Galerija: viščiukai
Publikuota: 2021-10-28 16:32:06
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|