|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Jaunimas
|
|
|
Marius Draugelis, padedamas mokytojo Donato Zdanavičiaus, išmanųjį įrenginį pradėjo kurti prieš dvejus metus.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Pilviškių „Santakos“ gimnazijos mokinys Marius Draugelis neseniai sulaukė neeilinio įvertinimo. Jo sukurtas išmanusis taromatas laimėjo prizinę vietą tarptautiniame jaunųjų konstruktorių konkurse.
Aparatas padėkoja
Mariui sėkmė nusišypsojo pasauliniame „Micro:bit“ iššūkyje, skirtame 8–18 metų moksleiviams. Jis savo amžiaus grupėje užėmė antrąją vietą.
Šis konkursas kasmet sutraukia tūkstančius dalyvių europiečių, kuriančių mikrobitais. Taip vadinami mikrokompiuteriai, skirti vaikų edukacijai, lavinantys jų vaizduotę, leidžiantys skleistis kūrybiškumui ir padedantys moksleiviams pasijusti tikrais išradėjais.
Būtent šiais mikrokompiuteriukais įgyvendinti patys įvairiausi sumanymai pristatomi „Micro:bit“ iššūkio komisijai. Šiais metais buvo sulaukta maždaug 4 tūkstančių darbų. M. Draugelis, padedamas matematikos ir informacinių technologijų mokytojo Donato Zdanavičiaus, sukonstravo aparatą, kuris automatiškai seka bei rūšiuoja išmestus butelius, skardines. Įrenginys ne tik išrūšiuoja plastiką bei metalą, bet ir renka duomenis, kuriuos išanalizavus galima padaryti atitinkamas išvadas.
Siekiant įsitikinti, kad Mariaus sukonstruotas aparatas išties veikia, reikia butelį arba skardinę padėti ant lazerinėmis staklėmis išpjautos platformos. Ten jį aptinka infraraudonųjų spindulių sensorius. Ant platformos pritvirtintos dvi atskirtos geležinės plokštelės leidžia nustatyti, ar daiktas yra laidus elektros srovei. Taip atskiriama plastikinė tara nuo metalinės.
Nustačius medžiagą, butelis įkrenta į vieną kamerą, skardinė – į kitą. Gauta informacija sekama ir cikliškai rodoma ekrane. Aparatas pats suskaičiuoja, kiek iš viso jame yra daiktų, keli iš jų yra plastikiniai, o keli metaliniai. Taromatui prisipildžius pranešama, kad laikas jį ištuštinti.
Padėjus butelį ar skardinę ant aparato ekranėlyje kaskart pasirodo žinutė, dėkojanti vartotojui, kad šis rūšiuoja. Vėliau pasigirsta ir garsinė padėka. Taip įrenginio naudojimas tampa įdomus bei skatina juo naudotis ateityje.
Kelerių metų projektas
Kurti išmanųjį taromatą M. Draugelis pradėjo maždaug prieš dvejus metus. Tiesa, tuomet jis tikėjosi su šiuo įrenginiu sudalyvauti kitame konkurse, tačiau pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija privertė keisti planus. Teko stabdyti ir visą įrenginio kūrimo procesą.
Pamažu grįžtant į įprastas vėžes, vėl prisimintas ir išmanusis įrenginys. Tikriausiai sunku suskaičiuoti valandas, kurias Marius praleido prie šio sumanymo įgyvendinimo, tačiau galutinis rezultatas vaikiną ir jo mokytoją išties tenkino. Jiedu nusprendė aprašyti visą kūrimo procesą ir gaminį pristatyti „Micro:bit“ iššūkio komisijai. Šių mokslo metų pradžioje gautas atsakymas, kad darbas įvertintas aukšta antra vieta.
„Negaliu sakyti, jog laimėjimas buvo visiškai netikėtas. Kai įdedi tiek pastangų, natūralu, kad slapta viliesi kažką pasiekti“, – prisipažino M. Draugelis.
Pasitaiko kuriozų
Šiuo metu antroje gimnazijos klasėje besimokantį Marių kompiuteriai domina nuo mažų dienų. Vaikinas svajoja ateitį sieti su programavimu ir save įsivaizduoja besisukantį tik informacinių technologijų srityje. Jis ir dabar neretai net laisvalaikiu gilinasi į programavimo paslaptis. Sunku suskaičiuoti valandas, kurias Marius praleido įgyvendindamas šį sumanymą, tačiau galutinis rezultatas išties tenkino.
Mariui mokykloje sekasi kone visi dalykai. Praėjusiais metais jis tapo ne vienos rajoninės olimpiados prizininku. Bet, aišku, labiausiai jį domina informacinių technologijų pamoka bei mokykloje vykstantys „Kompiuteriuko ralio“ užsiėmimai.
M. Draugelis su savo inžineriniais kūriniais yra dalyvavęs ne viename konkurse. Ne kartą jį lydėjo sėkmė, tačiau neapsieita ir be kuriozų. Pavyzdžiui, sykį Vilniuje vykusiose moksleivių kurtų mašinyčių lenktynėse jo mikrobitu valdomas automobiliukas net nepajudėjo iš vietos. Tik vėliau paaiškėjo, kad to priežastis buvo... išsikrovusi baterija.
„Mes taip džiaugėmės savo kūriniu, daug laiko praleidome treniruodamiesi, kad nepastebėjome, jog išseko baterija“, – dabar su šypsena tuo metu nelabai malonų įvykį prisiminė Mariaus Draugelio mokytojas Donatas Zdanavičius.
Kalbėdamas apie savo auklėtinį pedagogas jį apibūdino kaip žmogų, su kuriuo labai lengva dirbti. Pasak jo, Mariui tereikia pamėtėti kokią nors idėją ir jis jau pats suranda būdų, kaip ją įgyvendinti.
Sieks įvertinimo
M. Draugelis džiaugėsi, kad gimnazijoje jam ir kitiems panašių pomėgių turintiems bendraminčiams sudarytos idealios sąlygos tobulėti. Įstaigoje vyksta pedagogo D. Zdanavičiaus vedami „Kompiuteriuko ralio“ užsiėmimai, kurių metu vaikai turi galimybę naudotis pačia įvairiausia šiuolaikine įranga: 3D spausdintuvu, lazeriu, sensoriais, sonarais, litavimo įranga ir kt.
Šiais metais kartu su M. Draugeliu minėtą būrelį lanko dar 8 gimnazistai. D. Zdanavičiaus teigimu, laboratorijoje galėtų sykiu dirbti 16 mokinių, nes būtent tiek įrangos komplektų čia yra, tačiau neretai įgyvendinant kokius nors sudėtingesnius projektus reikia bent kelių įrenginių vienu metu. Dėl šios priežasties šiemet buvo nuspręsta sumažinti būrelį lankančių jaunųjų kūrėjų skaičių.
D. Zdanavičius teigė sieksiantis, kad gimnazijos laboratorijai būtų suteiktas „Fab Lab“ inžinerinės kūrybinės dirbtuvės vardas. Tai – prestižinis įvertinimas. Tiesa, tam dar reikia įsigyti porą įrenginių: plėvelės braižytuvą bei graviravimo stakles.
Įvairūs sumanymai
Gimnazijoje jaunųjų kūrėjų būrelį lankantys moksleiviai kuria įvairius išmaniuosius įrenginius. Pavyzdžiui, pernai keletas aštuntokių padarė pulteliu valdomą labirintą, skatinantį vaikus tarpusavyje varžytis, kas greičiau ras išėjimą iš jo. Šioje laboratorijoje buvo sukonstruotas ir išmanusis „Laimės metras“, kuris siekė išsiaiškinti, kaip gimnazistai jaučiasi ugdymo įstaigoje. Išvados kiek nustebino: 5–8 klasių moksleiviai dažniausiai nurodė esantys laimingi, o nemaža dalis vyresniųjų pažymėjo priešingus rezultatus.
Dar vienu mokinių kurtu įrenginiu buvo skaičiuojama, kiek žmonių lankosi mokyklos bibliotekoje, o kiek – skaitykloje, kurioje stovi kompiuteriai. Akivaizdu, kad pastaroji erdvė sulaukia daug didesnio populiarumo.
„Turime daug sumanymų. Dar labiau sieksime patobulinti ir Mariaus kurtą taromatą. Norime į jį įmontuoti dirbtinio intelekto kamerą, kuri galėtų butelius ir skardines atpažinti pagal jų spalvą ir formą. Su ta pačia kamera bandysime skaičiuoti ir pro mokyklą pravažiuojančių lengvųjų bei sunkiasvorių automobilių srautus, o pagal gautą statistiką bandysime apskaičiuoti galimus taršos kiekius“, – ateities planus vardijo D. Zdanavičius.
Pilviškių „Santakos“ gimnazijos mokinys Marius Draugelis neseniai sulaukė neeilinio įvertinimo. Jo sukurtas išmanusis taromatas laimėjo prizinę vietą tarptautiniame jaunųjų konstruktorių konkurse. |
Mariui sėkmė nusišypsojo pasauliniame „Micro:bit“ iššūkyje, skirtame 8–18 metų moksleiviams. Jis savo amžiaus grupėje užėmė antrąją vietą.
Šis konkursas kasmet sutraukia tūkstančius dalyvių europiečių, kuriančių mikrobitais. Taip vadinami mikrokompiuteriai, skirti vaikų edukacijai, lavinantys jų vaizduotę, leidžiantys skleistis kūrybiškumui ir padedantys moksleiviams pasijusti tikrais išradėjais.
Būtent šiais mikrokompiuteriukais įgyvendinti patys įvairiausi sumanymai pristatomi „Micro:bit“ iššūkio komisijai. Šiais metais buvo sulaukta maždaug 4 tūkstančių darbų. M. Draugelis, padedamas matematikos ir informacinių technologijų mokytojo Donato Zdanavičiaus, sukonstravo aparatą, kuris automatiškai seka bei rūšiuoja išmestus butelius, skardines. Įrenginys ne tik išrūšiuoja plastiką bei metalą, bet ir renka duomenis, kuriuos išanalizavus galima padaryti atitinkamas išvadas.
Siekiant įsitikinti, kad Mariaus sukonstruotas aparatas išties veikia, reikia butelį arba skardinę padėti ant lazerinėmis staklėmis išpjautos platformos. Ten jį aptinka infraraudonųjų spindulių sensorius. Ant platformos pritvirtintos dvi atskirtos geležinės plokštelės leidžia nustatyti, ar daiktas yra laidus elektros srovei. Taip atskiriama plastikinė tara nuo metalinės.
Nustačius medžiagą, butelis įkrenta į vieną kamerą, skardinė – į kitą. Gauta informacija sekama ir cikliškai rodoma ekrane. Aparatas pats suskaičiuoja, kiek iš viso jame yra daiktų, keli iš jų yra plastikiniai, o keli metaliniai. Taromatui prisipildžius pranešama, kad laikas jį ištuštinti.
Padėjus butelį ar skardinę ant aparato ekranėlyje kaskart pasirodo žinutė, dėkojanti vartotojui, kad šis rūšiuoja. Vėliau pasigirsta ir garsinė padėka. Taip įrenginio naudojimas tampa įdomus bei skatina juo naudotis ateityje.
Kurti išmanųjį taromatą M. Draugelis pradėjo maždaug prieš dvejus metus. Tiesa, tuomet jis tikėjosi su šiuo įrenginiu sudalyvauti kitame konkurse, tačiau pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija privertė keisti planus. Teko stabdyti ir visą įrenginio kūrimo procesą.
Pamažu grįžtant į įprastas vėžes, vėl prisimintas ir išmanusis įrenginys. Tikriausiai sunku suskaičiuoti valandas, kurias Marius praleido prie šio sumanymo įgyvendinimo, tačiau galutinis rezultatas vaikiną ir jo mokytoją išties tenkino. Jiedu nusprendė aprašyti visą kūrimo procesą ir gaminį pristatyti „Micro:bit“ iššūkio komisijai. Šių mokslo metų pradžioje gautas atsakymas, kad darbas įvertintas aukšta antra vieta.
„Negaliu sakyti, jog laimėjimas buvo visiškai netikėtas. Kai įdedi tiek pastangų, natūralu, kad slapta viliesi kažką pasiekti“, – prisipažino M. Draugelis.
Šiuo metu antroje gimnazijos klasėje besimokantį Marių kompiuteriai domina nuo mažų dienų. Vaikinas svajoja ateitį sieti su programavimu ir save įsivaizduoja besisukantį tik informacinių technologijų srityje. Jis ir dabar neretai net laisvalaikiu gilinasi į programavimo paslaptis.
Sunku suskaičiuoti valandas, kurias Marius praleido įgyvendindamas šį sumanymą, tačiau galutinis rezultatas išties tenkino.
Mariui mokykloje sekasi kone visi dalykai. Praėjusiais metais jis tapo ne vienos rajoninės olimpiados prizininku. Bet, aišku, labiausiai jį domina informacinių technologijų pamoka bei mokykloje vykstantys „Kompiuteriuko ralio“ užsiėmimai.
M. Draugelis su savo inžineriniais kūriniais yra dalyvavęs ne viename konkurse. Ne kartą jį lydėjo sėkmė, tačiau neapsieita ir be kuriozų. Pavyzdžiui, sykį Vilniuje vykusiose moksleivių kurtų mašinyčių lenktynėse jo mikrobitu valdomas automobiliukas net nepajudėjo iš vietos. Tik vėliau paaiškėjo, kad to priežastis buvo... išsikrovusi baterija.
„Mes taip džiaugėmės savo kūriniu, daug laiko praleidome treniruodamiesi, kad nepastebėjome, jog išseko baterija“, – dabar su šypsena tuo metu nelabai malonų įvykį prisiminė Mariaus Draugelio mokytojas Donatas Zdanavičius.
Kalbėdamas apie savo auklėtinį pedagogas jį apibūdino kaip žmogų, su kuriuo labai lengva dirbti. Pasak jo, Mariui tereikia pamėtėti kokią nors idėją ir jis jau pats suranda būdų, kaip ją įgyvendinti.
M. Draugelis džiaugėsi, kad gimnazijoje jam ir kitiems panašių pomėgių turintiems bendraminčiams sudarytos idealios sąlygos tobulėti. Įstaigoje vyksta pedagogo D. Zdanavičiaus vedami „Kompiuteriuko ralio“ užsiėmimai, kurių metu vaikai turi galimybę naudotis pačia įvairiausia šiuolaikine įranga: 3D spausdintuvu, lazeriu, sensoriais, sonarais, litavimo įranga ir kt.
Šiais metais kartu su M. Draugeliu minėtą būrelį lanko dar 8 gimnazistai. D. Zdanavičiaus teigimu, laboratorijoje galėtų sykiu dirbti 16 mokinių, nes būtent tiek įrangos komplektų čia yra, tačiau neretai įgyvendinant kokius nors sudėtingesnius projektus reikia bent kelių įrenginių vienu metu. Dėl šios priežasties šiemet buvo nuspręsta sumažinti būrelį lankančių jaunųjų kūrėjų skaičių.
D. Zdanavičius teigė sieksiantis, kad gimnazijos laboratorijai būtų suteiktas „Fab Lab“ inžinerinės kūrybinės dirbtuvės vardas. Tai – prestižinis įvertinimas. Tiesa, tam dar reikia įsigyti porą įrenginių: plėvelės braižytuvą bei graviravimo stakles.
Gimnazijoje jaunųjų kūrėjų būrelį lankantys moksleiviai kuria įvairius išmaniuosius įrenginius. Pavyzdžiui, pernai keletas aštuntokių padarė pulteliu valdomą labirintą, skatinantį vaikus tarpusavyje varžytis, kas greičiau ras išėjimą iš jo. Šioje laboratorijoje buvo sukonstruotas ir išmanusis „Laimės metras“, kuris siekė išsiaiškinti, kaip gimnazistai jaučiasi ugdymo įstaigoje. Išvados kiek nustebino: 5–8 klasių moksleiviai dažniausiai nurodė esantys laimingi, o nemaža dalis vyresniųjų pažymėjo priešingus rezultatus.
Dar vienu mokinių kurtu įrenginiu buvo skaičiuojama, kiek žmonių lankosi mokyklos bibliotekoje, o kiek – skaitykloje, kurioje stovi kompiuteriai. Akivaizdu, kad pastaroji erdvė sulaukia daug didesnio populiarumo.
„Turime daug sumanymų. Dar labiau sieksime patobulinti ir Mariaus kurtą taromatą. Norime į jį įmontuoti dirbtinio intelekto kamerą, kuri galėtų butelius ir skardines atpažinti pagal jų spalvą ir formą. Su ta pačia kamera bandysime skaičiuoti ir pro mokyklą pravažiuojančių lengvųjų bei sunkiasvorių automobilių srautus, o pagal gautą statistiką bandysime apskaičiuoti galimus taršos kiekius“, – ateities planus vardijo D. Zdanavičius.
Galerija: Įrenginys
Publikuota: 2021-10-29 12:12:37
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|