Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2021-11-05 09:38

---

„Baltos avies“ kooperatyve galvijai auginami specialiose apskritose stoginėse.

„Baltos avies“ kooperatyvo archyvo nuotr.

Parama padeda stiprų pamatą sėkmingai veiklai, o meilė tam, ką darai, nuverčia kalnus ir daro stebuklus. Tuo įsitikinęs Gintautas Migonis, kurio vadovaujamas „Baltos avies“ kooperatyvas 2018 metais pasinaudojo parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

Ūkininkai, norintys taip pat sėkmingai plėtoti bei modernizuoti savo ūkius, nuo lapkričio 3 d. iki 30 d. kviečiami kreiptis dėl paramos.



Žemiški stebuklai

Šiek tiek daugiau nei aštuonerius metus skaičiuojantis kooperatyvas, įsikūręs Elektrėnų savivaldybės Lunkiškių kaime, pasak direktoriaus G. Migonio, šiuo metu vienija daugiau nei 40 narių. „Baltos avies“ nariai veisia galvijus ir augina juos iki tol, kol veršiukai atjunkomi nuo karvės žindenės (apie 6–8 mėnesius), tada jie perduodami kooperatyvui, kur penėjimo stotyje yra penimi iki reikiamo svorio. Dalį galvijų kooperatyvas nusiperka iš šalies. Pasak pašnekovo, dauguma jų penimų galvijų – angusų veislės, nors yra ir šarolė, ir netgi pieninių holšteinų veislių augintinių. „Auginame, mokomės, bandome, žiūrime mėsos kokybę“, – pasakojo direktorius.

Anot G. Migonio, penėjimo stotyje galvijai auginami gana ekstensyviai, t. y. nenaudojant daug koncentratų – didelio kiekio perdirbtų grūdų, sojų, kurių nemėgsta ir dėl GMO rizikos. „Pastebėjome, kad jei sudarome idealias sąlygas galvijui, nereikia nei antibiotikų, nei stebuklingų koncentratų, nei cheminių priedų, kuriuos dažnai perša įvairūs reklamuotojai, – teigė vadovas. – Įsitikinome, kad tik sutvarkius darbo kultūrą, tinkamai sudėliojus šėrimo grafikus ir, žinoma, mylint gyvulius, juos gerai prižiūrint pasiekiama neįtikėtinų rezultatų. Bet mes nedarome jokių stebuklų, tiesiog išnaudojame patį galvijo organizmo potencialą. Taip, mes juos labai mylime ir daug išleidžiame darbuotojų atlyginimams. Kiti optimizuoja ir dviem šimtams galvijų palieka vieną prižiūrėtoją, mes tokiam skaičiui paliekame du. Patys sau įrodėme, kad galvijai turi labai daug potencialo, tereikia mokėti juos auginti, ir jie augs. Tą patį norime pasakyti ir kitiems.“



Parama padėjo tapti vieniems geriausių

G. Migonis sakė, jog kooperatyvo penėjimo stotis pastatyta naudojantis KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama. „Vietoj paprastos investicijos, atliktos taupant ir statant kažką ekonomiško, padaryta viena gražiausių penėjimo stočių Lietuvoje, – didžiavosi pašnekovas. – Taip pat džiaugiamės galimybe šioje stotyje atlikti įvairius mokslinius tyrimus – tai yra, ji pritaikyta dažnam gyvūnų svėrimui, gerai jų priežiūrai.“ Kaip pasakojo direktorius, jų penimi galvijai visais metų laikais stovi lauke, specialiose apskritose stoginėse be sienų. Į tai ir buvo daugiausiai investuota gavus paramą.

Paramai – naujos taisyklės

Atkreipiame dėmesį, kad parama investicijoms į žemės ūkio valdas bus teikiama pagal naujas pereinamojo 2021–2022 metų laikotarpio taisykles.

Šiuo laikotarpiu paramos lėšos skiriamos atskirai šiems sektoriams:

• pieninei galvijininkystei – 27 mln. Eur;

• kiaulininkystei – 6, 2 mln. Eur;

• paukštininkystei, įskaitant kiaušinių gamybą, – 6, 2 mln. Eur;

• mėsinei gyvulininkystei, įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę, – 3, 1 mln. Eur;

• sodininkystei, daržininkystei, uogininkystei – 8 mln. Eur.

Dėl paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (fizinis asmuo turi būti įregistravęs ir ūkininko ūkį) ir ne trumpiau kaip 12 mėn. vykdantys žemės ūkio veiklą bei iš jos gaunantys pajamų. Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos per ataskaitinius metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų.

Paramos intensyvumas – 50 proc., kai kuriais atvejais jis gali būti didinamas dar 20 procentinių punktų.

Didžiausia paramos suma projektui – 300 tūkst. Eur, 2014–2020 metų laikotarpiu, įskaitant pereinamąjį – 2021–2022 m., – 900 tūkst. Eur, susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2014–2020 metų laikotarpiu, įskaitant pereinamąjį – 2021–2022 m., negali viršyti 1, 3 mln. Eur.



Užsk. 2873

Galerija: parama

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---