|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Nors Savivaldybės būstuose apgyvendinti žmonės paprastai juos nusiaubia, Teresės Briaukienės kambarėlis stebina švara ir tvarka.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Nors ekonominė padėtis Lietuvoje gerėja, norinčiųjų gauti socialinius būstus eilės mūsų rajone nemąžta. Daugeliui tiesiog patogu nesiekti aukštesnio socialinio statuso, kitus į gyvenimo paraštes nustumia užklupusios negandos ar pablogėjusi sveikata.
Nesitiki sulaukti
Vilkaviškyje gimusi ir augusi, tačiau visą darbingą amžių Kybartuose praleidusi Teresė Briaukienė jau daug metų stovi eilėje socialiniam būstui gauti ir svajoja apie vieno kambario butuką, kuriame būtų atskira virtuvė, tualetas, dušinė. Jei jį turėtų, 83-ius metus skaičiuojanti moteris galėtų virti valgyti nebijodama, jog nuo garų spintoje įsiveis pelėsis, kada panorėjusi išsimaudyti, pati išsiskalbti drabužius.
Tačiau tai, kas daugeliui mūsų atrodo elementarūs dalykai, be kurių savo buities neįsivaizduojame, Teresei – neįgyvendinama svajonė. Solidaus amžiaus moteris abejoja, ar jai bepavyks kada nors sulaukti eilės socialiniam būstui gauti, nes, kaip sužinojo, šiemet iš jos buvo išbraukta. Moteris nesuspėjo mokesčių inspekcijai pateikti metinės pajamų ir turto deklaracijos, nes tuo metu gulėjo ligoninėje.
Taigi T. Briaukienė nesitiki, kad stojusi į eilę iš naujo ji dar sulauktų socialinio būsto.
Moteris ir šiuo metu gyvena ne savame, o „valdiškame“ name, bet jos būstas socialiniu nelaikomas, nes neatitinka tokio statuso. Socialiniame būste turi būti visi patogumai: centrinis šildymas, vonios kambarys, tualetas, virtuvė. O senutė gyvena tiesiog Savivaldybės butu vadinamame būste. Tiesa, butu jį vadinti – per prabangu, nes tai – bendrabučio tipo 9 m² kambarėlis, greta jo yra žmogų vos talpinantis tualetas, kuriuo Teresė turi naudotis bendrai su kaimynu. Bendrame koridorėlyje yra metalinė plautuvė, kuri naudojama tiek indams plauti, tiek nusiprausti ar išsiskalbti.
Tvyro drėgmė
Ketverius metus moteris kentė didžiulį vargą, nes kaimynystėje gyveno asocialus vyras, su kuriuo senolė turėjo dalytis bendra plautuve ir tualetu. Tačiau senolę engusį gyventoją prieš pusmetį Savivaldybė už skolas iškraustė ir dabar gretimas kambarys stovi tuščias.
Tame pačiame kambarėlyje ir mieganti, ir maistą verdanti moteris labiausiai dejuoja dėl drėgmės, kuri tvyro ore ir smelkiasi į spintas. Drėgmės kambarys labiausiai prisipildo žiemą, kai peršąla išorinė namo siena. Tada ji pasidengia drėgmės lašeliais ir pelėsiu. Senolė tarp baldų ir sienos prikišusi kartono lakštų, kad pelėsiai nepersimestų į jos spintą su drabužiais.
– Jau daug metų kalbama apie namo renovaciją, kuri išspręstų išorinės sienos problemą. Bet kol kas kalbos lieka kalbomis, o aš su nerimu laukiu žiemos, kai bijosiu net puodą užsikaisti, kad tik drėgmės nepadaugėtų, – guodėsi T. Briaukienė.
Moteris užaugino 4 vaikus ir sesers sūnų, šie rūpinasi mama, tačiau pedantiškai tvarkinga senutė nori būti savarankiška, nepriklausyti nuo marčių ar žentų, gyventi viena su savo šuneliu. Visgi visiškai apsieiti be vaikų pagalbos Teresė negali, nes neturi nei kur nusiprausti, nei drabužius išsiskalbti. Todėl skalbinius išsiveža skalbti dukros. Šiuo metu eilėje socialiniam būstui gauti laukia 133 rajono gyventojai ar šeimos, tačiau eilė juda labai lėtai.
Vaikai Teresei padėjo įsigyti gražius baldus, kitą namų įrangą, sutaiso, jei kas sugenda. Dabar senutė svajoja, kad valdžia jai duotų greta esantį kambarėlį, kuriame šiuo metu niekas negyvena.
– Įsitaisyčiau ten atskirą virtuvėlę, dušinę, viena naudočiausi tualetu ir gyvenčiau kaip normalus žmogus, – svajones dėstė T. Briaukienė.
Eilė juda vangiai
Rajono Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Kieliūtė sakė, kad į socialinius būstus negali pretenduoti, kas panorėjęs, o tik tam tikros kategorijos žmonės: pakankamai pajamų neturinčios jaunos šeimos, šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų, asmenys, likę be tėvų globos, neįgalieji ar turintieji neįgalių vaikų, taip pat kiti asmenys, neturintys nuosavo būsto ir gaunantys mažas pajamas. Į socialinį būstą pretenduojančio vienišo asmens pajamos negali viršyti 5 120 eurų per metus, trijų asmenų šeimos – 10 tūkst. eurų per metus ir t. t.
Šiuo metu eilėje socialiniam būstui gauti laukia 133 rajono gyventojai ar šeimos, tačiau eilė juda labai lėtai. Prieš keletą metų ji buvo gerokai pasistūmėjusi į priekį, mat rajono Savivaldybė įrengė nemažai būstų S. Nėries gatvėje, buvusiame profesinio rengimo centro bendrabutyje.
Iš viso Savivaldybė turi 196 socialinius būstus, tačiau paprastai jie atsilaisvina tik tokiu atveju, kai gyventojai ilgą laiką nemoka už komunalinius patarnavimus ir susidaro didelė skola.
– Šiuo metu Vilkaviškyje yra atlaisvinti du socialiniai būstai. Jų būklė prasta, todėl būtina suremontuoti, o tik tada siūlyti gyventojams. Savivaldybė nuolat ieško pirkti butų tiek Vilkaviškyje, tiek Kybartuose, kad juos galėtų įrengti kaip socialinius būstus, tačiau pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinka ištuštėjusi, kainos išaugusios ir pasiūla labai maža, – kalbėjo A. Kieliūtė.
Pagerina sąlygas
Anot Savivaldybės administracijos specialistė, mažas pajamas gaunantys ir neturintys kur gyventi žmonės gali būstą nuomoti privačiai ir gauti dalinę kompensaciją. Sąlyga – nuomos sutartis turi būti oficialiai registruota Registrų centre.
Savivaldybei priklausančiuose būstuose gyvenantys žmonės taip pat turi teisę kreiptis, kad jiems būtų pagerintos gyvenimo sąlygos. Kosmetinius būstų remontus paprastai atlieka patys gyventojai, tačiau kapitalinius gali atlikti tik būsto savininkė – rajono Savivaldybė. Dabar kaip tik rengiamasi įrengti dušą neįgaliam vyriškiui.
Anot A. Kieliūtės, galbūt būtų įmanoma padėti ir T. Briaukienei, tačiau tam, kad būtų svarstomas klausimas dėl sąlygų pagerinimo, būtina kreiptis į Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyrių. Tiesiog reikia atvykti ir parašyti prašymą.
Nors ekonominė padėtis Lietuvoje gerėja, norinčiųjų gauti socialinius būstus eilės mūsų rajone nemąžta. Daugeliui tiesiog patogu nesiekti aukštesnio socialinio statuso, kitus į gyvenimo paraštes nustumia užklupusios negandos ar pablogėjusi sveikata. |
Vilkaviškyje gimusi ir augusi, tačiau visą darbingą amžių Kybartuose praleidusi Teresė Briaukienė jau daug metų stovi eilėje socialiniam būstui gauti ir svajoja apie vieno kambario butuką, kuriame būtų atskira virtuvė, tualetas, dušinė. Jei jį turėtų, 83-ius metus skaičiuojanti moteris galėtų virti valgyti nebijodama, jog nuo garų spintoje įsiveis pelėsis, kada panorėjusi išsimaudyti, pati išsiskalbti drabužius.
Tačiau tai, kas daugeliui mūsų atrodo elementarūs dalykai, be kurių savo buities neįsivaizduojame, Teresei – neįgyvendinama svajonė. Solidaus amžiaus moteris abejoja, ar jai bepavyks kada nors sulaukti eilės socialiniam būstui gauti, nes, kaip sužinojo, šiemet iš jos buvo išbraukta. Moteris nesuspėjo mokesčių inspekcijai pateikti metinės pajamų ir turto deklaracijos, nes tuo metu gulėjo ligoninėje.
Taigi T. Briaukienė nesitiki, kad stojusi į eilę iš naujo ji dar sulauktų socialinio būsto.
Moteris ir šiuo metu gyvena ne savame, o „valdiškame“ name, bet jos būstas socialiniu nelaikomas, nes neatitinka tokio statuso. Socialiniame būste turi būti visi patogumai: centrinis šildymas, vonios kambarys, tualetas, virtuvė. O senutė gyvena tiesiog Savivaldybės butu vadinamame būste. Tiesa, butu jį vadinti – per prabangu, nes tai – bendrabučio tipo 9 m² kambarėlis, greta jo yra žmogų vos talpinantis tualetas, kuriuo Teresė turi naudotis bendrai su kaimynu. Bendrame koridorėlyje yra metalinė plautuvė, kuri naudojama tiek indams plauti, tiek nusiprausti ar išsiskalbti.
Ketverius metus moteris kentė didžiulį vargą, nes kaimynystėje gyveno asocialus vyras, su kuriuo senolė turėjo dalytis bendra plautuve ir tualetu. Tačiau senolę engusį gyventoją prieš pusmetį Savivaldybė už skolas iškraustė ir dabar gretimas kambarys stovi tuščias.
Tame pačiame kambarėlyje ir mieganti, ir maistą verdanti moteris labiausiai dejuoja dėl drėgmės, kuri tvyro ore ir smelkiasi į spintas. Drėgmės kambarys labiausiai prisipildo žiemą, kai peršąla išorinė namo siena. Tada ji pasidengia drėgmės lašeliais ir pelėsiu. Senolė tarp baldų ir sienos prikišusi kartono lakštų, kad pelėsiai nepersimestų į jos spintą su drabužiais.
– Jau daug metų kalbama apie namo renovaciją, kuri išspręstų išorinės sienos problemą. Bet kol kas kalbos lieka kalbomis, o aš su nerimu laukiu žiemos, kai bijosiu net puodą užsikaisti, kad tik drėgmės nepadaugėtų, – guodėsi T. Briaukienė.
Moteris užaugino 4 vaikus ir sesers sūnų, šie rūpinasi mama, tačiau pedantiškai tvarkinga senutė nori būti savarankiška, nepriklausyti nuo marčių ar žentų, gyventi viena su savo šuneliu. Visgi visiškai apsieiti be vaikų pagalbos Teresė negali, nes neturi nei kur nusiprausti, nei drabužius išsiskalbti. Todėl skalbinius išsiveža skalbti dukros.
Šiuo metu eilėje socialiniam būstui gauti laukia 133 rajono gyventojai ar šeimos, tačiau eilė juda labai lėtai.
Vaikai Teresei padėjo įsigyti gražius baldus, kitą namų įrangą, sutaiso, jei kas sugenda. Dabar senutė svajoja, kad valdžia jai duotų greta esantį kambarėlį, kuriame šiuo metu niekas negyvena.
– Įsitaisyčiau ten atskirą virtuvėlę, dušinę, viena naudočiausi tualetu ir gyvenčiau kaip normalus žmogus, – svajones dėstė T. Briaukienė.
Rajono Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Kieliūtė sakė, kad į socialinius būstus negali pretenduoti, kas panorėjęs, o tik tam tikros kategorijos žmonės: pakankamai pajamų neturinčios jaunos šeimos, šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų, asmenys, likę be tėvų globos, neįgalieji ar turintieji neįgalių vaikų, taip pat kiti asmenys, neturintys nuosavo būsto ir gaunantys mažas pajamas. Į socialinį būstą pretenduojančio vienišo asmens pajamos negali viršyti 5 120 eurų per metus, trijų asmenų šeimos – 10 tūkst. eurų per metus ir t. t.
Šiuo metu eilėje socialiniam būstui gauti laukia 133 rajono gyventojai ar šeimos, tačiau eilė juda labai lėtai. Prieš keletą metų ji buvo gerokai pasistūmėjusi į priekį, mat rajono Savivaldybė įrengė nemažai būstų S. Nėries gatvėje, buvusiame profesinio rengimo centro bendrabutyje.
Iš viso Savivaldybė turi 196 socialinius būstus, tačiau paprastai jie atsilaisvina tik tokiu atveju, kai gyventojai ilgą laiką nemoka už komunalinius patarnavimus ir susidaro didelė skola.
– Šiuo metu Vilkaviškyje yra atlaisvinti du socialiniai būstai. Jų būklė prasta, todėl būtina suremontuoti, o tik tada siūlyti gyventojams. Savivaldybė nuolat ieško pirkti butų tiek Vilkaviškyje, tiek Kybartuose, kad juos galėtų įrengti kaip socialinius būstus, tačiau pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinka ištuštėjusi, kainos išaugusios ir pasiūla labai maža, – kalbėjo A. Kieliūtė.
Anot Savivaldybės administracijos specialistė, mažas pajamas gaunantys ir neturintys kur gyventi žmonės gali būstą nuomoti privačiai ir gauti dalinę kompensaciją. Sąlyga – nuomos sutartis turi būti oficialiai registruota Registrų centre.
Savivaldybei priklausančiuose būstuose gyvenantys žmonės taip pat turi teisę kreiptis, kad jiems būtų pagerintos gyvenimo sąlygos. Kosmetinius būstų remontus paprastai atlieka patys gyventojai, tačiau kapitalinius gali atlikti tik būsto savininkė – rajono Savivaldybė. Dabar kaip tik rengiamasi įrengti dušą neįgaliam vyriškiui.
Anot A. Kieliūtės, galbūt būtų įmanoma padėti ir T. Briaukienei, tačiau tam, kad būtų svarstomas klausimas dėl sąlygų pagerinimo, būtina kreiptis į Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyrių. Tiesiog reikia atvykti ir parašyti prašymą.
Publikuota: 2021-12-02 10:09:29
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|