|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė duomenis, kaip per pastarąjį dvidešimtmetį šalyje keitėsi mokyklų ir mokinių skaičiai. Nusprendėme pasidomėti, kokie pokyčiai per šį laikotarpį įvyko mūsų rajono švietimo įstaigose.
Akivaizdūs pokyčiai
Šiais mokslo metais Vilkaviškio rajono savivaldybėje mokosi 5 181 mokinys. Iš jų 3 902 žinias kremta bendrojo ugdymo įstaigose, likę 1 279 vaikai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.
2008–2009 mokslo metais mūsų savivaldybėje mokėsi 8 206 mokiniai: 7 169 bendrojo ugdymo mokyklose ir 1 037 ikimokyklinėse bei priešmokyklinėse grupėse.
2000–2001 mokslo metais vien mūsų rajono bendrojo ugdymo įstaigose žinias krimto 9 016 mokinių. Juos tada mokė 749 pedagogai. Šiuo metu rajone pedagogų skaičius taip pat siekia maždaug 700, tačiau į šį skaičių įtraukti ir vaikų darželiuose dirbantys specialistai.
Dar ryškesnius pokyčius galima pastebėti mokyklų ir vaikų darželių tinkle. 1999 metais rajone buvo net 69 švietimo įstaigos, o 2001 m. – 63. Tuo metu mūsų savivaldybėje veikė 12 vidurinių mokyklų, 8 pagrindinės, 26 pradinės mokyklos, 3 darželiai-mokyklos, 10 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 3 papildomo ugdymo mokyklos bei viena specialioji internatinė mokykla.
Prieš dešimtmetį, 2010–2011 mokslo metais, rajone jau buvo likusios tik 32 švietimo įstaigos. Didžiausia iš jų tuo metu buvo Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla, ugdžiusi 848 mokinius. Pastaraisiais metais didžiausia rajono ugdymo įstaiga išlieka Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, šiais mokslo metais ugdanti maždaug 540 gimnazistų. Apskritai, šiuo metu rajone yra likusios tik 25 švietimo įstaigos, įskaitant Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybą.
Sumažėjo perpus 1999 m. Vilkaviškio rajone buvo net 69 švietimo įstaigos, o šiuo metu yra likusios tik 25.
Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenis, akivaizdūs mokinių ir švietimo įstaigų skaičiaus mažėjimai pastebimi visoje Lietuvoje. Mažėjantis šalies gyventojų skaičius lėmė, kad per du dešimtmečius mokyklų sumažėjo daugiau kaip per pusę. Dalyje jų šiuo metu mokosi itin mažai mokinių, į jas sunku pritraukti mokytojų ir kitų specialistų, stinga šiuolaikinių ugdymo priemonių, dėl to sunku užtikrinti ugdymo kokybę.
Lietuvos mokyklose 2000 m. mokėsi daugiau kaip 600 tūkst. mokinių, veikė per 2 300 bendrojo ugdymo mokyklų. 2010 metais šalyje mokėsi jau tik 415 tūkst. mokinių ir veikė 1 321 bendrojo ugdymo mokykla. Praėjusiais metais 324 tūkst. mokinių mokėsi 977 bendrojo ugdymo mokyklose.
Vien nuo 2016 iki 2020 metų Lietuvoje liko 176 mokyklomis mažiau.
Šių mokslo metų pradžioje šalyje mokėsi 327 tūkst. mokinių ir veikė 954 mokyklos. Šiemet Lietuvoje mokinių padaugėjo maždaug 3 tūkst., tačiau augimas susijęs labiausiai su Vilniaus miesto plėtra ir nežymiu gyventojų skaičiaus padidėjimu dešimtyje savivaldybių.
Mokyklų skaičiaus kaitai įtakos turėjo ir jų tinklo pokyčiai. 1990 metais Lietuvoje veikė beveik 1 600 kaimo mokyklų, po 15 metų jų liko tik 515, o vėliau – dar labiau mažėjo. Dauguma kaimo mokyklų virto didesnių įstaigų skyriais. Nuo 2005 iki 2014 metų, įgyvendinant bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, pakito šalies pradinių ir pagrindinių mokyklų skaičius, padaugėjo gimnazijų ir atsirado progimnazijos.
Šiuo metu šalyje veikia beveik tūkstantis mokyklų, iš kurių ketvirtadalyje mokinių skaičius nesiekia net šimto. 89 mokyklose ir pusšimtyje pagrindinio ugdymo įstaigų skyrių mokosi tik 60 ir mažiau mokinių.
„Santakos“ inf.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė duomenis, kaip per pastarąjį dvidešimtmetį šalyje keitėsi mokyklų ir mokinių skaičiai. Nusprendėme pasidomėti, kokie pokyčiai per šį laikotarpį įvyko mūsų rajono švietimo įstaigose. |
Šiais mokslo metais Vilkaviškio rajono savivaldybėje mokosi 5 181 mokinys. Iš jų 3 902 žinias kremta bendrojo ugdymo įstaigose, likę 1 279 vaikai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.
2008–2009 mokslo metais mūsų savivaldybėje mokėsi 8 206 mokiniai: 7 169 bendrojo ugdymo mokyklose ir 1 037 ikimokyklinėse bei priešmokyklinėse grupėse.
2000–2001 mokslo metais vien mūsų rajono bendrojo ugdymo įstaigose žinias krimto 9 016 mokinių. Juos tada mokė 749 pedagogai. Šiuo metu rajone pedagogų skaičius taip pat siekia maždaug 700, tačiau į šį skaičių įtraukti ir vaikų darželiuose dirbantys specialistai.
Dar ryškesnius pokyčius galima pastebėti mokyklų ir vaikų darželių tinkle. 1999 metais rajone buvo net 69 švietimo įstaigos, o 2001 m. – 63. Tuo metu mūsų savivaldybėje veikė 12 vidurinių mokyklų, 8 pagrindinės, 26 pradinės mokyklos, 3 darželiai-mokyklos, 10 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 3 papildomo ugdymo mokyklos bei viena specialioji internatinė mokykla.
Prieš dešimtmetį, 2010–2011 mokslo metais, rajone jau buvo likusios tik 32 švietimo įstaigos. Didžiausia iš jų tuo metu buvo Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla, ugdžiusi 848 mokinius. Pastaraisiais metais didžiausia rajono ugdymo įstaiga išlieka Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, šiais mokslo metais ugdanti maždaug 540 gimnazistų. Apskritai, šiuo metu rajone yra likusios tik 25 švietimo įstaigos, įskaitant Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybą.
1999 m. Vilkaviškio rajone buvo net 69 švietimo įstaigos, o šiuo metu yra likusios tik 25.
Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenis, akivaizdūs mokinių ir švietimo įstaigų skaičiaus mažėjimai pastebimi visoje Lietuvoje. Mažėjantis šalies gyventojų skaičius lėmė, kad per du dešimtmečius mokyklų sumažėjo daugiau kaip per pusę. Dalyje jų šiuo metu mokosi itin mažai mokinių, į jas sunku pritraukti mokytojų ir kitų specialistų, stinga šiuolaikinių ugdymo priemonių, dėl to sunku užtikrinti ugdymo kokybę.
Lietuvos mokyklose 2000 m. mokėsi daugiau kaip 600 tūkst. mokinių, veikė per 2 300 bendrojo ugdymo mokyklų. 2010 metais šalyje mokėsi jau tik 415 tūkst. mokinių ir veikė 1 321 bendrojo ugdymo mokykla. Praėjusiais metais 324 tūkst. mokinių mokėsi 977 bendrojo ugdymo mokyklose.
Vien nuo 2016 iki 2020 metų Lietuvoje liko 176 mokyklomis mažiau.
Šių mokslo metų pradžioje šalyje mokėsi 327 tūkst. mokinių ir veikė 954 mokyklos. Šiemet Lietuvoje mokinių padaugėjo maždaug 3 tūkst., tačiau augimas susijęs labiausiai su Vilniaus miesto plėtra ir nežymiu gyventojų skaičiaus padidėjimu dešimtyje savivaldybių.
Mokyklų skaičiaus kaitai įtakos turėjo ir jų tinklo pokyčiai. 1990 metais Lietuvoje veikė beveik 1 600 kaimo mokyklų, po 15 metų jų liko tik 515, o vėliau – dar labiau mažėjo. Dauguma kaimo mokyklų virto didesnių įstaigų skyriais. Nuo 2005 iki 2014 metų, įgyvendinant bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, pakito šalies pradinių ir pagrindinių mokyklų skaičius, padaugėjo gimnazijų ir atsirado progimnazijos.
Šiuo metu šalyje veikia beveik tūkstantis mokyklų, iš kurių ketvirtadalyje mokinių skaičius nesiekia net šimto. 89 mokyklose ir pusšimtyje pagrindinio ugdymo įstaigų skyrių mokosi tik 60 ir mažiau mokinių.
„Santakos“ inf.
Publikuota: 2021-12-03 13:00:35
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|