„Santaka“ / Kudirkos Naumiesčio tilto istorija / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda mūrinį namą su daliniais patogumais Kybartuose (ūkiniai pastatai, raudonų čerpių stogas, 15 a sklypas, 18 000 Eur). Tel. 8 650 64 887.
Galioja iki: 2022-05-21 13:08:14

Parduoda vasarines padangas 185/70 R14, diskinį pjūklą, naują elektrinį masažinį čiužinį WELLNEO 3x1. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2022-05-26 08:16:16



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Tiltas per Šešupę Kudirkos Naumiestyje XX a. trečiajame dešimtmetyje.

Kudirkos Naumiesčio tilto istorija


Kaimyninį Kudirkos Naumiestį dalijančios Šešupės krantus jungia senas tiltas, kurio istoriją savo atsiminimuose įamžino svarbių miestelio įvykių liudininkai.

„Jau pusėtinas laiko galas, kai aš tįsau ant Šešupės. Jau daug vandens praleidau į Baltjūres. Daug žmonių ašarų ir prakaito nuplaukė drauge su vandeniu. Daug kojų, kurios mane mindžiojo, supuvo kapuose.

Pagimdė mane Lietuvos miškas, o į pasaulį išvedė lietuvių rankos. Nuo Lietuvos žirgų kojų pirmąkart sudundėjau.

O drūtas buvau tiltas. Pamenu dar tą gadynę, kai ponai važinėjo, o žydai vaikščiojo pėsčiomis. Perlėks, būdavo, karieta ketvertu užkinkyta, o aš nė nejaučiu.

Sueis viso miesto žydai nuodėmių skandinti – aš nė linkt. Pervažiuos storiausias klebonas – aš nė krust. Dar man smagiau, kad išlaikau. Arba pavasarį, pradėjus eiti lytims, ponpalaikiai sustoję žiopso ir laukia, kada mane permuš lytis. Nueidavo sau lytis, o aš kaip stovėjau, taip ir stoviu.

Stiprus buvau. Nereikėjo niekad nė taisyti manęs. Ir kažin, kaip ilgai būčiau laikęs netaisytas, jei ne maskoliai valdininkai. Girtuokliai neišpasakyti: pila ir pila, o degtinė vis nubėga – tarytum štai nuo manęs vanduo belyjant“, – taip gyvendamas Vladislavove, dabartiniame Kudirkos Naumiestyje (Šakių r.), 1896 m. rašė Vincas Kudirka savo knygoje „Lietuvos tilto atsiminimai“.


Anot vėlesnio miesto įvykių liudininko, 1901 m. gimusio Antano Gintnerio, „tiltas apie kurį pasakoja V. Kudirka Naumiestyje per Šešupę buvo pastatytas 1877 m. Jis jungė Naumiestį ir Meištų kaimą. Čia ėjo plentas iš Naumiesčio į Šakius. Per Keturnaujieną, Kirmiškius, Sintautus.“

„Toje vietoje Šešupė gana plati. Vasarą labai negili, tačiau pavasarį, paleidus sniegą, būdavo panaši į Nemuną. Užliedavo Naumiesčio daržus ir sodus. Šešupė tapdavo veržli ir viską aplinkui naikindavo.

Taip būdavo pavasarį, ledų ėjimo metu. Būdavo metų, kai Šešupės vanduo pasiekdavo tilto paviršių. Būdavo nejauku per tiltą pereiti. Bet jis atlaikydavo visus pavojus. Kaip V. Kudirkos laikais, taip ir dvidešimt metų po jo mirties.

Naumiesčio tiltui nugalėti ledo lytis padėjo lytlaužos, kurios buvo prieš tiltą. Vienos, specialiai pastatytos, kaip angelai sargai stovėjo gana atokiai nuo paties tilto. Jos buvo apkaustytos geležimi. Žemėje buvo įkalti poliai. Ledo gabalai ant jų užplaukdavo ir duždavo.

Kitos lytlaužos buvo prie pat tilto. Taigi lytlaužos saugojo, kad miesto tilto nenuneštų į Lazdynus, kaip žmonės sakydavo. Mat Lazdynai jau buvo Vokietijos pusėje.


Šis tiltas buvo labai mėgstamas jaunimo. Aukštai pakilęs Šešupės vanduo iš savo vagos atnešdavo visokio turto: rąstų, malkų. Išjudindavo žuvis, kurios užplūsdavo pievas, įlankas ir daubas. Žuvis gyventojai gaudydavo rankomis ir sau, ir pardavimui.

1914 m. rudenį rusai, besitraukdami nuo pasienio, uždegė minimą ir V. Kudirkos aprašytą tiltą. Tiltas supleškėjo sulaukęs trisdešimt septynių metų amžiaus.

Vokiečiai rusus pradėjo persekioti. O tie bėgdami iš miesto nutarė tiltą sudeginti. Tiltas buvo medinis, todėl jį iš abiejų pusių apipylė žibalu ir padegė. Gaila buvo žiūrėti, tiltas buvo miesto pažiba. Po tiltu karaliavo paukščiai, buvo daugybė jų lizdų.

Tarp didelių tilto polių buvo tarpai. Ten laikydavosi daug žuvų, ypatingai vėgėlės. Sudegusio tilto dalys dar kelias dienas rūko upės pakrantėje. Vėliau paniro po vandeniu.

Šis istorinis tiltas buvo žmonių susibūrimo vieta. Ten buvo sveikas oras, vanduo ir gražūs peizažai. Kai aš buvau jaunas ir mokiausi Naumiesčio vidurinėje mokykloje, jau vaikščiojau ne tuo istoriniu, bet kitu panašiu tiltu.

Pamenu kartą 1921 m. labai patvino Šešupė. Kareivis J. Štrimas, bevaikščiodamas tiltu, susiginčijo su draugais. Teigė, kad galįs perplaukti Šešupę. Visiems žmonėms matant, nusileido į žydo Grosmano sodą ir šoko į vandenį.


Viena ranka kovojo su plaukiančiomis ledo lytimis. Kita ranka griebė į kitą upės pusę – pasiekė krantą. Visi plojo ir šaukė valio. Tai buvo Naumiesčio dienos sensacija.

Nubėgo į miesto komendantūrą, persirengė sausais rūbais ir už pusvalandžio vėl vaikštinėjo tuo pačiu tiltu. Ištempęs ausis klausė, ką apie jo žygdarbį kalba gimnazistės“, – pasakojimą užbaigia Kudirkos Naumiestyje gyvenęs A. Gintneris.

1917 m. vokiečiai pastatė naują tiltą, šiek tiek kitoje vietoje nei stovėjo senasis. Už perėjimą per jį Pirmojo pasaulinio karo metu imdavo iš gyventojų mokestį: pėstieji mokėjo 3 kapeikas, o važiuoti – 20. Šis tiltas išsilaikė iki pat 1939 m. Vėliau Lietuvos Vyriausybės iniciatyva iškilo Vinco Kudirkos vardu pavadintas naujas gelžbetoninis tiltas. Antrojo pasaulinio karo metu juo riedėjo vokiečių tankai.

Pirmojoje Lietuvos Respublikoje pastatytas tiltas išlikęs iki dabar. Jis jungia valstybinės reikšmės krašto kelio Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai, einančio per Kudirkos Naumiesčio miestelį, atkarpas.



Tomas SUŠINSKAS

Muziejininkas



Publikuota: 2021-12-06 10:52:41

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* „Uosija“ gimtadienį atšventė chorinės muzikos festivalyje
* Žmonėms labiau rūpi gražios erdvės, o ne tualetai
* Muziejų naktis – nuo adatos iki teleskopo
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reikėtų pavadinti mūsų etnografinį regioną?
Suvalkija.
Sūduva.
Užnemune.
Dar neturiu nuomonės.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kada negerai „nukreipti“?
Veiksmažodis nukreipti nevartotinas reikšme „siųsti“. Taigi ne nukreipti į kursus, o siųsti į kursus, ne nukreipti pas kitos srities gydytoją, o nusiųsti pas kitos srities gydytoją.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas