|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Mano eglutė
Vilkaviškio trečiojo amžiaus universitetas Žiemos sodo lankytojams dovanojo išskirtinę kalėdinę kompoziciją jaukių senjorų Kalėdų tema.Autorės nuotr. Simona SIMANAVIČIENĖ
Pati pirmoji parke stūkso uogų ūkį turinčio Audriaus Mesecko eglutė. Nors eilėje pirmoji, bet į parką ji atkeliavo paskutinė, nes per darbus ūkininkas buvo užmiršęs ją padaryti: „Kai nuvežiau Vilkaviškio kaimo bendruomenių sąjungos eglutę, prisiminiau, kad pats buvau užsiregistravęs, todėl manosios gamyba vyko paskutinę minutę.“ Pasirodo, kartais reikia visai nedaug laiko, kad gimtų puiki idėja. A. Meseckas pasakojo, kad mintis eglutę gaminti iš švendrų kilo neatsitiktinai – anksčiau Stirniškių kaimo vietoje buvo ištisi pelkynai. Ūkininkas stengėsi, kad eglutėje atsispindėtų viskas: tiek kaimo istorija, tiek jo šeimos vykdoma veikla. O viena iš jų yra danielių auginimas, todėl pačioje eglutės viršūnėje puikuojasi ne žvaigždė, kaip yra įprasta, o danieliaus figūrėlė. Eglutės autorius viršūnės puošmeną sieja ir su gimtinės pavadinimu. „Kai kūrėsi Stirniškių kaimas, daug stirnų palaukėje būdavo, iš ten ir pavadinimas atsirado“, – dviguba simbolika džiaugėsi vyras, matyt, turėdamas omenyje, kad ir danielius, ir stirna – elninių šeimos žinduoliai. Šilauoges, avietes ir braškes gimtinėje auginantis A. Meseckas sezono metu uogas parduoda šviežias arba iš jų gamina vyną, sultis, uogienes. O kad uogos kiek įmanoma ilgiau išliktų maistingos, ūkininkas ėmėsi jas liofilizuoti. Tokiu būdu sudžiovintos uogos ne tik nepraranda naudingųjų savybių, bet ir, pasirodo, gali būti puiki šventinė puošmena. „Artimieji gąsdino, kad praeiviai nuvalgys uogas, bet aš galvoju, kad jeigu taip ir nutiks, vadinasi, skanu, o jei skanu, tai aš dėl to tik džiaugsiuosi. Visgi neseniai buvau nuvažiavęs pažiūrėti ir mačiau, kad visi žaisliukai vietoje, kaip ir buvo“, – juokėsi ūkininkas. Ar pastebėjote, kad „Stirniškių uogų“ eglutės žaisliukai pagaminti iš uogų? Jeigu ne, tai kitą kartą lankydami Žiemos sodą apžiūrėkite, tačiau nepamirškite, kad žaisliukai – tai eglutės puošmena ir džiugesys akiai, o ne smaguriavimui. Nuo pat projekto pradžios eglučių parkui eglutes dovanojanti Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“ bendruomenė išradinga buvo ir šiemet. „Anksčiau vaikučiai patys gamindavo žaisliukus eglutei, tačiau šiųmečiam puošimui nusprendėme sugalvoti kažką naujo. Visgi pagrindinę idėją, kad eglutėje turi būti Buratinas, sugalvojo vaikai“, – pasakojo įstaigos direktorės pavaduotoja ugdymui Lilija Navikienė. Lilija Navikienė priminė, kad Buratinas vaikų darželyje gyvena jau seniai. Jį prieš daugiau negu du dešimtmečius išskaptavo vienos darželinukės senelis. Kelionei į miesto sodą medinukas ruošėsi iš anksto. Bendruomenės moterys numezgė šiltesnius rūbelius, o kad liūdna nebūtų, dar ir į sūpuokles pasodino. Vėjo lėtai judinamos Buratino sūpynės simbolizuoja vaikystės žaismingumą. Pirminė eglutės idėja buvo kiek kitokia. L. Navikienė pasakojo, jog planavo medelyje įamžinti darželio grupių pavadinimus, tačiau kai buvo pasiūlyta Buratino idėja, pirmosios minties atsisakė. „Visuose renginiuose dalyvauja vaikai, pas mus taip nebūna, kad keli žmonės susigalvoja ir imasi kažkokios idėjos. Visada teiraujamės tiek darželio bendruomenės, tiek vaikų nuomonės“, – pabrėžė pedagogė. Eglutės formą sugalvojo darželio įvaizdžio formavimo darbo grupė, o ją išpjaustė, žaisliukus ir lemputes užkabino auksarankis meistras Remigijus Buržinskas. Dažnas praeivis vaikštinėdamas Žiemos sode ilgėliau stabteli prie Vilkaviškio trečiojo amžiaus universiteto šventinės kompozicijos. Jaukus krėslas, rankų darbo žaisliukais padabinta eglutė, židinys – tai išradingos universiteto bendruomenės darbo vaisius. Dailės technologijų fakulteto dekanė ir kompozicijos idėjos autorė Marija Ščerbienė pasakojo, kad pagrindinė mintis buvo atspindėti jaukias senjoro Kalėdas: „Įsivaizduoju senjorą savo kambarėlyje prie židinio, ant kelių įsitaisęs sėdi anūkas ir laukia kalėdinės pasakos.“ Moteris neslėpė, jog kuo daugiau jausmo įdedi į kūrybą, tuo labiau ji patinka žmonėms. Svarbiausia, kad viskas būtų padaryta pačių rankomis, todėl žaisliukus pradėta gaminti sulig studijų metų pradžia. Kiekvienas eglutės žaisliukas išskirtinis tiek spalvomis, tiek gamybos technika. Vieni blizgučiais ir karoliukais išsiuvinėti, kiti karpiniais išmarginti ar įmantriomis juostelėmis dekoruoti. Visi skirtingi ir gražūs, originalūs. Moteris atskleidė, kad buvo minčių paruošti pasakos garso įrašą, tačiau tam būtų reikėję daugiau lėšų. Ant eglišakėmis aptaisyto krėslo padėtas šiltas apklotas, o šalia – knygos, todėl kalėdinės dvasios kupinas vaizdelis lankytojus kviečia prisėsti. Kaip kalbėjo M. Ščerbienė, įsitaisius krėsle galima grįžti į vaikystę ir prisiminti senelių ar tėvų sektas pasakas. (Bus daugiau)
Galerija: Eglutės
Publikuota: 2021-12-17 08:23:51 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“ * Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso * Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|