Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kūryba

---

Šešių lyrinės poezijos knygų autorę vilkaviškietę Aldoną Maksvytienę grįžti prie kūrybos vaikams įkvėpė anūkės gimimas. Miela, šilčiausiais jausmais spinduliuojanti knygelė „Kūdikystės spalvos“ – močiutės dovana jos pirmajam gimtadieniui.

Buvusi pedagogė eilėraščius vaikams rašė seniau, dar dirbdama mokykloje, nes jų prireikdavo organizuojant įvairius renginius, šventes. Dabar gailisi jų neišsaugojusi – būtų galima išleisti ne vieną knygelę. Šiuo metu A. Maksvytienė jau turi parašiusi nemažai eilėraščių mažiesiems apie meškinus, katinus, paukštelius ir kt. Šiais metais tarptautiniame almanache vaikams „Smalsučių kelionė per žemę“ tarp 50-ies autorių kūrybos yra sudėti ir jos eilėraščiai. Galbūt kiek vėliau jie pasirodys atskira knyga.

„Kūdikystės spalvos“ – gana asmeniškas leidinys, atsiradęs ypatingomis aplinkybėmis. Pasak autorės, sunku, kai negali užsienyje augančios anūkėlės apkabinti, prisiglausti. Telieka virtualiai sekti, kaip ji auga, girdėti, kaip taria pirmuosius garsus, kaip iš jų gimsta nesudėtingi žodeliai, džiaugtis jos šypsenėle ir „katutėmis“. Ir rašyti eilėraščius...

„Visus metus turėjau įsikūnyti į mažąją mergytę, kad suprasčiau jos mintis, poelgius, pajausčiau nuotaiką... Ir man patiko. Šmaikštūs žodeliai savaime pradėjo posmuose šokinėti“, – sakė A. Maksvytienė.



„Santakos“ inf.

---

Aldona MAKSVYTIENĖ



Pirmas sniegas

Pirmas sniegas! Pirmas sniegas!

Neima manęs net miegas.

Lyg plaštakės snaigės krinta,

Bet nuo jų visai nešilta.



Džiaugiasi mama ir tėtė.

Man gražu į juos žiūrėti.

Snaigės puikios – sutinku!

Aš nuo jų net apsvaigstu.



Tiek jų daug ore plevena –

Visą spiečių vėjas gena.

Aš apstulbusi žvelgiu –

Ištart žodžio negaliu.



Atidaro žiemai langą...

Už jo girgžda, pėdos žvanga.

O! Kada galėsiu aš

Išbraidyt pusnis visas?!



Rodos, tuoj įskris snaigelės

Ir nutūps man ant noselės.

Tėčio ištiestam delne

Tirpsta snaigės nejučia...



Zebriukas

Dryžas supasi zebriukas –

Pats mieliausias man žaisliukas.

Šypsenėlę jam siunčiu.

Aš be jo neužmiegu.



Kepšt zebriukui per kojytę –

Sukasi ratu mažytis.

Aš į jį žiūriu... žiūriu...

Ir laiminga užmiegu.



Gaudynės

Vijosi mane mamytė.

Ji sumanė palakstyti.

Ėmė gaudyti mane –

Keturiom aš ristele.



Ir kvatojame abi.

Pramoga juk nuostabi.

Kai ant kojų atsistosiu,

Tai lyg viesulas lakiosiu.



Ir tėvelis mane vaiko,

Aš pavargsiu – reikia saiko.

Bet pavyti nepavyks,

Greitai nardau lyg žuvis.



Megztukas

Močiutė mezga man megztuką.

Ji skundžias – tirpsta jai pirštukai.

Nemiklūs jie – juk ne jaunystė,

Tačiau močiutės veidas švyti.

Ji žino, kaip megztuko laukiu, –

Galėčiau bėgt su juo į lauką.



Knygelės

Daug knygelių jau turiu,

Jose pilna piešinių.

Aš vartau lapus po vieną:

Tai gaidys giesmes išgieda,

Tai mažoji beždžionėlė

Nuskina man baltą gėlę...

Įdėmiai knygas vartau

Ir labai daug sužinau.

Bet nupirko storą knygą,

Dar lig šiolei nematytą.

Vis verčiu lapus, verčiu,

Piešinius surast sunku,

Bet už tai kiek daug raidžių!

Nepažįstu aš dar jų.

Kai išmoksiu raideles,

Tai skaitysiu knygeles.

O dabar, mieli tėveliai,

Paskaitykit man knygelę.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---