„Santaka“ / Labdaringa veikla užsiimantys virbališkiai gerų darbų nesureikšmina / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  


Jaukiai prie kalėdinės eglės susėdusi Karaškų šeima skatina dalytis, sako, tada ir patiems geriau sekasi.

Autorės nuotr.


Labdaringa veikla užsiimantys virbališkiai gerų darbų nesureikšmina

Simona SIMANAVIČIENĖ


Daugiau negu dešimt metų labdara užsiimantys Jolanta ir Dainius Karaškai yra padėję ne vienai stokojančiai šeimai. Jie yra patyrę, kad kartais turi paieškoti, kam galėtų pagelbėti, – žmonės nedrįsta prašyti.



Svarbiausia – vaikai

J. Karaškienei sunkiausia matyti vargstančius vaikus, todėl ir labdara dažniausiai keliauja pas vienišas mamas ar tėčius bei į šeimas.

Sužinojusi, kad kam nors reikalinga pagalba, moteris visada stengiasi padėti. J. Karaškienė prisiminė vieną pirmųjų atvejų, kai pagelbėjo vienišai būsimai mamai: „Mergina norėjo atsisakyti vaikelio. Skatinau ją nepasiduoti, kreipiausi pagalbos į mamyčių turgelius socialiniuose tinkluose, kur moterys dalijasi arba perka rūbelius viena iš kitos. Atsiliepė daug geraširdžių šeimų, kurios dovanojo daiktų kūdikiui. Parodytas dėmesys ir parama pasiteisino – vaikelis auga laimingas su mama.“

Užsiimti labdaringa veikla moteriai padeda ne tik vyras Dainius, bet ir Virbalio bei Kybartų seniūnijų socialinės darbuotojos. „Jų dažnai teiraujuosi, ar šiuo metu reikalinga pagalba. Moterys mielai tarpininkauja, pasako, kokių daiktų trūksta socialiai remtinose šeimose“, – kalbėjo J. Karaškienė.


Atrodo, kad gyvenimas pats mestelėja moterį ten, kur jos pagalbos reikia labiausiai. J. Karaškienė prisiminė prieš dvejus metus UAB „Vilkasta“ vykdytą Pyragų dienos akciją. Tuomet prekybos centro darbuotojai visus vaišino naminiais pyragais ir rinko pinigus labdarai. „Net nežinau, kas jiems pasiūlė kreiptis į mane. Paskambino parduotuvės vedėja Giedrė Gliaubicienė ir pasiteiravo, ar žinau, kam labai reikia finansinės paramos. Žinojau ir pasiūliau aukoti sunkia liga sergančiam vaikučiui“, – prisiminimais dalijosi labdarė. Moteris pasistengė, kad prekybos centro skirtą paramą dar papildytų įmonės „Belor“, futbolo klubo „Sveikata“ ir asmeninė šio klubo prezidento Nerijaus Demeniaus parama. J. Karaškienės paprašytas buvęs Kybartų parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas skyrė auką nuo tikinčiųjų.

Moteris per visą pokalbį rankose gniaužė lapelį – bijojo pamiršti paminėti prie jos organizuotų labdaros akcijų prisidėjusius pavienius žmones, buvusius klasės draugus, verslininkus, įmones ir įstaigas.

Visus Jolantos nuveiktus darbus vargu ar įmanoma išvardyti, o ir pačiai moteriai pasakoti, atrodo, trukdo kuklumas. Per daugelį metų į labdaros akcijas J. Karaškienė įtraukė ne vieną giminaitį, draugą ar įstaigą. Geradarė sakė, kad visada stengiasi aukoti pati, bet jai dar svarbiau yra burti aplink save kitus aukojančius žmones. „Noriu išmokyti kitus, kad reikia ir patiems imtis iniciatyvos. Nereikia laukti, kol kažkas paskambins, pasiūlys. Patys ieškokite žmonių, kuriems reikia pagalbos“, – kalbėjo Jolanta.




Patiko ne iš karto

D. Karaška žavisi žmonos vykdoma labdaringa veikla, pats į ją įsitraukia ir sakė jaučiantis malonumą padėdamas. Visgi vyriškis neslėpė, kad pradžioje toks entuziastingas nebuvo, užtruko, kol priprato.

„Automobilio sėdynės nuolat išimtos – tai iškrauk daiktus, tai pakrauk. Kartais vežu labdarą į žmonių namus, ją gavusieji žiūri į mane išpūtę akis – turbūt drovu ir jiems, ir man. Teko priprasti, kad esu kurjeris“, – juokėsi vyras.

D. Karaška ir pats mielai daro gerus darbus. „Sniegą žiemą nustumdau. Žinoma, visada atsiklausiu, ar reikia, nenoriu savivaliauti. Šiaip manau, kad ūkininkai turėtų padėti: žvyro kokią priekabą kitą atvežti keliams taisyti, sniegą pavalyti. Garsiai dirbanti žemės ūkio technika aplinkiniams žmonėms ramybės neduoda, ypač per sezoną, tad bent kažkokią kompensaciją visuomenei turėtume padaryti.“

Žaliakalnio vaikų dienos centrui ūkininkas dovanojo sūpynes. Gamindamas sūpuokles savo dukroms vyriškis sužinojo, kad jų neturi ir dienos centro, kuriame dirbo Dainiaus sesuo, lankytojai. „Smagu būdavo matyti nuotraukas su laimingais vaikais sūpynėse. Sesuo juos ir pas mus į namus ne kartą yra atsivežusi. Dienos centro vaikams čia kaip ekskursija būdavo, ūkio gyvulius parodydavome“, – džiaugėsi D. Karaška.




Reikia drąsos

J. Karaškienė pasakojo, kad tik retais atvejais žmonės patys prašo pagalbos. Dažniausiai į ją kreipiasi socialinės darbuotojos, rūpestingi kaimynai ar giminaičiai, o kartais tenka ir pačiai ieškoti, kam galėtų padėti. Moteris graudinosi: „Žmonės nedrįsta kreiptis: labai sunku per save perlipti, pripažinti, kad yra trūkumas. Kartais, kai nuvežame labdarą, žmonės verkia. Pirmiausia iš gėdos, o paskui iš džiaugsmo. Galbūt jaučiasi nevisaverčiai, kad negali patys to daikto įsigyti. Dažniausiai taip nutinka lankant vienišas mamas.“

Drąsos reikia ne tik prašančiajam, bet ir remiančiajam. „Jeigu ne žmona, tai vargu ar pats išdrįsčiau aukoti. Norėčiau duoti, bet greičiausiai bijočiau pasisiūlyti. O jei pasakys: ne, nereikia ir nesiūlyk. Galvočiau, kad apsikvailinau. O Jolanta eina kiaurai, sako: „Kas man? Išvys, tai išvys, einu apsisukusi“, – apie žmonos drąsą ir užsidegimą kalbėjo D. Karaška.

Surinktą labdarą Karaškai dalija atsakingai, būtinai pasidomi, ar pagalba yra būtina. J. Karaškienė stengiasi išsiaiškinti, ko konkrečiai šeima stokoja. „Visada susisiekiame su žmonėmis, bijome įžeisti, jeigu pagalbos nereikia“, – kalbėjo moteris.

Vis dėlto kuriozų nepavyksta išvengti. J. Karaškienė prisiminė atvejį, kai jos pasiūlytos paramos atsisakė. „Socialinė darbuotoja mane informavo, kad vienai šeimai reikia vaikiško vežimėlio, nes tėtis daugiau negu kilometrą neša vaiką į darželį. Atsiliepė viena jauna šeima, padovanojo vežimėlį. Bet žmonės jo neėmė, nes tėčiui tiesiog patiko nešti savo vaiką“, – prisiminė labdarė.



Moko dalytis

J. Karaškienė pasakojo, kad noras dalytis ir padėti formavosi nuo mažumės. Buvusios kybartietės pradinių klasių mokytoja mokė dalytis tiek tėvus, tiek vaikus, kadangi klasėje buvo sunkiau besiverčiančių šeimų. Atjautos principai buvo formuojami ir Jolantos šeimoje: „Mano mama yra geraširdė, visada stengiasi padėti, kai kas nors prašo.“

Geras patirtis iš tėvų šeimų Karaškai stengiasi perduoti ir savo trims dukroms: šešiolikmetei Kristinai, devynmetei Mildai ir keturmetei Ievutei. Karaškai sakė auklėjantys mergaites taip, kaip ir dauguma tėvų: „Norime, kad jos būtų mandagios, sąžiningos, tikinčios. Mokome dalytis tiek tarpusavyje, tiek su kitais vaikais. Esame tikinti šeima, meldžiamės, einame į bažnyčią, todėl prieš didžiąsias metų šventes dažniausiai ateina jausmas, kad ne tik savo vaikams, bet ir kitiems vaikučiams bei jų šeimoms norisi padaryti šventę. Norime, kad vaikai matytų, jog reikia rūpintis kitais.“




Publikuota: 2021-12-27 08:20:06

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai