|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda dirbamos žemės Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.Galioja iki: 2024-09-29 09:16:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-01-03 17:00
|
|
|
Airido Andriušaičio rankose – paukščių ūkį puošianti cholmogorų veislės žąsis.
Autorės nuotr.
Simona SIMANAVIČIENĖ
Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos mokinys Airidas Andriušaitis augina įvairių rūšių dekoratyvinius paukščius. Devintoko susidomėjimas paukštininkyste atsirado dar pradinėse klasėse.
Vandens paukščiai
Žiemą A. Andriušaičio paukščių ūkyje gyventojų yra mažiau. Daugiausiai jų būną pavasarį ir vasarą, kai prasideda perėjimas. Tuomet vaikinas įsigyja naujų rūšių sparnuočių, o ir turimi pradeda vesti vadas. Airidas džiaugiasi, kad praėjusią vasarą paukščių turėjo ypač daug.
„Buvo įvairiausių rūšių: baltų cholmogorų žąsų, ančiukų beveik šimtas, visiškai juodų Ayam cemani vištų, plunksnuotakojų Bramos vištų. Kadangi planuoju laikyti daugiau vandens paukščių, daugumą turėtų pardaviau, išmainiau, o vietoj jų įsigijau žydrų cholmogorų porą“, – kalbėjo paukštininkas.
Jis su pasididžiavimu parodė ūkio puošmeną – cholmogorų veislės žąsų porelę. Tai brangiausi paukščiai devintoko kolekcijoje, be to, lyginant su paprastomis žąsimis, jos gali atlaikyti iki 50 laipsnių šaltį, yra ilgaamžės, o ir charakterio gero – pro šalį prakrypavo ir net galvos nepasuko, tik linksmos snapus murkdė sniege. Visgi vaikinas sakė, kad šios veislės žąsų veisimas nėra lengvas, jos deda kiaušinius vos kartą per metus ir padeda tik iki dvidešimties.
Šiuo metu ūkyje galima pamatyti levandinių antyčių, Tulūzų veislės žąsų, įvairių rūšių balandžių ir kitų paukščių.
Domisi nuo mažumės
Airido susidomėjimas paukščiais atsiradęs nuo mažens. Vaikinas pasakojo, kad vieną kartą kaimynei pasikvietus parodyti, kaip ritasi viščiukai, jis taip nustebo ir susidomėjo, kad nusprendė pats tokius auginti. „Buvome nusipirkę paprastų naminių ir mėsinių viščiukų, Airidas perėmė mano darbą ir pats ėmėsi jų priežiūros“, – pasakojo jaunojo paukštininko mama Jurgita.
Šeimai persikėlus iš kaimo į miestą vaikino susidomėjimas paukščiais tik augo. Tiesa, pradžioje Airidas augindavo naminius paukščius: viščiukus, kalakutus, ančiukus, vėliau ėmė laikyti žąsiukus, kol galiausiai susidomėjo ir dekoratyvinių sparnuočių rūšimis. Mama džiaugiasi, kad darbštus vaikinas viskuo rūpinasi pats, talkos prireikia tik norint iš turgaus parsivežti grūdų ar nuvažiuoti pabendrauti su kitais paukščių augintojais.
Visgi pagalba nedideliame devintoko paukščių ūkyje yra reikalinga, todėl šiemet jis įsigijo inkubatorių. „Savo vaikus peri tik balandžiai, kitų paukščių kiaušinius dedu į inkubatorių“, – pasakojo paukštininkas. Tokiu būdu išperintus paukščiukus Airidas prižiūri pats, tačiau nutinka ir taip, kad mažyliui vėliau išsiritus iš kiaušinio tėvai jo nebepripažįsta. Tada darbštus vaikinas bando jį paauginti, sustiprinti ir, jeigu sustiprėja pakankamai, – grąžina tėvams.
Visi Airido paukščių ūkio gyventojai yra žieduoti. Šeimininkas sakė, kad žiedavimas yra būtinas norint dalyvauti parodose ar parduoti. „Žiedas paukščiui kaip pasas, skirtingiems paukščiams – skirtingi žiedų dydžiai. Suaugusiam paukščiui uždėti žiedo neįmanoma, kaip ir jo nuimti, taip padaryta specialiai, siekiant išvengti sukčiavimo. Žiedas turi būti uždėtas paukščiukui iki 6-os jo gyvenimo savaitės“, – žiedavimo subtilybėmis dalijosi paukščių augintojas.
Draugijos narys
Žinių apie paukščių auginimą ir priežiūrą Airidas Andriušaitis semiasi iš knygų, o kartais, kaip šiais laikais populiaru, žiūri „YouTube“ filmukus ir bendrauja su bendraminčiais socialiniame tinkle. Vaikinas džiaugėsi, kad susipažįsta ir su bendraamžiais paukščių mylėtojais, ir su vyresniais, kurie yra nusiteikę dalytis patirtimi.
Daugiau nei šešerius metus paukštininkyste besidomintis Airidas supranta, kad žinių niekada nebus per daug, todėl šiemet tapo Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos nariu. A. Andriušaitis pasakojo, kad įstojęs į šią draugiją sužinojo daug naujų dalykų apie paukščių auginimą bei susipažino su naujomis jų veislėmis.
Į parodas susirenka sparnuočių mylėtojai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Jose žmonės mainosi, perka, parduoda paukščius, o taip pat ir varžosi. Teisėjai-vertintojai apžiūri paukščius, įvertina jų atitikimą veislei. Kuo geresnis įvertinimas, tuo kokybiškesnis gyvūnas, o tai labai svarbu, nes po įvertinimo už paukštį galima prašyti didesnės kainos.
Deja, neseniai vykusioje parodoje „Veislinių gyvūnų paroda Algirdiškis 2021“ Airidas dalyvauti negalėjo – susirgo ir pateko į ligoninę. Sūnaus liga tapo dvigubu iššūkiu tėvams. Kaip pasirūpinti paukščiais, kai viską: nuo lesinimo, priežiūros iki gydymo – atlieka vienas Airidas? Vaikinas ir jo šeima rado išeitį – pasitelkė šiuolaikines technologijas. Tėvai vaikščiojo po vaikino ūkį įsijungę kamerą, o jis pasakojo, kaip ir ką reikia daryti. „Mums teko parodyti, ar įpilta vandens, kiek paukščių kurioje vietoje sutūpę. Jis viskuo domėjosi ir mus prižiūrėjo“, – rūpestingu sūnumi džiaugėsi mama.
Sužalotas balandis
Geros širdies vaikinas neabejingas ir gatvėje rastiems sužeistiems paukščiams. Mama prisiminė, kaip sūnus ant kelio rado paukštelį, jį išgydė ir paleido atgal į gamtą, o dar vienas – balandis, ir dabar tebegyvena su kitais sparnuočiais vaikino ūkyje. Balandžiuką broliui parnešė sesuo. Paukštelio sparnas buvo kreivas, o pats buvo vos gyvas. Kaip pasakojo Airidas, tėvai dažniausiai patys iš lizdo išmeta nesveikus jauniklius. Jis rūpinosi paukšteliu, o šis atsidėkojo – augo ir stiprėjo. „Lengva nebuvo, jauniklis juk visai mažas, teko maitinti iš buteliuko, bet pradėjo augti ir užaugo“, – džiaugėsi jaunuolis. Tiesa, sparnas taip ir nesugijo, tačiau drąsus paukštis pamėgino savo jėgas ir užskrido ant stogo. O nusileisti žemėn drąsos pritrūko... Airidui teko pačiam ropštis nukelti sparnuotąjį draugą. Vis dėlto įvyko stebuklas, kuris ir šiandien yra paslaptis: kreivas sparnas kažkaip atsistatė, todėl balandis jau gali laisvai skraidyti. Vis dėlto vaikino namų paukštis vis tiek nepalieka.
Svajonėse – paukščiai
A. Andriušaitis pasidalijo svajone tapti paukščių parodų vertintoju. Pasirodo, tai ganėtinai pelninga profesija, tačiau mokslus tektų krimsti ne Lietuvoje, o užsienyje. Mama pasakojo, kad sūnus norėtų kada nors įsigyti sodybą su dideliu sklypu, kur galėtų plėsti savo paukštininkystės ūkį.
Airidas pasakojo planuojantis įsigyti fazanų, kelių veislių vištų, taip pat daugiau vandens paukščių. Vaikino mama Jurgita labai džiaugiasi jo pomėgiu ir sako: „Nereikia nuolat telefone lindėti, visada žinome, kad jis namuose, nes reikia rūpintis paukščiais, tai suteikia daugiau atsakomybės.“
Bendraujant su savo svajonės siekiančiu Airidu tampa aišku, kad nesvarbu, kokio amžiaus bebūtum, svarbiausia turėti tikslą ir jo siekti. Yra priežasčių tikėti, kad vieną dieną paauglio pomėgis auginti paukščius taps sėkmingu verslu.
Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos mokinys Airidas Andriušaitis augina įvairių rūšių dekoratyvinius paukščius. Devintoko susidomėjimas paukštininkyste atsirado dar pradinėse klasėse. |
Žiemą A. Andriušaičio paukščių ūkyje gyventojų yra mažiau. Daugiausiai jų būną pavasarį ir vasarą, kai prasideda perėjimas. Tuomet vaikinas įsigyja naujų rūšių sparnuočių, o ir turimi pradeda vesti vadas. Airidas džiaugiasi, kad praėjusią vasarą paukščių turėjo ypač daug.
„Buvo įvairiausių rūšių: baltų cholmogorų žąsų, ančiukų beveik šimtas, visiškai juodų Ayam cemani vištų, plunksnuotakojų Bramos vištų. Kadangi planuoju laikyti daugiau vandens paukščių, daugumą turėtų pardaviau, išmainiau, o vietoj jų įsigijau žydrų cholmogorų porą“, – kalbėjo paukštininkas.
Jis su pasididžiavimu parodė ūkio puošmeną – cholmogorų veislės žąsų porelę. Tai brangiausi paukščiai devintoko kolekcijoje, be to, lyginant su paprastomis žąsimis, jos gali atlaikyti iki 50 laipsnių šaltį, yra ilgaamžės, o ir charakterio gero – pro šalį prakrypavo ir net galvos nepasuko, tik linksmos snapus murkdė sniege. Visgi vaikinas sakė, kad šios veislės žąsų veisimas nėra lengvas, jos deda kiaušinius vos kartą per metus ir padeda tik iki dvidešimties.
Šiuo metu ūkyje galima pamatyti levandinių antyčių, Tulūzų veislės žąsų, įvairių rūšių balandžių ir kitų paukščių.
Airido susidomėjimas paukščiais atsiradęs nuo mažens. Vaikinas pasakojo, kad vieną kartą kaimynei pasikvietus parodyti, kaip ritasi viščiukai, jis taip nustebo ir susidomėjo, kad nusprendė pats tokius auginti. „Buvome nusipirkę paprastų naminių ir mėsinių viščiukų, Airidas perėmė mano darbą ir pats ėmėsi jų priežiūros“, – pasakojo jaunojo paukštininko mama Jurgita.
Šeimai persikėlus iš kaimo į miestą vaikino susidomėjimas paukščiais tik augo. Tiesa, pradžioje Airidas augindavo naminius paukščius: viščiukus, kalakutus, ančiukus, vėliau ėmė laikyti žąsiukus, kol galiausiai susidomėjo ir dekoratyvinių sparnuočių rūšimis. Mama džiaugiasi, kad darbštus vaikinas viskuo rūpinasi pats, talkos prireikia tik norint iš turgaus parsivežti grūdų ar nuvažiuoti pabendrauti su kitais paukščių augintojais.
Visgi pagalba nedideliame devintoko paukščių ūkyje yra reikalinga, todėl šiemet jis įsigijo inkubatorių. „Savo vaikus peri tik balandžiai, kitų paukščių kiaušinius dedu į inkubatorių“, – pasakojo paukštininkas. Tokiu būdu išperintus paukščiukus Airidas prižiūri pats, tačiau nutinka ir taip, kad mažyliui vėliau išsiritus iš kiaušinio tėvai jo nebepripažįsta. Tada darbštus vaikinas bando jį paauginti, sustiprinti ir, jeigu sustiprėja pakankamai, – grąžina tėvams.
Visi Airido paukščių ūkio gyventojai yra žieduoti. Šeimininkas sakė, kad žiedavimas yra būtinas norint dalyvauti parodose ar parduoti. „Žiedas paukščiui kaip pasas, skirtingiems paukščiams – skirtingi žiedų dydžiai. Suaugusiam paukščiui uždėti žiedo neįmanoma, kaip ir jo nuimti, taip padaryta specialiai, siekiant išvengti sukčiavimo. Žiedas turi būti uždėtas paukščiukui iki 6-os jo gyvenimo savaitės“, – žiedavimo subtilybėmis dalijosi paukščių augintojas.
Žinių apie paukščių auginimą ir priežiūrą Airidas Andriušaitis semiasi iš knygų, o kartais, kaip šiais laikais populiaru, žiūri „YouTube“ filmukus ir bendrauja su bendraminčiais socialiniame tinkle. Vaikinas džiaugėsi, kad susipažįsta ir su bendraamžiais paukščių mylėtojais, ir su vyresniais, kurie yra nusiteikę dalytis patirtimi.
Daugiau nei šešerius metus paukštininkyste besidomintis Airidas supranta, kad žinių niekada nebus per daug, todėl šiemet tapo Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos nariu. A. Andriušaitis pasakojo, kad įstojęs į šią draugiją sužinojo daug naujų dalykų apie paukščių auginimą bei susipažino su naujomis jų veislėmis.
Į parodas susirenka sparnuočių mylėtojai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Jose žmonės mainosi, perka, parduoda paukščius, o taip pat ir varžosi. Teisėjai-vertintojai apžiūri paukščius, įvertina jų atitikimą veislei. Kuo geresnis įvertinimas, tuo kokybiškesnis gyvūnas, o tai labai svarbu, nes po įvertinimo už paukštį galima prašyti didesnės kainos.
Deja, neseniai vykusioje parodoje „Veislinių gyvūnų paroda Algirdiškis 2021“ Airidas dalyvauti negalėjo – susirgo ir pateko į ligoninę. Sūnaus liga tapo dvigubu iššūkiu tėvams. Kaip pasirūpinti paukščiais, kai viską: nuo lesinimo, priežiūros iki gydymo – atlieka vienas Airidas? Vaikinas ir jo šeima rado išeitį – pasitelkė šiuolaikines technologijas. Tėvai vaikščiojo po vaikino ūkį įsijungę kamerą, o jis pasakojo, kaip ir ką reikia daryti. „Mums teko parodyti, ar įpilta vandens, kiek paukščių kurioje vietoje sutūpę. Jis viskuo domėjosi ir mus prižiūrėjo“, – rūpestingu sūnumi džiaugėsi mama.
Geros širdies vaikinas neabejingas ir gatvėje rastiems sužeistiems paukščiams. Mama prisiminė, kaip sūnus ant kelio rado paukštelį, jį išgydė ir paleido atgal į gamtą, o dar vienas – balandis, ir dabar tebegyvena su kitais sparnuočiais vaikino ūkyje. Balandžiuką broliui parnešė sesuo. Paukštelio sparnas buvo kreivas, o pats buvo vos gyvas. Kaip pasakojo Airidas, tėvai dažniausiai patys iš lizdo išmeta nesveikus jauniklius. Jis rūpinosi paukšteliu, o šis atsidėkojo – augo ir stiprėjo. „Lengva nebuvo, jauniklis juk visai mažas, teko maitinti iš buteliuko, bet pradėjo augti ir užaugo“, – džiaugėsi jaunuolis. Tiesa, sparnas taip ir nesugijo, tačiau drąsus paukštis pamėgino savo jėgas ir užskrido ant stogo. O nusileisti žemėn drąsos pritrūko... Airidui teko pačiam ropštis nukelti sparnuotąjį draugą. Vis dėlto įvyko stebuklas, kuris ir šiandien yra paslaptis: kreivas sparnas kažkaip atsistatė, todėl balandis jau gali laisvai skraidyti. Vis dėlto vaikino namų paukštis vis tiek nepalieka.
Svajonėse – paukščiai
A. Andriušaitis pasidalijo svajone tapti paukščių parodų vertintoju. Pasirodo, tai ganėtinai pelninga profesija, tačiau mokslus tektų krimsti ne Lietuvoje, o užsienyje. Mama pasakojo, kad sūnus norėtų kada nors įsigyti sodybą su dideliu sklypu, kur galėtų plėsti savo paukštininkystės ūkį.
Airidas pasakojo planuojantis įsigyti fazanų, kelių veislių vištų, taip pat daugiau vandens paukščių. Vaikino mama Jurgita labai džiaugiasi jo pomėgiu ir sako: „Nereikia nuolat telefone lindėti, visada žinome, kad jis namuose, nes reikia rūpintis paukščiais, tai suteikia daugiau atsakomybės.“
Bendraujant su savo svajonės siekiančiu Airidu tampa aišku, kad nesvarbu, kokio amžiaus bebūtum, svarbiausia turėti tikslą ir jo siekti. Yra priežasčių tikėti, kad vieną dieną paauglio pomėgis auginti paukščius taps sėkmingu verslu.
Galerija: paukščiai
Publikuota: 2022-01-03 17:00:46
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ant Vilkaviškio pastatų „nutūpė“ paukščiai ir gyvūnai *V. Kudirka besidomintis vilkaviškietis siekia ištaisyti istorinę klaidą
* Gamtos turtai – nuo grybo iki erelio
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|