|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Kūryba
Ilgai brandinta dailės pedagogės Redos Viktažentienės darbų paroda gali gėrėtis visa „Aušros“ gimnazijos bendruomenė.Smiltės SUCHOŽEVSKAITĖS nuotr. Simona SIMANAVIČIENĖ
Piešdama R. Viktažentienė pasitelkė įvairias technikas, nepabijojo vietoj teptuko naudoti senas plastikines banko ar telefono korteles. Vis dėlto jai labiausiai patinka tapyti rankomis. „Tada, atrodo, galima lengviau įterpti spalvą į spalvą, supinti tonus. Aš net ir vaikams sakau – pajauskite dažus, juk nebūtina tik teptuku tepti“, – apie procesą pasakojo R. Viktažentienė. Per karantiną tapyti darbai pasižymi išskirtinėmis spalvomis. Menininkė rinkosi ryškius atspalvius, nes norėjo įnešti šviesos ir gaivališkumo į panikos bei tamsos apimtą pasaulį. „Šiaip tokiomis spalvomis stengiuosi nepiešti, nes gali išeiti kičas, tačiau šį kartą man pavyko, kūriniai – tarsi spalvų terapija“, – mintimis dalijosi R. Viktažentienė. Parodoje eksponuojami mokytojos darbai gimė vedami jausmo, todėl autorė sakė niekada iš anksto neapgalvojanti konkrečios piešinio temos. Dėl šios priežasties širdžiai artimiausias yra siurrealizmas, nė kiek ne mažiau mėgsta kurti ir iliustratyvųjį meną. Visgi tapyti tikrovę patinka mažiausiai, menininkė sako: „Piešdama realistinį piešinį mažiau perteikiu vidinio jausmo, nes reikia atspindėti tai, ką matau. O aš nemėgstu iš anksto apgalvoti, kokias spalvas naudosiu piešinyje, nes dažnai nutinka taip, kad planuota mėlyna ir oranžinė atsivertus paletę virsta visai kitomis spalvomis. Dabar galvos dėl to nebesuku, tiesiog improvizuoju.“ Mokytoja Reda pasakojo, kad žmonės labiausiai patinkantį kūrinį dažniausiai išsirenka pagal savo emocinę būseną, todėl ji stengiasi kurti tik pozityviai nusiteikusi. Sunkesnių gyvenimo akimirkų įkvėptus piešinius pasilieka sau, jų neeksponuoja, nes nenori kitų apkrauti neigiamomis emocijomis. „Kartais imuosi piešti norėdama atsipalaiduoti, tačiau būna ir taip, kad noras išsilieti drobėje atsiranda apėmus blogoms emocijoms ar nutikus nemaloniam įvykiui, tada piešiniuose tamsa taip pat matyti“, – kalbėjo autorė. R. Viktažentienės darbų paroda eksponuojama dviejose mokyklos erdvėse: informacinio centro koridoriuje ir antrojo aukšto fojė. Įvairaus formato tapybos darbai sukurti akriliniais arba aliejiniais dažais. Pasak pedagogės, su aliejiniais dažais jai dirbti smagiau, lengviau lieti spalvas. „Aušros“ gimnazijos bendruomenės tradiciškai organizuojamas prieškalėdinis vakaras „Gerumą dalinu kitiems“ tapo paskata mokytojai eksponuoti nuo 2008 m. sukauptus dailės darbus. Neatsitiktinai parodai suteiktas toks pat pavadinimas. R. Viktažentienė norėjo ne tik pasidalyti kūrinių kolekcija, bet ir edukuoti mokinius. „Džiaugiuosi, kad mano kurti darbai rado savo auditoriją. Atvėsus orams nebūtina kur nors skubėti, galima analizuoti čia pat esančių piešinių koloritus, atlikimo technikas, priemones, siužetus“, – kalbėjo autorė. Apie tris dešimtmečius dailės mokytoja dirbanti R. Viktažentienė sakė, jog anksčiau vienas kitas jos darbelis būdavo eksponuojamas, tačiau personalinė paroda – pirmoji. „Keletą metų galvojau, kad reikėtų parodyti savo darbus, bet vis laikas atrodydavo netinkamas, o šiemet pajutau, jog jau metas“, – kalbėjo menininkė. R. Viktažentienė pasakojo, kad specialiai parodai darbų niekada nekaupė, priešingai – jos kurti piešiniai neretai iškeliaudavo pas artimuosius ar pažįstamus, o kartais išvykdavo ir už Lietuvos ribų. Visgi laikui bėgant kūrybinga pedagogė nusprendė kai kuriuos darbus pasilikti sau, taip buvo sukaupta kolekcija. Po „Aušros“ gimnazijos feisbuko paskyroje pasirodžiusios žinutės apie eksponuojamą R. Viktažentienės parodą pasipylė gausūs buvusių ir esamų kolegų, mokinių sveikinimai. Buvęs ilgametis gimnazijos direktorius Aleksandras Žikevičius pasidalijo prisiminimu apie pažintį ir negailėjo gražių žodžių gabiai pedagogei. „Prisimenu pirmą mūsų susitikimą. Jis buvo abiejų mūsų ateitis. Taip, kaip tu įsivaizdavai ateitį „Aušroje“, ir kokią aš ją mačiau perspektyvoje. Ačiū tau. Tu buvai, esi ir visada būsi puiki Mokytoja!“ – rašė buvęs vadovas. R. Viktažentienė sakė nesitikėjusi sulaukti tokių gražių atsiliepimų, tačiau labai džiaugėsi, jog pasidalijusi kūryba sulaukė grįžtamojo ryšio. „Įvyko abipusis pasidalijimas: žmonės paganė akis, o man buvo labai miela ir smagu“, – kalbėjo darbų autorė. Daugiausiai dėmesio mokytoja skiria mokiniams ir jų kuriamiems darbams, todėl laiko asmeninei kūrybai lieka mažai. Vis dėlto noras užsiimti menu niekur nedingsta, todėl per atostogas, vasarą ar šiaip laisvesnę dieną mielai fotografuoja, užsiima fitodizainu (augalų komponavimu interjere), tapo, lipdo iš molio. Publikuota: 2022-01-04 13:09:45 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ant Vilkaviškio pastatų „nutūpė“ paukščiai ir gyvūnai *V. Kudirka besidomintis vilkaviškietis siekia ištaisyti istorinę klaidą * Gamtos turtai – nuo grybo iki erelio Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|