„Santaka“ / Meilė miškui įrašyta genuose / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda mėsines kiaules Piliakalnių kaime, Bartninkų seniūnijoje. Tel. 8 652 88 528.
Galioja iki: 2022-01-29 09:18:43



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Vidutė ir Vytautas Mielkaičiai sako, kad darbo miškuose yra tiek žiemą, tiek vasarą.

Autorės nuotr.


Meilė miškui įrašyta genuose

Eglė MIČIULIENĖ


Ko jau ko, o eglučių Vištytyje gyvenantiems Vidutei ir Vytautui Mielkaičiams tikrai netrūksta. Vis dėlto prieš pat didžiąsias metų šventes šeimai įteikta dar viena vazonėlyje pasodinta eglaitė. Atėjus tinkamam metui ji bus perkelta į žemę ir ilgus metus Mielkaičiams primins, jog 2021-aisiais jie tapo „Geriausiai tvarkomos miško valdos“ konkurso Marijampolės apskrities nugalėtojais.



Žemės ūkininkauti prastos

Už puikiai tvarkomus miško plotus Aplinkos ministerijos bei Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos apdovanoti Mielkaičiai dabar jau turi gražios miškininkystės patirties. Tačiau pradžia nebuvo labai lengva.

Grąžintą Vidutės tėvams priklausiusią žemę šeima persikėlė į Vištyčio kaimo laukus, o šiose vietovėse, kur dirvožemis labai nederlingas, jos išėjo kone trigubai daugiau.

„Iš pradžių yrant kolūkiams svarstėme eiti ūkininkauti. Vienais metais ant Aukštųjų (taip vadinama kalva Vištyčio I Lauko kaime) lakstėme su pilna bagažine vandens bidonų karvėms girdyti. Bet pradėjo už pieną nemokėti, tad karvučių teko atsisakyti. O žemė ten prasta, nelygi, akmenų pilna... Ką su ja daryti?“ – kalbėjo V. Mielkaitienė.


Vytautas Mielkaitis pasakojo kadaise labai gerai pažinojęs tuometinį Pajevonio girininką Joną Sadauską.

„Dar kai tik žmonėms pradėjo grąžinti žemes, jis man sako: „Vytai, turi būtinai pasodinti miško.“ Girininkas davė man traktorių, sodinukų, kad kamputyje žemės pasodinčiau miško. Taip ir padariau. Tai tokia buvo pati pradžia“, – prisiminė V. Mielkaitis.



Sunkiausia – tvarkyti dokumentus

Netrukus ūkininkus ir miškus sodinančius žmones ėmė remti Europos Sąjunga. Mielkaičiai nutarė dalyvauti 2004–2006 m. ES paramos programoje bei rašyti miško želdinimo projektą.

Tada šeima įsitikino, kad sunkiausia – ne pasodinti mišką, o sutvarkyti kalnus dokumentų. Tai buvo didžiulis vargas, nes niekas nežinojo, kaipgi tie projektai rašomi. Vištytiškiai šiam žingsniui ryžosi vieni pirmųjų ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje.

Mielkaičiai kreipėsi į vieną girininkijos valdininką ir šis apsiėmė parašyti projektą. Tačiau darbą baigus paaiškėjo, kad raštai netinkami. Vėl teko ieškoti, kas padėtų dokumentus perrašyti, patiems domėtis projektų rengimo reikalavimais.

Padėjus tuometiniam Vištyčio regioninio parko direktoriui Romui Belevičiui, kitiems specialistams, bendromis jėgomis projektas šiaip taip buvo įveiktas ir „palaimintas“ Nacionalinės mokėjimo agentūros valdininkų. Tada kilo problemų įsigyjant sodinukus – girininkijos nebuvo užfiksavusios komercinių kainų ir niekaip nepavyko sutvarkyti dokumentų. „Važinėjau gal keturis kartus, o laikas spaudė, reikėjo projektą priduoti...“ – pasakojo V. Mielkaitis.


Tačiau tokia sunki buvo tik pradžia. Antrąjį projektą vėliau rengė į šiuos reikalus jau įsigilinęs žmogus, tad vargo nebebuvo.



Darbo visada yra

Dabar Mielkaičiai turi 23 ha pagal ES projektus pasodinto miško, dar apie 20 ha yra nusipirkę. Kone visi šeimos miškai – rekreaciniai arba nepasiekę brandos amžiaus, sodinti skirtingu laiku, maždaug kas dvejus metus. Pirmieji – už savas lėšas, kiti – gavus išmokas už anksčiau apsodintus plotus.

Mielkaičiai tvirtina, kad darbo miške yra tiek vasarą, tiek vidury žiemos.

„Kai miškas dar jaunas – būtina prižiūrėti, apipjauti ir apravėti, kad sodinukų neužstelbtų žolės, krūmynai, medelių viršūnės gautų saulės. O vėliau gali nieko nedaryti – kiti taip ir daro. Bet Vytas tupi ir tupi tam miške!“ – žiūrėdama į savo vyrą juokėsi Vidutė.

Kad mediena būtų geresnė, kamienai – storesni, medžius reikia apgenėti. Būtina atlikti ir sanitarinius kirtimus, retinimo-šviesinimo darbus. Vėjovartas, nudžiūvusius medžius Vytautas Mielkaitis ruošia malkoms (gali būti įdomu: maumedžio mediena ).

„Viską reikia sutvarkyti. O čia, žiūrėk, tai bebrai medžius nugraužė, tai žmonės išvogė, tai elniai įsisuko. Štai prieš kurį laiką nuvažiuoju ant Aukštųjų, žiūriu – ąžuolai elnių apgraužti! Mes juos buvome neseniai apgenėję, tad pašalinus šakas elniams tapo lengviau prie kamienų prieiti... Teko įsigyti plastmasinių apsaugų. Ir eglaičių viršūnes reikia tepti repelentais, kad stirnos nenukandžiotų.


Žodžiu, mišką reikia žiūrėti, tik atrodo, kad pasodinai, palikai ir auga“, – pasakojo V. Mielkaitis.

Papečkinėje Mielkaičiai turi nusipirkę miško, kurio amžius – 60 metų. Čia jau leidžiama atlikti retinimo darbus. Bet yra kita bėda – anksčiau sodintuose miškuose prasideda ligos, įsimetė šakninė pintainė ir medžiai pradeda masiškai džiūti.

„Tokiais atvejais įstatymas leidžia išpjauti plynai ir toje vietoje pasodinti kitą mišką, tik vietoje spygliuočių reikia sodinti lapuočius, kad tos pačios ligos neplistų toliau. Bet tie medžiai užaugs tiktai anūkams. Štai pasodinau du su liepomis maišytus ąžuolynus po 1, 5 hektaro. Kad geras ąžuolas būtų – jam augti reikia pusantro šimto metų! Mes jau to nepamatysim“, – šypsojosi vyras.



Kaip žmogaus širdis

Su V. Mielkaičiu juokaujame, kad meilė miškui įrašyta jo genuose. Mat vištytiškio senelis daug metų buvo eigulys, tačiau vos metukų savo tėčio netekusiam Vytautui šio fakto niekas nebuvo papasakojęs. Įdomiausia, kad apie tai vyras sužinojo iš... vokiečių šeimos, prieš keliolika metų atvykusios į Vištytį apžiūrėti savo senos sodybos. Jie ir papasakojo, kad V. Mielkaičio senelis buvo geras žmogus, davęs miško jų trobesiams atsinaujinti.

Kone visą laisvą laiką miške praleidžiantis V. Mielkaitis puikiai žino, kur auga gamtos gėrybės. Pavyzdžiui, putino uogos – vitaminų bei mineralų šaltinis, puikus vaistas nuo bronchito. Vyras jų prispaudžia, sumaišo su medumi ir dalina draugams, saviškiams. O viename savo miškų turi gražų šaltalankyną. Nors uogas pro spygliukus rankioti nėra labai smagus ir lengvas darbas, bet užtai jų sultys – nuostabiausias produktas imunitetui stiprinti.

„Bet va rudmėses savo miškuose šiais metais jis praganė – laiku neapžiūrėjo, nors šiemet daug buvo“, – šypteli Vidutė Mielkaitienė.

Vytautas nepraeina ir pro gražią šaką, pastebi bei namo parsineša rauplėtą sergančio medžio gumbą. Išvalytas ir nužievintas medžio skaudulys virsta natūralia namų puošmena. Minimaliai apdirbus tokį gumbą gali išeiti daili pieštukinė, žvakidė ar šiaip medinė skulptūrėlė. Kito, žiūrėk, nė apdirbti nereikia: vienas gumbas primena pingviną, kitas – žmogaus smegenis, o trečias – didžiulę širdį.

„Daugiausiai tokių auglių būna ant beržo, bet esu radęs ir ant juodalksnio, obels, skroblo“, – pasakojo V. Mielkaitis.

Iš Mielkaičių miškuose užaugusių liepų medienos skulptūras daro jų giminaitis kybartietis Vitas Vasiliauskas, o dukra Sandra, Jurbarke turinti savo kūrybines dirbtuves, iš tėvų miško medienos gamina įvairius suvenyrus.




Galerija: Miškas




Publikuota: 2022-01-07 08:22:44

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Rajono bendruomenės vėl kviečiamos siūlyti savo idėjas
* Sėkmingas maitinimo verslas kavinėje skaičiuoja jau ketvirtį amžiaus
* Sprendimas netekus augintinio – gyvūnų krematoriumas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar esate trečiąsyk pasiskiepiję nuo COVID-19?
Taip.
Man dar ne laikas.
Dar svarstau, ar skiepysiuosi.
Nuo COVID-19 nesiskiepiju.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „kurstyti nusikaltimams“?
Veiksmažodis kurstyti nevaldo objekto naudininko, taigi junginys kurstyti kam yra netaisyklingas. Vartotina kurstyti su bendratimi; pastūmėti į ką, pvz.: Nedarbas ėmė kurstyti nusikaltimams (taisoma kursto nusikalsti; pastūmėja į nusikaltimus ). Etninis susiskaldymas kursto nesantaikai (taisoma nesantaiką ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas