|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Šiemet sukanka šimtas metų, kai įkurtas Lietuvos universitetas, vėliau tapęs šiuolaikinių šalies aukštųjų mokyklų pagrindu. Šiai progai pažymėti Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Lietuvos universitetų metais.
Kaune Vytauto Didžiojo (VDU), Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetų rektoriai kartu paskelbė Lietuvos universitetų metų pradžią. Šių aukštųjų mokyklų ištakos – 1922-aisiais, vasario 16-ąją, Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba. Minėdami šią svarbią sukaktį trys Kauno universitetai visus metus visuomenę ir akademikus kvies į nemokamus renginius: paskaitas, konferencijas, parodas ir koncertus.
Jau sausį prasidės visuomenei atvirų paskaitų ciklas – kiekvieną mėnesį vis kitame universitete vyks susitikimai su mokslininkais, architektais, politologais, istorikais ir kitomis asmenybėmis, įkvepiančiomis savo veikla bei įžvalgomis. Daugiau informacijos apie Lietuvos universiteto istoriją ir šimtmečiui skirtus renginius galite rasti VDU, KTU ir LSMU svetainėse vdu.lt, ktu.eu ir lsmuni.lt bei šių įstaigų socialinių tinklų paskyrose.
Į pirmąją paskaitą – pažintį su dirbtiniu intelektu – sausio 19 dieną pakvies KTU.
Vasario 16-ąją „Žalgirio“ arenoje bus surengtas iškilmingas renginys Lietuvos universiteto įsteigimo šimtmečiui paminėti. Šventėje bus galima išvysti Lietuvos universiteto istoriją, papasakotą per įvairius scenos ir kino kūrinius, pristatančius šimto metų kultūrinį bei intelektualinį Kauno gyvenimą.
Lietuvos universitetas svariai prisidėjo prie mokslo pažangos tarpukario Lietuvoje, vykdytais moksliniais tyrimais paspartino pramonės ir ekonomikos plėtrą, apskritai paskatino visuomenės vystymąsi. Prieš šimtą metų Kaune įkurtas Lietuvos universitetas tapo šiuolaikinių šalies aukštųjų mokyklų pradžia ir pagrindu.
Lietuvos universitetą sudarė Humanitarinių mokslų, Matematikos-gamtos, Medicinos, Teisių, Technikos ir Teologijos-filosofijos fakultetai, 1925–1936 metais veikė nedidelis Evangelikų teologijos fakultetas.
Palaipsniui vystėsi universiteto materialinė bazė: atidaryta biblioteka, ilgainiui tapusi didžiausia ir retenybių turtingiausia biblioteka to meto Lietuvoje. Aukštojoje Fredoje įkurtas Botanikos sodas, Aleksote pastatyti Fizikos-chemijos instituto rūmai, o Žaliakalnyje – Klinikų kompleksas.
Universitete dėstė tokios asmenybės kaip Jonas Jablonskis, Mykolas Biržiška, Jonas Basanavičius, Balys Sruoga, Vincas Krėvė-Mickevičius, Petras Avižonis, Mykolas Romeris, Stasys Šalkauskis ir daugelis kitų intelektualų.
Pagal pranešimus spaudai
Šiemet sukanka šimtas metų, kai įkurtas Lietuvos universitetas, vėliau tapęs šiuolaikinių šalies aukštųjų mokyklų pagrindu. Šiai progai pažymėti Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Lietuvos universitetų metais. |
Kaune Vytauto Didžiojo (VDU), Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetų rektoriai kartu paskelbė Lietuvos universitetų metų pradžią. Šių aukštųjų mokyklų ištakos – 1922-aisiais, vasario 16-ąją, Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba. Minėdami šią svarbią sukaktį trys Kauno universitetai visus metus visuomenę ir akademikus kvies į nemokamus renginius: paskaitas, konferencijas, parodas ir koncertus.
Jau sausį prasidės visuomenei atvirų paskaitų ciklas – kiekvieną mėnesį vis kitame universitete vyks susitikimai su mokslininkais, architektais, politologais, istorikais ir kitomis asmenybėmis, įkvepiančiomis savo veikla bei įžvalgomis. Daugiau informacijos apie Lietuvos universiteto istoriją ir šimtmečiui skirtus renginius galite rasti VDU, KTU ir LSMU svetainėse vdu.lt, ktu.eu ir lsmuni.lt bei šių įstaigų socialinių tinklų paskyrose.
Į pirmąją paskaitą – pažintį su dirbtiniu intelektu – sausio 19 dieną pakvies KTU.
Vasario 16-ąją „Žalgirio“ arenoje bus surengtas iškilmingas renginys Lietuvos universiteto įsteigimo šimtmečiui paminėti. Šventėje bus galima išvysti Lietuvos universiteto istoriją, papasakotą per įvairius scenos ir kino kūrinius, pristatančius šimto metų kultūrinį bei intelektualinį Kauno gyvenimą.
Lietuvos universitetas svariai prisidėjo prie mokslo pažangos tarpukario Lietuvoje, vykdytais moksliniais tyrimais paspartino pramonės ir ekonomikos plėtrą, apskritai paskatino visuomenės vystymąsi.
Prieš šimtą metų Kaune įkurtas Lietuvos universitetas tapo šiuolaikinių šalies aukštųjų mokyklų pradžia ir pagrindu.
Lietuvos universitetą sudarė Humanitarinių mokslų, Matematikos-gamtos, Medicinos, Teisių, Technikos ir Teologijos-filosofijos fakultetai, 1925–1936 metais veikė nedidelis Evangelikų teologijos fakultetas.
Palaipsniui vystėsi universiteto materialinė bazė: atidaryta biblioteka, ilgainiui tapusi didžiausia ir retenybių turtingiausia biblioteka to meto Lietuvoje. Aukštojoje Fredoje įkurtas Botanikos sodas, Aleksote pastatyti Fizikos-chemijos instituto rūmai, o Žaliakalnyje – Klinikų kompleksas.
Universitete dėstė tokios asmenybės kaip Jonas Jablonskis, Mykolas Biržiška, Jonas Basanavičius, Balys Sruoga, Vincas Krėvė-Mickevičius, Petras Avižonis, Mykolas Romeris, Stasys Šalkauskis ir daugelis kitų intelektualų.
Pagal pranešimus spaudai
Publikuota: 2022-01-17 14:47:07
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|