„Santaka“ / Ūkininkai suirzę: gali tekti atkurti seniai išartas daugiametes pievas / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktorių MTZ-82L (1985 m., su lenkišku keturvagiu plūgu). Tel.: (8 342) 47 638, 8 680 76 998.
Galioja iki: 2022-08-22 11:26:27



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  


Atšilus orams žemdirbiams dalį arimų vėl gali tekti užsėti žoliniais augalais.

Autoriaus nuotr.


Ūkininkai suirzę: gali tekti atkurti seniai išartas daugiametes pievas

Andrius GRYGELAITIS


Prieš pat Naujuosius metus beveik 30 tūkst. šalies ūkininkų gavo pranešimus, kad jiems reikės atkurti anksčiau suartas daugiametes pievas. Ši žinia pasiekė ir daugiau nei tūkstantį mūsų rajono žemdirbių.



Seni įsipareigojimai

Nearti daugiamečių pievų Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys narės, įsipareigojo dar stodama į bendriją. Tai buvo viena iš sąlygų ūkininkams gauti žalinimo išmokas. Pagal susitarimą, daugiamečių ganyklų ir pievų plotas negalėjo sumažėti daugiau negu 5 proc., palyginti su 2015 m. nustatytu referenciniu santykiu.

Visgi praėjusiais metais paaiškėjo, kad Lietuvoje daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis, palyginti su 2015 m., sumažėjo net 11, 25 proc. Tai reiškia, kad suartos pievos turėtų būti atkurtos.

Būtent dėl to Nacionalinė mokėjimo agentūra prieš pat Naujuosius metus ūkininkams pranešė, kad jei Europos Komisija patvirtins šį sprendimą, pareiškėjams, kurių 2021 m. deklaruotas plotas, vadovaujantis dviejų ankstesnių metų deklaravimo duomenimis, buvo pakeistas iš daugiametės pievos į kitos rūšies pasėlius, reikės suartas pievas atsėti.


Pagal dabartinius duomenis, mūsų rajone atkurti pievas gali tekti net 1 042 ūkininkams. Visi kartu jie turėtų atsėti kiek daugiau nei 1, 4 tūkst. ha pievų.

Tiesa, tai – tik pirminiai duomenys, kurie dar tikrai bus tikslinami. Kol kas neaiški ir galutinė Europos Komisijos pozicija šiuo aktualiu klausimu. Ją žadama paskelbti iki vasario 28 d.



Šventinė „dovanėlė“

Žinios apie tai, kad gali tekti iš naujo atkurti suartas pievas, sukėlė žemdirbių bendruomenės pyktį. Žemės ūkyje seniai nebuvo tokio klausimo, kuris praktiškai paliestų visus jo sektorius. Suartų pievų atkūrimas aktualus ne tik grūdų, bet ir uogų, daržovių, gyvulių augintojams.

Mūsų krašto žemdirbiai taip pat neslėpė pasipiktinimo planuojama tvarka, vadino ją nelogiška ir neapgalvota. Ūkininkai teigė, kad reikalavimas atkurti daugiametes pievas jiems kelia daugiau klausimų nei pateikiama atsakymų, o prieš pat Naujuosius metus gautus pranešimus pavadino šventine „dovanėle“.

Bartninkų seniūnijoje ūkininkaujančiam Albinui Šneideriui pagal pirminius duomenis gali tekti atsėti beveik 8 ha daugiamečių pievų.

„Aš ir taip turiu 50–60 ha pievų. Įprastai jas atsėju kas 8–10 metų, tačiau matau, jog dabar teks tą daryti dažniau, kad jos nevirstų daugiametėmis. Jei bent penkerius metus tame pačiame plote deklaruoji pievą, ji automatiškai tampa daugiamete. Numatomi reikalavimai man kelia daug neaiškumų. Suprantu, kad jei mano turima daugiametė pieva iššaltų, išdegtų nuo sausros ar nuo lietaus išmirktų, ją turėčiau nedelsdamas atsėti. Bet juk net agronomai pataria išartas velėnas palikti bent 2–3 metus, kad šios supūtų žemėje. Jei tektų žolę sėti į ką tik išdirbtą žemę, tai kokia būtų jos kokybė?“ – svarstė A. Šneideris.


Jis teigė, kad tokie reikalavimai gali dar labiau pakenkti gyvulių augintojams, kurių ir taip Lietuvoje sparčiai mąžta.



Investuoja į kokybę, o ne į kiekybę

Net 74-iems rajono žemdirbiams gali tekti atkurti po daugiau nei 3 ha daugiamečių pievų. Pagal pirminius duomenis, 13-os ūkininkų laukia dar didesnis iššūkis – atsėti po daugiau nei 10 ha išartos žolės plotų. Daugiausiai daugiamečių pievų – kiek daugiau nei 23 ha – atkurti gali tekti Kybartų seniūnijoje žemę dirbančiam Juozui Sakalauskui.

Per 60 ha pievų plotų valdantis vyras tikino pastaraisiais metais daugiau investuojantis į žolės kokybę, o ne į kiekybę.

„Pernai naujoje vietoje pasėjau 7 ha žolės. Sėjau ten, kur ganau karves. Kam sėti ten, kur nepatogu nei ganyti, nei šienauti? Karvių skaičiaus nemažinau, sumažinau tik ganyklų plotus. Pasėjau geresnės žolės, tad jos dabar reikia šiek tiek mažiau nei anksčiau“, – teigė J. Sakalauskas.

Jis pripažino, jog būtų gan keblu, jei tektų daugiametes pievas atsėti tose vietose, kuriose jos buvo anksčiau. Vyras teigė, kad dėl to patirtų nemažų nuostolių.



Atsisakė gyvulių
Gal taip bandoma prievarta ūkininkus vėl sugrąžinti prie gyvulininkystės?


Albinas Šneideris ir Juozas Sakalauskas laiko po nemažą bandą karvių, tad jiems prievolė atkurti išartas daugiametes pievas gali būti ne tokia skausminga kaip Keturvalakių seniūnijoje ūkininkaujančiam Rimantui Brazaičiui.

Dar prieš metus Rimantas turėjo daugiau nei 60 karvių, šiek tiek prieauglio, tad ir pievų laikomiems galvijams reikėjo. Visgi dėl nuolat blogėjančių sąlygų pienininkystės sektoriuje jis apsisprendė parduoti visus gyvulius ir ėmė koncentruotis vien į augalininkystės sektorių.

Pievos R. Brazaičiui tapo nebereikalingos. Jas išdirbęs vyras pasėjo grūdinių kultūrų.

Prieš pat Naujuosius metus Keturvalakių seniūnijos ūkininkas sulaukė žinios, kad jam gali tekti atsėti daugiau nei 16 ha daugiamečių pievų.

„Neslėpsiu, seniai žinojau, kad tokia galimybė egzistuoja, tačiau sulaukęs laiško vis tiek išsigandau. Jei išties tektų atsėti tokį didžiulį pievų plotą, ką man su juo reikėtų veikti? Juk gyvulių jau neturiu!

Gal taip bandoma prievarta ūkininkus vėl sugrąžinti prie gyvulininkystės? Lietuvoje žmonės masiškai atsisako karvių, tad patekusiųjų į tokią situaciją kaip aš tikrai yra ne vienas“, – kalbėjo R. Brazaitis.

Žemdirbys svarstė, kad jei reikalavimas atkurti daugiametes pievas išties būtų priimtas, jis greičiausiai šiemet jo nesilaikytų.

„Dauguma tų mano plotų jau užsėti kitomis kultūromis. Tikriausiai reikėtų šiemet jų nedeklaruoti ir negauti išmokų. Nežinau, kaip dar būtų galima kitaip elgtis...“ – kalbėjo ūkininkas.



Ministras nepalaiko

Reikalavimas atkurti daugiametes pievas daug klausimų kelia ir patiems Žemės ūkio ministerijos atstovams. Praėjusią savaitę buvo organizuota nuotolinė konferencija, kurioje stengtasi detaliai paaiškinti susidariusią situaciją. Konferencijoje dalyvavo ir nemažai mūsų krašto žemdirbių.

Nuotoliniame susitikime su ūkininkais bendravęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas neslėpė, kad situacija jam nemaloni ne mažiau nei žemdirbiams.

„Mano nuomone, šis įstatymas yra kvailas, bet kol jis yra, aš turiu kažkaip įgyvendinti jį. Mus įpareigoja reglamentas, pagal kurį skirstomi ir valdomi Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos pinigai, todėl turime parodyti pastangas, kad šalis siekia atkurti referencinius pievų dydžius. Tai darome, bet nesakome, kad eisime su kirviais ir kauptukais iškirsti sodo. Tai daug sudėtingesnis klausimas ir gerokai komplikuotesnis negu būtų galima įsivaizduoti“, – nuotolinio susitikimo metu sakė K. Navickas.


Anot jo, ministerija jau išsiuntė pretenziją Europos Komisijai. Pasak K. Navicko, nustatytas pievų referencinis dydis nėra teisingas, jis net nėra reikalingas, nes tiesiogiai prie kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo neprisideda.

„Net ir kvailą įstatymą reikia vykdyti, bet pasistengsiu kaip ministras politiniu lygmeniu šitą klausimą kelti, nes jis, mano supratimu, niekur nevedantis“, – žemdirbiams palaikymą išsakė ministras.



Bus taikomos sankcijos

Jei visgi Europos Komisija laikytųsi kategoriškos nuomonės ir nieko nekeistų, pagal daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašą, išartus plotus reikėtų atkurti toje pačioje vietoje arba bet kuriame plote, esančiame valdoje.

Tai reiškia, kad plotams atkurti galima naudoti ir anksčiau deklaruotus, ir nedeklaruotus plotus, kurie paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje nėra užfiksuoti kaip daugiametė pieva ar ganykla. Atkuriant pievas turėtų būti sėjami žoliniai augalai, kurie privalo būti išlaikyti ir deklaruojami 5 metus iš eilės.

Visi ūkininkai, kurie anksčiau gavo pranešimus apie tai, kad jiems gali tekti atkurti suartas pievas, bus dar kartą informuoti individualiai, įvertinus visus atvejus ir galimas išimtis.


Skaičiuojama, kad iš 30 tūkst. į sąrašą patekusių žemdirbių, kuriems gali tekti atsėti pievas, pusės prašoma atkurti ne daugiau nei vieną hektarą ploto.

To nepadarę ūkininkai, priklausomai nuo savo suartos daugiamečių pievų dalies, nebegautų naujos žalinimo išmokos tik už neatkurtą plotą – mažiau nei 70 eurų už ha. Tiems, kuriems atkurti reikia daugiau nei 3 ha, dar būtų sumažinta ir visa žalinimo išmoka, tačiau ne daugiau kaip 25 proc.

Jei ūkininkai neatkurs daugiamečių pievų, tuose plotuose jie galės deklaruoti kitus augalus, tačiau bus taikomos sankcijos žalinimo išmokai.



Publikuota: 2022-01-18 09:18:08

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje įrengta dviračių remonto stotelė
* Artėja festivalio „Karvelėli mėlynasai“ uždarymas
* Dešimtoko pomėgis – ekstremalus sportas ir mažasis BMX dviratis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip elgiatės su pinigais per atostogas?
Išleidžiu tiek, kiek susiplanuoju.
Išlaidauju ir nesuku galvos dėl pinigų.
Stengiuosi išleisti kuo mažiau.
Atostogauju namie, be papildomų išlaidų.
Aš neatostogauju.



Kalbos patarimai

Gulėti „ant saulės“ ar „saulėje“?
Metonimiškai vietai su būdo atspalviu reikšti geriau nevartoti prielinksnio ant ir kilmininko konstrukcijos. Negulėk ant saulės ( saulėje, prieš saulę ). Ant lietaus ( kai lyja, lietuje, lyjant ) neišdžiovinsi. Nestovėkime ant vėjo ( vėjyje, kur vėjas ). Padžioviau ant saulės ( saulėje, kur saulė ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas