|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įvertinimas
|
|
|
Premijos laureatė Bernadeta Mališkaitė akcentavo, kad laisvės be moralės ir atsakomybės nebūna.
Seimo kanceliarijos (Džojos Gundos BARYSAITĖS) nuotr.
Seime minint Sausio 13-ąją „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ trims bendradarbiams buvo įteikta Laisvės premija. Laureatų vardu kalbėjusi kybartietė Bernadeta Mališkaitė visus šalies žmones sveikino su pergale: „Ištikimybė Dievui, Tėvynei, žmogui buvo ir lieka prasminga ir palaiminta.“
2021 m. Laisvės premija skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ 1983–1989 m. vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai, leidinio bendradarbėms Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolėms Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šiuliauskaitei.
Vertinant plačiau, šia premija taip pat pagerbtas visų 1972–1989 metų „Kronikos“ talkininkų atminimas ir veikla.
„Galėčiau išvardyti visą būrį kybartiečių, pas kuriuos itin „karštomis“ dienomis slėpdavome rašomąsias mašinėles, šriftus, ieškojome pagalbos. Tai Petras Ferensas, inžinierius Alfonsas, Stanislava ir Vytautas Norkai, Ona ir Romas Griškaičiai, p. Želvienė, Eugenija Menčinskienė ir kiti. Mane pačią labai palaikė ir net įpareigodavo mamos laikysena, – dalydamasi prisiminimais anksčiau yra sakiusi iš Kybartų kilusi B. Mališkaitė. – Pirmaisiais metais dauginti „Kronikos“ mus mielai į savo vienkiemį priimdavo Vilkaviškio rajone, Opšrūtuose, gyvenusi Marytė Montvilaitė, kur seserys Birutė Briliūtė, Onutė Šarakauskaitė, Virginija Kavaliauskaitė nuvažiavusios per keletą dienų gan nemažu tiražu „Kroniką“ (ir kitą pogrindžio spaudą) padaugindavo ir, atitinkamais kiekiais paskirsčiusios, išvežiodavo vyskupijoms pačios arba paprašiusios talkininkų. Marytė tomis dienomis saugodavo namus nuo pašalinės akies, padėdavo dauginti.“
Faktas, jog „Kronika“ buvo leidžiama 17 metų, nors KGB labai stengėsi susekti leidinio bendradarbius, šiandien tikrai stebina. „Už „Kronikos“ dauginimą ir platinimą buvo nuteista 14 žmonių, jų kalinimo ir tremties metus sudėjus kartu už kiekvieną išėjusį „Kronikos“ numerį, o jų – 81, yra sudėta maždaug vienerių metų nelaisvės kalėjime ar tremtyje auka... – per Laisvės gynėjų dienos minėjimą kalbėjo B. Mališkaitė. – Šiandien visus Lietuvos žmones, ypač to laikmečio bendraminčius, noriu sveikinti su pergale – ištikimybė Dievui, Tėvynei, žmogui buvo ir lieka prasminga ir palaiminta.“
Laisvės premijos laureatė dėkojo Seimui, kad skirdamas Laisvės premiją „Kronikos“ bendradarbiams pasiuntė žmonėms žinią, jog ginti tikėjimo laisvę reiškia ginti pagrindines žmogaus teises ir siekį būti mąstančiu, atsakingu žmogumi.
2011 m. įsteigta Laisvės premija yra siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Priminsime, kad 2022-ieji yra paskelbti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais. Tokį nutarimą Seimas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, pradėta leisti 1972 m. kovo 19 d., šiemet minės leidybos 50-metį. Pabrėžta, kad šiam leidiniui pavyko pralaužti geležinę uždangą ir skelbti pasauliui apie tikrąją padėtį to meto Lietuvoje, jis buvo reikšmingas lietuvių tautai siekiant atgauti valstybės nepriklausomybę.
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ šaltiniai, kaip regioninės reikšmės vertybė, pernai buvo įtraukti į UNESCO nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“. Šis dokumentinis paveldas saugomas Kauno arkivyskupijos muziejuje. „Kronika“ taip pat publikuojama internete adresu lkbkronika.lt.
„Santakos“ inf.
Seime minint Sausio 13-ąją „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ trims bendradarbiams buvo įteikta Laisvės premija. Laureatų vardu kalbėjusi kybartietė Bernadeta Mališkaitė visus šalies žmones sveikino su pergale: „Ištikimybė Dievui, Tėvynei, žmogui buvo ir lieka prasminga ir palaiminta.“ |
2021 m. Laisvės premija skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ 1983–1989 m. vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai, leidinio bendradarbėms Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolėms Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šiuliauskaitei.
Vertinant plačiau, šia premija taip pat pagerbtas visų 1972–1989 metų „Kronikos“ talkininkų atminimas ir veikla.
„Galėčiau išvardyti visą būrį kybartiečių, pas kuriuos itin „karštomis“ dienomis slėpdavome rašomąsias mašinėles, šriftus, ieškojome pagalbos. Tai Petras Ferensas, inžinierius Alfonsas, Stanislava ir Vytautas Norkai, Ona ir Romas Griškaičiai, p. Želvienė, Eugenija Menčinskienė ir kiti. Mane pačią labai palaikė ir net įpareigodavo mamos laikysena, – dalydamasi prisiminimais anksčiau yra sakiusi iš Kybartų kilusi B. Mališkaitė. – Pirmaisiais metais dauginti „Kronikos“ mus mielai į savo vienkiemį priimdavo Vilkaviškio rajone, Opšrūtuose, gyvenusi Marytė Montvilaitė, kur seserys Birutė Briliūtė, Onutė Šarakauskaitė, Virginija Kavaliauskaitė nuvažiavusios per keletą dienų gan nemažu tiražu „Kroniką“ (ir kitą pogrindžio spaudą) padaugindavo ir, atitinkamais kiekiais paskirsčiusios, išvežiodavo vyskupijoms pačios arba paprašiusios talkininkų. Marytė tomis dienomis saugodavo namus nuo pašalinės akies, padėdavo dauginti.“
Faktas, jog „Kronika“ buvo leidžiama 17 metų, nors KGB labai stengėsi susekti leidinio bendradarbius, šiandien tikrai stebina. „Už „Kronikos“ dauginimą ir platinimą buvo nuteista 14 žmonių, jų kalinimo ir tremties metus sudėjus kartu už kiekvieną išėjusį „Kronikos“ numerį, o jų – 81, yra sudėta maždaug vienerių metų nelaisvės kalėjime ar tremtyje auka... – per Laisvės gynėjų dienos minėjimą kalbėjo B. Mališkaitė. – Šiandien visus Lietuvos žmones, ypač to laikmečio bendraminčius, noriu sveikinti su pergale – ištikimybė Dievui, Tėvynei, žmogui buvo ir lieka prasminga ir palaiminta.“
Laisvės premijos laureatė dėkojo Seimui, kad skirdamas Laisvės premiją „Kronikos“ bendradarbiams pasiuntė žmonėms žinią, jog ginti tikėjimo laisvę reiškia ginti pagrindines žmogaus teises ir siekį būti mąstančiu, atsakingu žmogumi.
2011 m. įsteigta Laisvės premija yra siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Priminsime, kad 2022-ieji yra paskelbti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais. Tokį nutarimą Seimas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, pradėta leisti 1972 m. kovo 19 d., šiemet minės leidybos 50-metį. Pabrėžta, kad šiam leidiniui pavyko pralaužti geležinę uždangą ir skelbti pasauliui apie tikrąją padėtį to meto Lietuvoje, jis buvo reikšmingas lietuvių tautai siekiant atgauti valstybės nepriklausomybę.
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ šaltiniai, kaip regioninės reikšmės vertybė, pernai buvo įtraukti į UNESCO nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“. Šis dokumentinis paveldas saugomas Kauno arkivyskupijos muziejuje. „Kronika“ taip pat publikuojama internete adresu lkbkronika.lt.
„Santakos“ inf.
Publikuota: 2022-01-20 11:47:50
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|