|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-01-20 16:47
|
|
|
Toma Žebelienė pasakojo, kad kiekvienas gyvūnas, nuo didžiausio iki mažiausio, kremuojamas atskirai.
augintiniukrematoriumas.lt nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Tauragės rajone esančiame Zoliškių kaime veikia kol kas vienintelis Lietuvoje gyvūnų krematoriumas. Jo įkūrėjai padeda žmonėms etiškai atsisveikinti su savo augintiniais.
Yra kita išeitis
Kiekvieno gyvūnėlio šeimininkui anksčiau ar vėliau tenka susidurti su situacija, kai reikia nuspręsti, kaip elgtis su augintinio palaikais jo netekus. Ir turime pripažinti, jog Lietuvoje ši problema nėra visiškai išspręsta. Užkasti savo keturkojį miške ar laukuose neleidžia įstatymai, be to, jį gali išrausti laukiniai žvėrys. Gyvūnų kapinių, kur galima legaliai laidoti augintinius, yra vos kelerios. Privačius sklypus turintys šeimininkai dažnai apsisprendžia mylimą šunelį ar katę laidoti savo namų teritorijoje. Tačiau ką daryti, jei augintinis – didelis šuo, o už lango – įšalusi žemė ir sniego pusnys?
Kai sunkiai sergančiam augintiniui veterinarijos klinikoje atliekama eutanazija, paprastai yra galimybė gyvūnėlį palikti klinikoje – ten jis bus perduotas utilizuoti kartu su kitais kritusiais gyvūnais. Vis dėlto ne kiekvienam šeimininkui tokia išeitis pasirodys priimtina.
Tačiau yra ir kitas pasirinkimas – jau kelerius metus Lietuvoje galima naudotis gyvūnų kremavimo paslaugomis.
Atvyko į namus
Naminių gyvūnų krematoriumai veikia visame pasaulyje, bet Lietuvoje pirmasis atsirado tik 2018 m.
„Išgirdome apie tai per televizijos laidą apie gyvūnus. Kai nuseno ir ėmė sirgti mūsų kalytė, natūraliai pradėjome svarstyti, ką reikės daryti. Tada prisiminėme ir krematoriumą.
Taip jau atsitiko, kad savo augintinės netekome žiemą. Nenorėjome jos tiesiog užkasti sode, juolab kad tokiu metu ir žemė sušalusi. Susiradę kontaktus paskambinome nurodytu numeriu ir kitą dieną atvažiavo įmonės šeimininkas. Užpildėme dokumentus, augintinei buvo priskirtas identifikacijos numeris.
Pelenus mūsų pačių išsirinktoje urnoje mums atvežė į namus savininkė, maloni ir supratinga moteris.
Viskas nuo pat pradžių iki galo vyko labai tvarkingai, matėsi, jog žmonės dirba savo darbą nuoširdžiai, supranta, kad gyvūnas tau yra svarbus“, – pasakojo augintinį neseniai praradusi vilkaviškietė.
Moteris džiaugėsi, kad yra teikiama tokia paslauga, bei tvirtino, jog rekomenduotų prireikus ja pasinaudoti ir kitiems.
Užsienyje – ne naujiena
Įkurti pirmąjį Lietuvoje gyvūnų krematoriumą Tauragės rajone gyvenantiems Tomai ir Vitalijui Žebeliams mintis kilo beveik prieš dešimtmetį.
Apie tokią svetur populiarią paslaugą veterinarijos gydytojui V. Žebeliui papasakojo iš užsienio atvykę kolegos.
Jauną šeimą ši idėja sužavėjo ir lietuviai ėmėsi ją įgyvendinti patys. Kadangi Lietuvoje konsultuotis nebuvo su kuo, patirties pasisemti Žebeliai važiavo į Anglijos, kurioje ši paslauga yra ypač plačiai išvystyta, taip pat Vengrijos, Latvijos, Lenkijos gyvūnų krematoriumus.
Tiesa, kol pavyko įveikti biurokratinį mechanizmą – pereiti visas institucijas, gauti daugybę leidimų, – užtruko daug laiko: anot Tomos, nuo minties iki svajonės įgyvendinimo prabėgo maždaug penkeri metai.
Žiemą kremuojama daugiau
Nieko keisto, jog mintis apie gyvūnų krematoriumą iš pradžių ne visiems pasirodė priimtina.
„Pati skambinau ir bendravau su dauguma Lietuvos veterinarijos klinikų, tad reakcija buvo įvairi. Vieni džiaugėsi, kad pagaliau ir mūsų šayje atsiras humaniškas bei etiškas būdas atsisveikinti su augintiniu, kiti žiūrėjo šiek tiek skeptiškiau. Bet po truputėlį žmonių požiūris keičiasi, ir didžiajai daliai gyvūnų savininkų, su kuriais aš bendrauju, augintinis yra visavertis šeimos narys“, – pasakojo krematoriumo savininkė T. Žebelienė.
Pačioje verslo pradžioje kremacijų būdavo vos keletas per mėnesį, o šiuo metu per tiek laiko Zoliškiuose kremuojama apie 80–100 gyvūnų.
Paslaugos poreikiui įtakos turi ir metų laikai: žiemos periodu, kai žemė įšalusi, visada vyksta daugiau kremacijų nei vasarą.
Prisiminimų medis
Krematoriumo savininkai sudarę sutartis su įvairiomis visos Lietuvos veterinarijos klinikomis ir 70–80 proc. gyvūnų surenkama būtent iš šių įstaigų. Parvežti augintiniai iki kremacijos laikomi šaldytuve arba šaldiklyje. Prieš kremuojant dar kartą sutikrinami visi dokumentai, jei gyvūnas turi mikroschemą – patikrinami duomenys internete. Pati kremacija trunka nuo pusvalandžio iki 3 valandų, galiausiai pelenai parvežami atgal į tą pačią veterinarijos kliniką. Ši susisiekia su augintinio savininku.
Kitas būdas – patys krematoriumo darbuotojai atvyksta pas žmones ir paima gyvūną iš namų. Skirtumas tas, kad palikus „užmigdytą“ augintinį veterinarijos klinikoje savininkui reikia mokėti tik už kremaciją, o norint, kad gyvūnas būtų paimtas iš namų, teks susimokėti vienkartinį paėmimo mokestį.
Dalis gyvūnų savininkų nori atvykti į krematoriumą patys. Jie vietoje atsisveikina su šeimos nariu tapusiu augintiniu, palaukia, kol jis bus sudegintas, ir patys pasiima urną su gyvūno pelenais. Laukdami proceso pabaigos šeimininkai apie savo augintinį gali parašyti laiškelį ant lapo formos lentelės ir prikabinti ją ant prisiminimų medžio. Vienas toks prisiminimų medis jau užpildytas, dabar lankytojai pildo antrą.
Ir šunys, ir žiurkėnai
Gyvūnų kremavimo paslaugos kaina priklauso nuo jų svorio ir siekia nuo 80 iki 220 eurų.
Augintinio pelenai supilami į standartinę urną, už kurią mokėti nereikia, tačiau norintieji gražesnės, patvaresnės urnos gali ją išsirinkti veterinarijos klinikose esančiuose kataloguose, krematoriumo interneto svetainėje. Jų kainos, priklausomai nuo dydžio ir medžiagos, siekia nuo 50 iki 150 eurų.
Zoliškiuose kremuojami visi naminiai augintiniai. Dauguma žmonių dėl krematoriumo paslaugų kreipiasi nugaišus šunims, gerokai rečiau – katėms, tačiau buvę prašymų kremuoti ir žiurkėnus, papūgėlę, jūrų kiaulytę ir netgi vėžlį.
„Su kremuoto gyvūno palaikais susitvarkyti yra paprasčiau. Be to, žmonės tikrai labai išgyvena dėl savo mylimų augintinių. Iš mūsų jie išvyksta su šviesesne emocija. Sulaukiame padėkų už sukurtą tokią paslaugą, esame gavę netgi laiškų“, – sakė T. Žebelienė.
Tauragės rajone esančiame Zoliškių kaime veikia kol kas vienintelis Lietuvoje gyvūnų krematoriumas. Jo įkūrėjai padeda žmonėms etiškai atsisveikinti su savo augintiniais. |
Kiekvieno gyvūnėlio šeimininkui anksčiau ar vėliau tenka susidurti su situacija, kai reikia nuspręsti, kaip elgtis su augintinio palaikais jo netekus. Ir turime pripažinti, jog Lietuvoje ši problema nėra visiškai išspręsta. Užkasti savo keturkojį miške ar laukuose neleidžia įstatymai, be to, jį gali išrausti laukiniai žvėrys. Gyvūnų kapinių, kur galima legaliai laidoti augintinius, yra vos kelerios. Privačius sklypus turintys šeimininkai dažnai apsisprendžia mylimą šunelį ar katę laidoti savo namų teritorijoje. Tačiau ką daryti, jei augintinis – didelis šuo, o už lango – įšalusi žemė ir sniego pusnys?
Kai sunkiai sergančiam augintiniui veterinarijos klinikoje atliekama eutanazija, paprastai yra galimybė gyvūnėlį palikti klinikoje – ten jis bus perduotas utilizuoti kartu su kitais kritusiais gyvūnais. Vis dėlto ne kiekvienam šeimininkui tokia išeitis pasirodys priimtina.
Tačiau yra ir kitas pasirinkimas – jau kelerius metus Lietuvoje galima naudotis gyvūnų kremavimo paslaugomis.
Naminių gyvūnų krematoriumai veikia visame pasaulyje, bet Lietuvoje pirmasis atsirado tik 2018 m.
„Išgirdome apie tai per televizijos laidą apie gyvūnus. Kai nuseno ir ėmė sirgti mūsų kalytė, natūraliai pradėjome svarstyti, ką reikės daryti. Tada prisiminėme ir krematoriumą.
Taip jau atsitiko, kad savo augintinės netekome žiemą. Nenorėjome jos tiesiog užkasti sode, juolab kad tokiu metu ir žemė sušalusi. Susiradę kontaktus paskambinome nurodytu numeriu ir kitą dieną atvažiavo įmonės šeimininkas. Užpildėme dokumentus, augintinei buvo priskirtas identifikacijos numeris.
Pelenus mūsų pačių išsirinktoje urnoje mums atvežė į namus savininkė, maloni ir supratinga moteris.
Viskas nuo pat pradžių iki galo vyko labai tvarkingai, matėsi, jog žmonės dirba savo darbą nuoširdžiai, supranta, kad gyvūnas tau yra svarbus“, – pasakojo augintinį neseniai praradusi vilkaviškietė.
Moteris džiaugėsi, kad yra teikiama tokia paslauga, bei tvirtino, jog rekomenduotų prireikus ja pasinaudoti ir kitiems.
Įkurti pirmąjį Lietuvoje gyvūnų krematoriumą Tauragės rajone gyvenantiems Tomai ir Vitalijui Žebeliams mintis kilo beveik prieš dešimtmetį.
Apie tokią svetur populiarią paslaugą veterinarijos gydytojui V. Žebeliui papasakojo iš užsienio atvykę kolegos.
Jauną šeimą ši idėja sužavėjo ir lietuviai ėmėsi ją įgyvendinti patys. Kadangi Lietuvoje konsultuotis nebuvo su kuo, patirties pasisemti Žebeliai važiavo į Anglijos, kurioje ši paslauga yra ypač plačiai išvystyta, taip pat Vengrijos, Latvijos, Lenkijos gyvūnų krematoriumus.
Tiesa, kol pavyko įveikti biurokratinį mechanizmą – pereiti visas institucijas, gauti daugybę leidimų, – užtruko daug laiko: anot Tomos, nuo minties iki svajonės įgyvendinimo prabėgo maždaug penkeri metai.
Nieko keisto, jog mintis apie gyvūnų krematoriumą iš pradžių ne visiems pasirodė priimtina.
„Pati skambinau ir bendravau su dauguma Lietuvos veterinarijos klinikų, tad reakcija buvo įvairi. Vieni džiaugėsi, kad pagaliau ir mūsų šayje atsiras humaniškas bei etiškas būdas atsisveikinti su augintiniu, kiti žiūrėjo šiek tiek skeptiškiau. Bet po truputėlį žmonių požiūris keičiasi, ir didžiajai daliai gyvūnų savininkų, su kuriais aš bendrauju, augintinis yra visavertis šeimos narys“, – pasakojo krematoriumo savininkė T. Žebelienė.
Pačioje verslo pradžioje kremacijų būdavo vos keletas per mėnesį, o šiuo metu per tiek laiko Zoliškiuose kremuojama apie 80–100 gyvūnų.
Paslaugos poreikiui įtakos turi ir metų laikai: žiemos periodu, kai žemė įšalusi, visada vyksta daugiau kremacijų nei vasarą.
Krematoriumo savininkai sudarę sutartis su įvairiomis visos Lietuvos veterinarijos klinikomis ir 70–80 proc. gyvūnų surenkama būtent iš šių įstaigų. Parvežti augintiniai iki kremacijos laikomi šaldytuve arba šaldiklyje. Prieš kremuojant dar kartą sutikrinami visi dokumentai, jei gyvūnas turi mikroschemą – patikrinami duomenys internete. Pati kremacija trunka nuo pusvalandžio iki 3 valandų, galiausiai pelenai parvežami atgal į tą pačią veterinarijos kliniką. Ši susisiekia su augintinio savininku.
Kitas būdas – patys krematoriumo darbuotojai atvyksta pas žmones ir paima gyvūną iš namų. Skirtumas tas, kad palikus „užmigdytą“ augintinį veterinarijos klinikoje savininkui reikia mokėti tik už kremaciją, o norint, kad gyvūnas būtų paimtas iš namų, teks susimokėti vienkartinį paėmimo mokestį.
Dalis gyvūnų savininkų nori atvykti į krematoriumą patys. Jie vietoje atsisveikina su šeimos nariu tapusiu augintiniu, palaukia, kol jis bus sudegintas, ir patys pasiima urną su gyvūno pelenais. Laukdami proceso pabaigos šeimininkai apie savo augintinį gali parašyti laiškelį ant lapo formos lentelės ir prikabinti ją ant prisiminimų medžio. Vienas toks prisiminimų medis jau užpildytas, dabar lankytojai pildo antrą.
Gyvūnų kremavimo paslaugos kaina priklauso nuo jų svorio ir siekia nuo 80 iki 220 eurų.
Augintinio pelenai supilami į standartinę urną, už kurią mokėti nereikia, tačiau norintieji gražesnės, patvaresnės urnos gali ją išsirinkti veterinarijos klinikose esančiuose kataloguose, krematoriumo interneto svetainėje. Jų kainos, priklausomai nuo dydžio ir medžiagos, siekia nuo 50 iki 150 eurų.
Zoliškiuose kremuojami visi naminiai augintiniai. Dauguma žmonių dėl krematoriumo paslaugų kreipiasi nugaišus šunims, gerokai rečiau – katėms, tačiau buvę prašymų kremuoti ir žiurkėnus, papūgėlę, jūrų kiaulytę ir netgi vėžlį.
„Su kremuoto gyvūno palaikais susitvarkyti yra paprasčiau. Be to, žmonės tikrai labai išgyvena dėl savo mylimų augintinių. Iš mūsų jie išvyksta su šviesesne emocija. Sulaukiame padėkų už sukurtą tokią paslaugą, esame gavę netgi laiškų“, – sakė T. Žebelienė.
Galerija: Augintinių krematoriumas
Publikuota: 2022-01-20 16:47:56
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|