|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-01-21 10:26
|
|
|
Piktnaudžiavimas alkoholiu tampa ne tik konkretaus asmens, bet ir jo aplinkos problema.
sam.lt nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Nesusiklostę žmonių gyvenimai kartais tampa problema aplinkiniams. Girtaujantys, priklausomybių turintys žmonės terorizuoja kaimynus, tačiau bandantieji spręsti problemas patenka į užburtą ratą.
Gąsdina kaimą
Į redakciją paskambinusi vieno Šeimenos seniūnijos kaimo gyventoja Vilija skundėsi kaimynu. Moteris pasakojo, kad keturiasdešimtmetis Vladas (ligonio vardas pakeistas) nuolat girtauja, o prisigėręs kelia grėsmę aplinkiniams. Ir tai tęsiasi gal ketveri metai.
– Paskutinį kartą, kai kreipėmės į policiją, kaimynas lakstė po kaimą su peiliu rankose, anksčiau buvo atsukęs dujas ir žiebė degtukus, vaikščiojo su benzino kanistru, kitą kartą visiškai nuogas gatvėje stovėjo. Juk ir vaikai aplinkui sukiojasi, mato, – kalbėjo kaimynė. – Baisu kaime gyventi, kai jis neadekvatus blaškosi. Net eidama gyvulių šerti prašau, kad sūnus palydėtų – nejauku, kai tokios būsenos žmogus iš pakampės tave seka.
Vilija pasakojo, kad blaivus Vladas – visiškai normalus žmogus, tačiau tokie pragiedruliai jo gyvenime būna retai. Kaimynė piktinosi, kad girtaujantis žmogus gauna šalpos neįgalumo pensiją dėl fizinės negalios, tačiau ją prageria ir dar kelia problemų aplinkiniams. Anot jos, pašalpa ir yra didžiausia problema – negautų ir gerti neturėtų už ką.
Lilija pripažino, kad neadekvačiai besielgiantis kaimynas jau ne kartą vežtas gydyti. Mat kai Vladas pradeda šėlioti, kaimynai kviečia policiją, o ši su medikais vyrą išgabena į psichiatrijos ligoninę. Tačiau tai problemą išsprendžia tik laikinai, o vėliau viskas kartojasi.
– Gal galėtų jį priverstinai gydyti nuo alkoholizmo ar apgyvendinti kokiuose globos namuose, kad nuolat prižiūrimas negalėtų gerti, – svarstė Vilija. – Ne kartą apie tai informavome seniūniją, tačiau niekas problemos nesprendžia.
Griebiasi šiaudo
Šeimenos seniūnas Gintas Bakūnas sakė, kad problemą bandoma spręsti, tačiau ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti.
– Mes neturime teisės žmogaus per prievartą kažkur uždaryti. Prieš keletą dienų mūsų socialinė darbuotoja parsivežė jūsų minimą žmogų iš gydymo įstaigos, vežėme jį į Psichikos sveikatos skyrių Vilkaviškyje. Tačiau medikai sako, kad priklausomybė nėra ta diagnozė, dėl kurios gali būti skiriamas priverstinis gydymas. Kol jis negeria, yra ramus ir taikus žmogus, – kalbėjo seniūnas.
Vladu besirūpinanti seniūnijos socialinė darbuotoja Eglita Šukienė pripažino patekusi į užburtą ratą. Tuo metu, kai vartoja alkoholį, Vladas tikrai elgiasi neprognozuojamai, todėl kaimynai kviečia policiją, vyras išvežamas porai savaičių gydyti. Išblaivėjęs žmogus atrodo visiškai sveikas, todėl išleidžiamas namo.
Socialinė darbuotoja turėjo minčių Vladą apgyvendinti globos namuose, bet tam reikėjo nustatyti jo specialiųjų poreikių lygį. Tačiau iš psichiatrų sužinojo, kad alkoholizmas nėra diagnozė, dėl kurios kiltų specialiųjų poreikių. Todėl E. Šukienė griebėsi paskutinio šiaudo – užrašė savo globotinį į asociacijos „Keisk požiūrį“ užsiėmimus. Darbuotoja viliasi, kad ši priemonė padės, nes kitos išeities ji paprasčiausiai nemato.
– Man labai gaila šio žmogaus. Kai jis blaivus, puikiai supranta savo problemą, tačiau yra visiškai vienišas – neturi nei šeimos, nei artimųjų, – pasakojo E. Šukienė. – Klausėme, kokios pagalbos jam reikėtų iš seniūnijos. Bet jis tvirtino, kad visko pakanka – pats prisimalkauja, gauna neįgalumo pensiją, dar užsidirba talkininkaudamas prie ūkio kitiems kaimo gyventojams.
Rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Arūnas Kinderis, kurio vadovaujamai grupei priklauso Šeimenos seniūnijos kaimai, patikino, jog jokių nusikaltimų mūsų minimas Vladas nėra padaręs, todėl policijai jis žinomas tik iš medikų – gabenant ligonį į gydymo įstaigą jiems prireikia policijos pagalbos.
Gydymas per trumpas
Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriaus gydytojas psichiatras Audrius Mozūraitis sakė negalintis komentuoti konkretaus atvejo, nes to neleidžia mediko etika. Tačiau patikino, kad į psichiatrijos ligoninę nuvežus alkoholinės psichozės ištiktą pacientą visuomet skiriamas gydymas nuo alkoholizmo.
Tiesa, tokioms sudėtingoms ligoms gydyti poros savaičių nepakanka. O skirti ilgalaikį priverstinį gydymą medikai negali, nes to nenumato įstatymai. Be to, net tam tinkamos įstaigos mūsų šalyje nėra. Tad susidūrus su alkoholio sukelta psichoze vienintelė išeitis kviesti greitąją pagalbą ir gabenti ligonį gydyti.
Sistema nesprendžia
Rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Kristina Siriūnienė pripažino, kad situacijos, kai alkoholio padauginusiems žmonėms sutrinka psichika, yra visos šalies piktžaizdė.
– Jei daroma nusikalstama veika, policija reaguoja iš karto. Bet mes paprastai susiduriame jau su pasekmėmis, – aiškino K. Siriūnienė.
Tuo atveju, kai nusikaltimas jau padarytas, skiriama psichiatrinė teismo medicinos ekspertizė. Jei ekspertai konstatuoja, kad nusikaltimo darymo metu žmogus nesuvokė savo veiksmų, įprasta atsakomybė jam netaikoma – paskiriamos baudžiamojo poveikio medicininės priemonės. Tai priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje, skirtoje nusikaltimus padariusiems asmenims.
Anot policijos pareigūnės, jei psichikos problemų turintys asmenys gyvena vieni, neturi, kas juos prižiūri, seka, kad laiku išgertų medikamentus, – kenčia aplinka ir aplinkiniai. Reikia pripažinti, kad kol kas mūsų valstybėje efektyvios sistemos šioms problemoms spręsti nėra.
Nesusiklostę žmonių gyvenimai kartais tampa problema aplinkiniams. Girtaujantys, priklausomybių turintys žmonės terorizuoja kaimynus, tačiau bandantieji spręsti problemas patenka į užburtą ratą. |
Į redakciją paskambinusi vieno Šeimenos seniūnijos kaimo gyventoja Vilija skundėsi kaimynu. Moteris pasakojo, kad keturiasdešimtmetis Vladas (ligonio vardas pakeistas) nuolat girtauja, o prisigėręs kelia grėsmę aplinkiniams. Ir tai tęsiasi gal ketveri metai.
– Paskutinį kartą, kai kreipėmės į policiją, kaimynas lakstė po kaimą su peiliu rankose, anksčiau buvo atsukęs dujas ir žiebė degtukus, vaikščiojo su benzino kanistru, kitą kartą visiškai nuogas gatvėje stovėjo. Juk ir vaikai aplinkui sukiojasi, mato, – kalbėjo kaimynė. – Baisu kaime gyventi, kai jis neadekvatus blaškosi. Net eidama gyvulių šerti prašau, kad sūnus palydėtų – nejauku, kai tokios būsenos žmogus iš pakampės tave seka.
Vilija pasakojo, kad blaivus Vladas – visiškai normalus žmogus, tačiau tokie pragiedruliai jo gyvenime būna retai. Kaimynė piktinosi, kad girtaujantis žmogus gauna šalpos neįgalumo pensiją dėl fizinės negalios, tačiau ją prageria ir dar kelia problemų aplinkiniams. Anot jos, pašalpa ir yra didžiausia problema – negautų ir gerti neturėtų už ką.
Lilija pripažino, kad neadekvačiai besielgiantis kaimynas jau ne kartą vežtas gydyti. Mat kai Vladas pradeda šėlioti, kaimynai kviečia policiją, o ši su medikais vyrą išgabena į psichiatrijos ligoninę. Tačiau tai problemą išsprendžia tik laikinai, o vėliau viskas kartojasi.
– Gal galėtų jį priverstinai gydyti nuo alkoholizmo ar apgyvendinti kokiuose globos namuose, kad nuolat prižiūrimas negalėtų gerti, – svarstė Vilija. – Ne kartą apie tai informavome seniūniją, tačiau niekas problemos nesprendžia.
Šeimenos seniūnas Gintas Bakūnas sakė, kad problemą bandoma spręsti, tačiau ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti.
– Mes neturime teisės žmogaus per prievartą kažkur uždaryti. Prieš keletą dienų mūsų socialinė darbuotoja parsivežė jūsų minimą žmogų iš gydymo įstaigos, vežėme jį į Psichikos sveikatos skyrių Vilkaviškyje. Tačiau medikai sako, kad priklausomybė nėra ta diagnozė, dėl kurios gali būti skiriamas priverstinis gydymas. Kol jis negeria, yra ramus ir taikus žmogus, – kalbėjo seniūnas.
Vladu besirūpinanti seniūnijos socialinė darbuotoja Eglita Šukienė pripažino patekusi į užburtą ratą. Tuo metu, kai vartoja alkoholį, Vladas tikrai elgiasi neprognozuojamai, todėl kaimynai kviečia policiją, vyras išvežamas porai savaičių gydyti. Išblaivėjęs žmogus atrodo visiškai sveikas, todėl išleidžiamas namo.
Socialinė darbuotoja turėjo minčių Vladą apgyvendinti globos namuose, bet tam reikėjo nustatyti jo specialiųjų poreikių lygį. Tačiau iš psichiatrų sužinojo, kad alkoholizmas nėra diagnozė, dėl kurios kiltų specialiųjų poreikių. Todėl E. Šukienė griebėsi paskutinio šiaudo – užrašė savo globotinį į asociacijos „Keisk požiūrį“ užsiėmimus. Darbuotoja viliasi, kad ši priemonė padės, nes kitos išeities ji paprasčiausiai nemato.
– Man labai gaila šio žmogaus. Kai jis blaivus, puikiai supranta savo problemą, tačiau yra visiškai vienišas – neturi nei šeimos, nei artimųjų, – pasakojo E. Šukienė. – Klausėme, kokios pagalbos jam reikėtų iš seniūnijos. Bet jis tvirtino, kad visko pakanka – pats prisimalkauja, gauna neįgalumo pensiją, dar užsidirba talkininkaudamas prie ūkio kitiems kaimo gyventojams.
Rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Arūnas Kinderis, kurio vadovaujamai grupei priklauso Šeimenos seniūnijos kaimai, patikino, jog jokių nusikaltimų mūsų minimas Vladas nėra padaręs, todėl policijai jis žinomas tik iš medikų – gabenant ligonį į gydymo įstaigą jiems prireikia policijos pagalbos.
Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriaus gydytojas psichiatras Audrius Mozūraitis sakė negalintis komentuoti konkretaus atvejo, nes to neleidžia mediko etika. Tačiau patikino, kad į psichiatrijos ligoninę nuvežus alkoholinės psichozės ištiktą pacientą visuomet skiriamas gydymas nuo alkoholizmo.
Tiesa, tokioms sudėtingoms ligoms gydyti poros savaičių nepakanka. O skirti ilgalaikį priverstinį gydymą medikai negali, nes to nenumato įstatymai. Be to, net tam tinkamos įstaigos mūsų šalyje nėra. Tad susidūrus su alkoholio sukelta psichoze vienintelė išeitis kviesti greitąją pagalbą ir gabenti ligonį gydyti.
Rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Kristina Siriūnienė pripažino, kad situacijos, kai alkoholio padauginusiems žmonėms sutrinka psichika, yra visos šalies piktžaizdė.
– Jei daroma nusikalstama veika, policija reaguoja iš karto. Bet mes paprastai susiduriame jau su pasekmėmis, – aiškino K. Siriūnienė.
Tuo atveju, kai nusikaltimas jau padarytas, skiriama psichiatrinė teismo medicinos ekspertizė. Jei ekspertai konstatuoja, kad nusikaltimo darymo metu žmogus nesuvokė savo veiksmų, įprasta atsakomybė jam netaikoma – paskiriamos baudžiamojo poveikio medicininės priemonės. Tai priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje, skirtoje nusikaltimus padariusiems asmenims.
Anot policijos pareigūnės, jei psichikos problemų turintys asmenys gyvena vieni, neturi, kas juos prižiūri, seka, kad laiku išgertų medikamentus, – kenčia aplinka ir aplinkiniai. Reikia pripažinti, kad kol kas mūsų valstybėje efektyvios sistemos šioms problemoms spręsti nėra.
Publikuota: 2022-01-21 10:26:31
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|