„Santaka“ / Eurui 20 metų: per šį laiką tapo antrąja pasaulyje valiuta / Įdomu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktorių MTZ-82L (1985 m., su lenkišku keturvagiu plūgu). Tel.: (8 342) 47 638, 8 680 76 998.
Galioja iki: 2022-08-22 11:26:27

Parduoda 4 kiaules (120–180 kg). Kaina sutartinė. Tel. 8 14 95 567.
Galioja iki: 2022-08-29 13:32:14



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Įdomu

Dalinkitės:  


Svetainės lb.lt nuotr.


Eurui 20 metų: per šį laiką tapo antrąja pasaulyje valiuta


Per pirmuosius 20 gyvavimo metų euras tapo antrąja pagal svarbą pasaulio valiuta, o euro zonos narės naudojasi palankesnėmis finansavimo sąlygomis. Vis dėlto lūkesčiai euro vaidmeniui buvo keliami kur kas didesni. Teigiamų rezultatų atnešė pastangos išlaikyti euro zonos stabilumą, bet siekiamo Europos Sąjungos šalių ūkių supanašėjimo dar teks palaukti.

Ambicingi lūkesčiai

Aštuntuosius metus Lietuvoje veikiantis euras pirmąkart banknotų pavidalu pradėjo cirkuliuoti prieš dvidešimt metų – 2002 m. sausį, kai naujai sukurtos bendros euro zonos narėmis tapo dvylika valstybių: Airija, Austrija, Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija.

„2002 m. sausį su euro banknotų įvedimu buvo siejami ambicingi lūkesčiai, ypač panaikinus valiutos kurso riziką ir sandorių kaštus. Buvo siekiama paskatinti prekybą tarp euro zonos narių, tačiau yra nedaug įrodymų, kad taip ir atsitiko“, – pastebėjo Mindaugas Sventickas, „Coface Baltics“ direktorius.

Pasaulinės prekinio kredito draudimo bendrovės „Coface“ ekspertų vertinimu, prekyba euro zonoje buvo aktyvi dar prieš įvedant eurą ir siekė 50 proc. visos prekybos 12-oje euro zonos šalių, tačiau nuo to laiko ši dalis net šiek tiek sumažėjo. Tai siejama su sparčiai išaugusiomis prekybos apimtimis su Kinija, o vėliau – su itin sustiprėjusia tiekimo grandine tarp Vokietijos ir Vidurio Europos šalių.




Stabilumas leidžia skolintis pigiau

Parengiamieji euro įvedimo darbai vyko XX a. paskutinįjį dešimtmetį. Tuo metu nominalios palūkanų normos ES šalyse tapo beveik vienodos ir euro įvedimo momentu skirtumai tarp jų buvo labai nedideli. Tačiau po gana stabilaus pirmojo dešimtmečio po euro įvedimo palūkanų skirtumai vėl išryškėjo, o 2008–2009 m. ištikusi finansinė krizė atskleidė, kad dalis Europos šalių ūkių gali nevykdyti įsipareigojimų. Skirtingas šalis vėl buvo pradėta vertinti ir grupuoti pagal joms būdingas kredito rizikas, o tai reiškė, kad iškilo pavojus visos euro zonos suverenumui. Todėl Europos Centrinio banko vadovas paskelbė „darysiantis viską, ko prireiks“, kad euras būtų išsaugotas.

Svarbu pažymėti, kad dabar daugelis šalių naudojasi kur kas palankesnėmis finansavimo sąlygomis nei turėtų tuo atveju, jei nepriklausytų Europos ekonominei ir monetarinei erdvei. Vis dėlto realaus supanašėjimo, jei tektų vertinti šalių ūkių struktūras ir pajamas vienam gyventojui, tarp pirmųjų eurą įsivedusių šalių neįvyko. Praktika parodė, kad BVP dalis vienam gyventojui ir toliau sparčiau augo tose šalyse, kurios ir iki euro įvedimo išsiskyrė didesnėmis pajamomis.


Tačiau skirtingų šalių patirtis nevienoda: pavyzdžiui, prieš finansų krizę Graikijos ir Ispanijos ekonomikos pastebimai pasistiebė. Tačiau to nenutiko Portugalijoje ir Italijoje, kurių ūkiams per tą laikotarpį taip ir nepavyko pasiekti suplanuotų rodiklių. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad įvedus eurą dideli finansiniai srautai, skirti mažas pajamas gaunančioms šalims, taip ir nedavė produktyvumo augimo, nes buvo nukreipti į žemo našumo sektorius, tokius kaip paslaugos ar statybos.



Laukia daug darbų

Tarptautinis euro vaidmuo iš esmės išliko stabilus nuo pasaulinės finansų krizės ir valstybių skolos krizės euro zonoje. Euras išlieka antra pagal svarbą valiuta pasaulyje, tačiau toli gražu nekonkuruoja su JAV doleriu. Euro dalis užsienio valiutos atsargose, skolos vertybiniuose popieriuose, paskolose ar indėliuose išliko maždaug tokia pati kaip ir įvedimo momentu – pirmuosius kelerius metus truputį augo, o po valstybių skolų krizės smarkiai mažėjo. 2020 m. apie 70 proc. skolos vertybinių popierių buvo išleista JAV doleriais, palyginti su 20 proc. eurais – tai yra lygis, panašus į tą, kuris buvo 1999 m.

Pirmųjų dviejų dešimtmečių Europos ekonomikos ir valiutų sąjungos istorija negali būti pavadinta tobula – nors, nepaisant pradinio kritiškumo ir neužbaigtumo, Europos ekonominė ir valiutų sąjunga paneigė labiausiai pesimistines prognozes.


Pastaraisiais metais euro zonos sandara buvo sustiprinta, ypač pasitelkus bankų sąjungą ir Europos stabilumą užtikrinančias priemones, todėl ir visa euro zonos erdvė sutvirtėjo. Tačiau ir toliau būtina nuveikti daug darbų, kad euro zona taptų efektyvesnė ir atsparesnė išoriniams bei vidiniams sukrėtimams. Ypatingą dėmesį verta atkreipti į tai, kad darbo jėgos mobilumas ir toliau yra žemame lygyje, o realus ūkių supanašėjimas didžiąja dalimi išlieka mitas. Nors dedama nemažai pastangų įgyvendinant Europos ekonomikos atkūrimo planą ir pritaikant bendras biudžeto taisykles, vis dėlto tikslas sukurti fiskalinį federalizmą arba, kitaip tariant, fiskalinę sąjungą, trumpuoju laikotarpiu bus sunkiai pasiekiamas.



Bendrovės „Coface Baltic“ inf.



Publikuota: 2022-01-21 11:10:42

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Partnerystė atnaujinta po beveik 20 metų pertraukos
* Leidimų neturėję varžybų dalyviai suniokojo kaimo kelią
* „LT Bluegrass boys“ koncertu užbaigta ketvirtoji „Vištyčio muzikos pakrantė“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar labiau taupote elektrą jai pabrangus?
Pernelyg netaupau.
Taip, suvartoju mažiau.
Netaupau, nes pats (-i) už ją nemoku.
Ne, nes turiu saulės elektrinę.



Kalbos patarimai

Gulėti „ant saulės“ ar „saulėje“?
Metonimiškai vietai su būdo atspalviu reikšti geriau nevartoti prielinksnio ant ir kilmininko konstrukcijos. Negulėk ant saulės ( saulėje, prieš saulę ). Ant lietaus ( kai lyja, lietuje, lyjant ) neišdžiovinsi. Nestovėkime ant vėjo ( vėjyje, kur vėjas ). Padžioviau ant saulės ( saulėje, kur saulė ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas