|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Ar modernesnis gyventojų aptarnavimas viešajame sektoriuje yra įmanomas: tapatybės nustatymas balsu, prašymo įforminimas per „Facebook“? Į šiuos piliečių klausimus atsako Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto direktorius prof. dr. Andrius Stasiukynas.
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad viešasis sektorius veikia prastai, taip pat piliečiai mano, jog institucijos naudoja archajinius veiklos metodus, suvartoja tonas popieriaus, kurio dalį dar ir pameta. Žvelgiant iš kitos pusės, kinta ir pats piliečių gyvenimo būdas, taip pat ir pandemijos sąlygos kelia aptaranavimo iššūkių. Tad galima teigti, jog viešasis sektorius yra priverstas tobulėti: socialiniai tinklai bei ateities technologijos skverbiasi į Lietuvos įstaigas, nuolat ieškoma būdų, kaip gerinti gyventojų aptarnavimą, didinti jų pasitenkinimą paslaugomis, palengvinti šių paslaugų prieinamumą.
2021 m. pabaigoje įsigaliojo nauja „Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių“ redakcija, kuri numato gyventojų aptarnavimo naujovių.
Viena iš naujienų – nebebūtinas popierinis prašymo įforminimas, kuris ilgą laiką buvo tapęs tradicine skundo (ar prašymo) pateikimo forma, šiuo būdu yra didinamas paslaugų prieinamumas. Iki šiol būdavo svarbu tinkamai pateikti prašymą, kuris būtų reikiamai pasirašytas (dažniausiai raštu) ir taip save identifikuoti. Dabar prašymai turės vienodą galią (lyginant su tradiciniu pasirašytu) netgi ir tie, kurie bus pateikti elektroniniu kanalu (pvz., per el. bankininkystę) ar net vaizdo skambučiu, jeigu techninės galimybės leidžia juos užfiksuoti bei išsaugoti. Taigi, jeigu aptarnaujanti įstaiga (pvz., ministerija) bus numačiusi gyventojų aptarnavimą per socialinius tinklus (pvz., „Facebook Messenger“ platformoje) ir per juos bus galima pateikti prašymą, toks kreipimasis bus traktuojamas kaip tinkamai pateiktas bei turės vienodą svarbą kaip ir lygiagrečiai pateiktas raštiškas dokumentas.
Kai kurios įstaigos jau šiuo metu diegiasi elektronines garso atpažinimo sistemas, kurios gali nustatyti asmenį iš jo balso. Toks procesas paprastas, asmuo turi paskambinti bei aiškiai ištarti reikiamą atpažinimui tekstą, tuomet iš jo kalbos sistema nustato asmens tapatybę. Procedūra įvyksta akimirksniu, gyventojas gali gauti jam reikalingas paslaugas nediktuodamas savo vardo, kartodamas sunkiai įsimenamus slaptažodžius ar tvirtindamas savo asmens tapatybę kitais būdais.
Svarbu pažymėti, jog kuomet asmeniui yra teikiamos administracinės paslaugos, tam tikrais atvejais gali prireikti ir elektroninio parašo.
Šis reikalavimas priklauso nuo pačios institucijos saugos reikalavimų, paslaugos ypatumų ir pan.
Taip pat nauja ir tai, kad iš dalies keičiasi ir institucijų darbo laikas. Anksčiau piliečių aptarnavimui būdavo privaloma skirti dvi papildomas valandas per savaitę po ar prieš institucijos darbo laiką, dabar liko viena valanda.
Taip pat redakcijoje priimtas pakeitimas, susijęs su papildoma gyventojo informacija, kuomet institucija asmens prašo pateikti papildomos informacijos apie save. Jeigu tokia informacija yra kitose institucijose, kituose viešojo sektoriaus registruose, tai vadovaujantis „vieno langelio“ principu ta institucija turi paprašyti šios informacijos iš kitų viešojo sektoriaus organizacijų, o asmens papildoma administracine našta neapkrauti.
Apibendrinant galima teigti, jog Lietuvoje viešasis sektorius modernėja, yra formuojamos sąlygos aptarnauti vis greičiau ir geriau, tačiau visuomet išlieka klausimas: kaip sparčiai prie šių sąlygų gali prisitaikyti institucijų darbuotojai bei patys gyventojai?
Visiems pokyčiams, net ir modernizavimui yra būtinas pokyčių valdymas, lyderystė ir švietimas.
Pagal pranešimą spaudai
Ar modernesnis gyventojų aptarnavimas viešajame sektoriuje yra įmanomas: tapatybės nustatymas balsu, prašymo įforminimas per „Facebook“? Į šiuos piliečių klausimus atsako Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto direktorius prof. dr. Andrius Stasiukynas. |
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad viešasis sektorius veikia prastai, taip pat piliečiai mano, jog institucijos naudoja archajinius veiklos metodus, suvartoja tonas popieriaus, kurio dalį dar ir pameta. Žvelgiant iš kitos pusės, kinta ir pats piliečių gyvenimo būdas, taip pat ir pandemijos sąlygos kelia aptaranavimo iššūkių. Tad galima teigti, jog viešasis sektorius yra priverstas tobulėti: socialiniai tinklai bei ateities technologijos skverbiasi į Lietuvos įstaigas, nuolat ieškoma būdų, kaip gerinti gyventojų aptarnavimą, didinti jų pasitenkinimą paslaugomis, palengvinti šių paslaugų prieinamumą.
2021 m. pabaigoje įsigaliojo nauja „Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių“ redakcija, kuri numato gyventojų aptarnavimo naujovių.
Viena iš naujienų – nebebūtinas popierinis prašymo įforminimas, kuris ilgą laiką buvo tapęs tradicine skundo (ar prašymo) pateikimo forma, šiuo būdu yra didinamas paslaugų prieinamumas. Iki šiol būdavo svarbu tinkamai pateikti prašymą, kuris būtų reikiamai pasirašytas (dažniausiai raštu) ir taip save identifikuoti. Dabar prašymai turės vienodą galią (lyginant su tradiciniu pasirašytu) netgi ir tie, kurie bus pateikti elektroniniu kanalu (pvz., per el. bankininkystę) ar net vaizdo skambučiu, jeigu techninės galimybės leidžia juos užfiksuoti bei išsaugoti. Taigi, jeigu aptarnaujanti įstaiga (pvz., ministerija) bus numačiusi gyventojų aptarnavimą per socialinius tinklus (pvz., „Facebook Messenger“ platformoje) ir per juos bus galima pateikti prašymą, toks kreipimasis bus traktuojamas kaip tinkamai pateiktas bei turės vienodą svarbą kaip ir lygiagrečiai pateiktas raštiškas dokumentas.
Kai kurios įstaigos jau šiuo metu diegiasi elektronines garso atpažinimo sistemas, kurios gali nustatyti asmenį iš jo balso. Toks procesas paprastas, asmuo turi paskambinti bei aiškiai ištarti reikiamą atpažinimui tekstą, tuomet iš jo kalbos sistema nustato asmens tapatybę. Procedūra įvyksta akimirksniu, gyventojas gali gauti jam reikalingas paslaugas nediktuodamas savo vardo, kartodamas sunkiai įsimenamus slaptažodžius ar tvirtindamas savo asmens tapatybę kitais būdais.
Svarbu pažymėti, jog kuomet asmeniui yra teikiamos administracinės paslaugos, tam tikrais atvejais gali prireikti ir elektroninio parašo.
Šis reikalavimas priklauso nuo pačios institucijos saugos reikalavimų, paslaugos ypatumų ir pan.
Taip pat nauja ir tai, kad iš dalies keičiasi ir institucijų darbo laikas. Anksčiau piliečių aptarnavimui būdavo privaloma skirti dvi papildomas valandas per savaitę po ar prieš institucijos darbo laiką, dabar liko viena valanda.
Taip pat redakcijoje priimtas pakeitimas, susijęs su papildoma gyventojo informacija, kuomet institucija asmens prašo pateikti papildomos informacijos apie save. Jeigu tokia informacija yra kitose institucijose, kituose viešojo sektoriaus registruose, tai vadovaujantis „vieno langelio“ principu ta institucija turi paprašyti šios informacijos iš kitų viešojo sektoriaus organizacijų, o asmens papildoma administracine našta neapkrauti.
Apibendrinant galima teigti, jog Lietuvoje viešasis sektorius modernėja, yra formuojamos sąlygos aptarnauti vis greičiau ir geriau, tačiau visuomet išlieka klausimas: kaip sparčiai prie šių sąlygų gali prisitaikyti institucijų darbuotojai bei patys gyventojai?
Visiems pokyčiams, net ir modernizavimui yra būtinas pokyčių valdymas, lyderystė ir švietimas.
Pagal pranešimą spaudai
Publikuota: 2022-01-25 10:41:46
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|