|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Mūsų rajone
Praradę viltį patys surasti teisybę, Rimvydas Palubinskas bei Stasė Bulevičienė pagalbos kreipėsi į „Santakos“ laikraščio žurnalistus.Autoriaus nuotr. Andrius GRYGELAITIS
Prieš kurį laiką S. Bulevičienė eilinį sykį susiruošė keliauti į Vilkaviškyje, Vytauto gatvėje, esantį prekybos centrą, kuriame yra įsikūręs mobiliojo ryšio paslaugų operatoriaus „Tele-2“ salonas. Čia moteris įprastai pasipildydavo savo ir negalią turinčio sūnaus telefono sąskaitas. Visgi nuėjusi į minėtą saloną vilkaviškietė jį rado uždarytą – vyko remonto darbai. Supratusi, kad jie greitai nepasibaigs, S. Bulevičienė užsuko į greta esantį „Bitės“ saloną pasiteirauti jame dirbančių specialistų, ar šie žino, kiek laiko truks kaimynystėje įsikūrusių patalpų remontas. Iš ten buvusios darbuotojos moteris norimo atsakymo neišgirdo, tačiau sulaukė klausimo, kaip dar būtų galima jai padėti. Papasakojusi, jog nori pasipildyti telefono sąskaitas, senolė išgirdo, kad jos norą nesunkiai galima išpildyti ir šiame salone. „Iš pradžių man davė pasirašyti kažkokius dokumentus, o vėliau paprašė mano ir sūnaus pasų. Jų su savimi neturėjau. Tik savo asmens kodą ant lapelio buvau užsirašiusi. Man buvo pasakyta, kad su pasais į saloną turiu užsukti kitą dieną. Žadėjo, jog tuomet viską užbaigs tvarkyti, o ateityje norėdama pasipildyti telefono sąskaitas tai galėsiu padaryti bet kurioje parduotuvėje, nereikės kaskart eiti į saloną. Pagalvojau, jog taip man netgi būtų geriau“, – prisiminė S. Bulevičienė. Vilkaviškietė jau buvo susiruošusi su pasais vėl keliauti į „Bitės“ saloną, kai pas ją į svečius užsuko rajono Tarybos narys, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Vilkaviškio skyriaus savanoris Rimvydas Palubinskas. Būtent jis, kaip šios organizacijos atstovas, rūpinasi S. Bulevičiene, padeda jai tvarkytis buityje. Kuomet senolė papasakojo Rimvydui apie savo ketinimus keliauti į mobiliojo ryšio operatoriaus saloną, šis patarė jai to nedaryti. „Supratau, kad greičiausiai bus įsiūlyta nauja sutartis, o to visai nesinorėjo. Ėmėme kartu svarstyti, kad jei nenueisime į tą saloną, nieko ir neįsipareigosime. O senąją ryšio kortelę rasime pasipildyti kur nors kitur“, – prisiminė Rimvydas Palubinskas. Atrodė, kad viskas taip turėjo ir pasibaigti, tačiau maždaug po mėnesio Stasė Bulevičienė į telefoną gavo žinutę, kurioje buvo rašoma, kad jai reikia apmokėti 15, 84 Eur sąskaitą už „Bitės“ paslaugas. Lygiai tokią pačią žinutę gavo ir moters sūnus. Vadinasi, bendra suma siekė beveik 32 Eur. „Nuvykome į „Bitės“ saloną ir bandėme išsiaiškinti, už ką reikia mokėti tokią sumą. Juk S. Bulevičienė negavo jokių mobiliojo ryšio kortelių, nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Vienintelė jos klaida buvo ta, kad ji pasirašė ant kažkokių popieriaus lapų, deramai į juos neįsigilinusi. Dėl to iš dalies prisiėmėme kaltę ir sutikome apmokėti sąskaitą, tačiau su salone dirbusia specialiste sutarėme nutraukti esamą sutartį. Mums buvo patikinta, kad taip ir bus, tik buvome perspėti, jog sulauksime dar vienos sąskaitos už einamąjį mėnesį. Teko nusileisti“, – prisiminė R. Palubinskas. Iš pradžių man davė pasirašyti kažkokius dokumentus, o vėliau paprašė mano ir sūnaus pasų. Kaip ir buvo įspėta, netrukus S. Bulevičienė sulaukė dar vienos telefono sąskaitos, už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas. Moteris apmokėjo ir ją. Visgi senole besirūpinančio R. Palubinsko galvoje nenustojo kirbėti mintis, kad šioje istorijoje dar tikrai negalima dėti taško. Po kurio laiko jis nusprendė dar kartą užsukti į „Bitės“ saloną ir galutinai įsitikinti, jog minėta sutartis tikrai yra nutraukta. Vyras apstulbo, kai sužinojo, kad jo globojamai S. Bulevičienei yra paruošta dar viena sąskaita už mobiliojo ryšio paslaugas. Jis dar bandė aiškintis situaciją, tačiau ten dirbusi specialistė teigė nieko nežinanti, kratėsi atsakomybės. Supratęs, kad tiesą rasti gali būti labai sunku, Rimvydas patarė senolei sąskaitos šįsyk neapmokėti, o pats pagalbos kreipėsi į „Santakos“ laikraščio žurnalistus. „Čia – ne kelių eurų problema. Galbūt ir galėtume apmokėti tą sąskaitą, tačiau to daryti nesinori iš principo. Akivaizdu, kad taip buvo bandoma apgauti seną žmogų ir iš jo pasipelnyti. Negalima taip elgtis“, – susierzinimo neslėpė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos savanoris. Situaciją pakomentuoti paprašėme bendrovės „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovo Juliaus Špakausko. Jis pripažino, kad įvyko nesusipratimas, ir atsiprašė už S. Bulevičienei padarytus nemalonumus. „Panašu, kad įvyko nesusikalbėjimas aptariant klientės ryšio poreikius. Vilkaviškietės prašymu jai ir jos šeimos nariui buvo aktyvuoti du mokėjimo planai su pačiu mažiausiu įmanomu plano mokesčiu. Nors paslaugomis klientė taip ir nepradėjo naudotis, tačiau, deja, jų neatsisakė. Dėl to ir buvo siunčiamos sąskaitos. Nepaisant to, kad klientė pareiškė norą atsisakyti paslaugų jau tik po kurio laiko, iš jos jokių mokėjimų nebus prašoma, o iki šiol atsiųstos sąskaitos – anuliuotos“, – pabrėžė J. Špakauskas. Jis patikino, kad S. Bulevičienei grąžinti ir visi anksčiau jos sumokėti pinigai. Tą patvirtino ir pati vilkaviškietė. J. Šapauskas padėkojo ir „Santakos“ laikraščio žurnalistams, kad šie padeda paprastiems žmonėms sutrumpinti kelią iki teisybės. Visgi norėtųsi, kad į paprastų žmonių interesus būtų atsižvelgiama iš karto ir jiems nereikėtų teisybės ieškoti padedant spaudai. Publikuota: 2022-01-27 10:22:18 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones * „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|