|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Sveikata
|
|
|
Jei greitojo testo ekranėlyje pasirodo viena juostelė, dar nereiškia, jog nesergate koronavirusu.
Eglės MIČIULIENĖS nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Įsigalint omicron atmainai žmonės vis labiau nusivilia greitaisiais testais ir svarsto, kad juos galima kaltinti dėl didžiulio susirgimų atvejų šuolio. Pasitikėdami testų rezultatais dauguma eina į darbą ir platina virusą.
Kompaniją nuvylė
Į redakciją paskambinusi vilkaviškietė Daiva sakė savo kailiu įsitikinusi, kokie nepatikimi yra greitieji COVID-19 testai. Neseniai moteris su dar 7 draugų kompanija buvo išvykusi pailsėti į Gran Kanariją. Įdomiausia tai, kad visi prieš vykdami į užsienį turėjo atlikti PGR testus ir visų rezultatai buvo neigiami.
Tačiau nuvykus į salą jau kitą dieną viena iš draugių pasiskundė, jog jai skauda gerklę, tačiau tuomet koronaviruso neįtarė – kaltino Vilniaus aerouoste pūtusį atšiaurų vėją. Kitą dieną gerklės skausmu pasiskundė dar keli kompanijos nariai, vienam keliomis dalelėmis pakilo temperatūra. Kad išsklaidytų nerimą, vilkaviškiečiai nusipirko greitųjų antigeno testų ir kantriai laukė pasirodančių dviejų juostelių.
Visi lengviau atsipūtė, kai testo ekranėlyje pasirodė viena ryški juosta, nes tai reiškė, kad rezultatas neigiamas ir kompanija COVID-19 neserga.
Bet simptomai nesiliovė nei kitą, nei dar kitą dieną, tik po truputį kito – kas pradėjo kosėti, kas sloguoti, o kam dingo uoslės ir skonio pojūčiai.
Grįžę į Lietuvą vilkaviškiečiai nutarė nerizikuoti eiti į darbą, o pirmiau atlikti PGR testus – neduok Dieve, paaiškėtų, kad serga koronavirusu. Nors visi vylėsi, jog nemaloni diagnozė nepasitvirtins, daugumos PGR testai buvo teigiami.
– Laimei, buvome pakankamai sąmoningi ir jusdami simptomus nėjome į kolektyvus, – kalbėjo Daiva. – Tik įsivaizduokite, kokius užsikrėtimų skaičius rajone šiandien turėtume, jei aštuoni sergantys žmonės būtų pasklidę po skirtingas darbovietes.
Vilkaviškietė svarstė, ko verti greitieji testai, jei iš tiek besityrusių sergančių žmonių nė vienam ligos neparodė. Moteriai buvo pikta ne tiek dėl to, kad išmetė pinigus nepigiems testams, bet ypač dėl to, kad kiti žmonės pasitikėdami jų rezultatais mano esantys sveiki, nesisaugoja ir platina virusą.
PGR tyrimas užtrunka
Vilkaviškio ligoninės vadovas Linas Blažaitis taip pat patvirtino, kad aklai pasitikėti greitaisiais testais rizikinga.
– Mes greitaisiais antigenų testais tikriname visus į ligoninę besikreipiančius pacientus, guldomiems į stacionarą atliekame ir PGR testus. Problema ta, kad PGR tyrimo atsakymą gauname tik po paros, tad iš pradžių pasikliaujame greitųjų testų rezultatais, – pasakojo medikas.
Anot Lino Blažaičio, jei greitasis testas parodo, jog ligonis užsikrėtęs COVID-19, praktiškai visais atvejais tai patvirtina ir PGR testas. Su neigiamu atsakymu kiek sudėtingiau – paklaidos atvejų būna dažniau. Toks netikslus tyrimas gali tapti ligos protrūkio ligoninės skyriuose priežastimi.
– Labai priklauso nuo to, kaip paimamas mėginys. Paėmimo instrukcija numato, iš kokio gylio nosies landoje jis turi būti paimtas. Tačiau žmonės dažnai piktinasi, bara medikes, neva „pagalį“ į nosį per giliai kiša. Kita vertus, ir pačių testų kokybė nevienoda. Testų, kurių mėginys imamas iš seilių, mes ligoninėje nenaudojame – jų patikimumas dar mažesnis, – svarstė L. Blažaitis.
Nors medikai ligonius į stacionarą mielai guldytų tik tuomet, kai gauna PGR tyrimo rezultatus, o iki tol pacientą laikytų izoliatoriuje, tokių galimybių neturi dėl palatų trūkumo. Tačiau visi planinio gydymo guldomi pacientai prieš tai privalo išsitirti PGR metodu.
Ligoninės vadovas pripažino, kad dvigubo testavimo sistema nėra gera ir reikalauja papildomų išlaidų, visgi greitieji testai medikams suteikia tam tikrą apsaugą ir geresnio sprendimo kol kas nėra.
Nurodyti standartai
Vilkaviškietės nuogąstavimus dėl netikslių greitųjų testų perdavėme Sveikatos apsaugos ministerijai. Spaudos tarnybos patarėja Lina Zimnickienė pakomentavo, kad greitieji antigenų testai gali aptikti virusą tik esant pakankamam jo kiekiui – paprastai praėjus kelioms dienoms po simptomų atsiradimo.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra nurodyta, jog mobiliuosiuose COVID-19 punktuose bei sveikatos priežiūros įstaigose naudojamų antigeno testų specifiškumas turi būti ne mažesnis nei 99 proc., o jautrumas – ne mažesnis nei 90 proc.
Savikontrolei skirtų testų, kuriuos gyventojai gali įsigyti patys prekybos centruose, jautrumas turi būti ne mažesnis nei 80 proc., specifiškumas – ne mažesnis nei 97 proc.
Anot ministerijos atstovės, kol kas nėra pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti, kaip greitųjų antigenų testų rezultatus veikia omicron atmaina. Tačiau situacija yra stebima ir prireikus atitinkami testų kriterijai bus pakeisti.
Skiriasi savybės
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Virusologinių tyrimų poskyrio vedėja Svajūnė Muralytė teigė, kad skirtingų gamintojų greitieji testai skiriasi savo jautrumu, specifiškumu ir kitomis savybėmis, todėl renkantis greitąjį testą reikėtų tai įvertinti. PGR tyrimas yra kur kas tikslesnis, todėl rekomenduojama jį atlikti, jei abejojate dėl greitojo testo tikslumo.
„PGR tyrimas yra laikomas auksiniu standartu laboratorinėje diagnostikoje. Šiuo metodu aptinkama viruso genetinė medžiaga, kuri prieš detekciją yra pagausinama, todėl šio metodo analitinis jautrumas yra gerokai didesnis lyginant su greitaisiais antigenų testais. Jais aptinkama ne viruso genetinė medžiaga, o baltymai, kurių pagausinti neįmanoma“, – aiškino S. Muralytė.
Tiesa, pasitaiko, kad ir PGR tyrimai būna netikslūs, tačiau tai priklauso nuo daugybės sąlygų – ėminio paėmimo, transportavimo sąlygų, naudojamų reagentų, jautrumo, specifiškumo, taip pat nuo to, koks viruso kiekis organizme. Jei viruso kiekis žmogaus organizme labai mažas, po kurio laiko jis gali būti visai nebeaptinkamas.
Įsigalint omicron atmainai žmonės vis labiau nusivilia greitaisiais testais ir svarsto, kad juos galima kaltinti dėl didžiulio susirgimų atvejų šuolio. Pasitikėdami testų rezultatais dauguma eina į darbą ir platina virusą. |
Į redakciją paskambinusi vilkaviškietė Daiva sakė savo kailiu įsitikinusi, kokie nepatikimi yra greitieji COVID-19 testai. Neseniai moteris su dar 7 draugų kompanija buvo išvykusi pailsėti į Gran Kanariją. Įdomiausia tai, kad visi prieš vykdami į užsienį turėjo atlikti PGR testus ir visų rezultatai buvo neigiami.
Tačiau nuvykus į salą jau kitą dieną viena iš draugių pasiskundė, jog jai skauda gerklę, tačiau tuomet koronaviruso neįtarė – kaltino Vilniaus aerouoste pūtusį atšiaurų vėją. Kitą dieną gerklės skausmu pasiskundė dar keli kompanijos nariai, vienam keliomis dalelėmis pakilo temperatūra. Kad išsklaidytų nerimą, vilkaviškiečiai nusipirko greitųjų antigeno testų ir kantriai laukė pasirodančių dviejų juostelių.
Visi lengviau atsipūtė, kai testo ekranėlyje pasirodė viena ryški juosta, nes tai reiškė, kad rezultatas neigiamas ir kompanija COVID-19 neserga.
Bet simptomai nesiliovė nei kitą, nei dar kitą dieną, tik po truputį kito – kas pradėjo kosėti, kas sloguoti, o kam dingo uoslės ir skonio pojūčiai.
Grįžę į Lietuvą vilkaviškiečiai nutarė nerizikuoti eiti į darbą, o pirmiau atlikti PGR testus – neduok Dieve, paaiškėtų, kad serga koronavirusu. Nors visi vylėsi, jog nemaloni diagnozė nepasitvirtins, daugumos PGR testai buvo teigiami.
– Laimei, buvome pakankamai sąmoningi ir jusdami simptomus nėjome į kolektyvus, – kalbėjo Daiva. – Tik įsivaizduokite, kokius užsikrėtimų skaičius rajone šiandien turėtume, jei aštuoni sergantys žmonės būtų pasklidę po skirtingas darbovietes.
Vilkaviškietė svarstė, ko verti greitieji testai, jei iš tiek besityrusių sergančių žmonių nė vienam ligos neparodė. Moteriai buvo pikta ne tiek dėl to, kad išmetė pinigus nepigiems testams, bet ypač dėl to, kad kiti žmonės pasitikėdami jų rezultatais mano esantys sveiki, nesisaugoja ir platina virusą.
Vilkaviškio ligoninės vadovas Linas Blažaitis taip pat patvirtino, kad aklai pasitikėti greitaisiais testais rizikinga.
– Mes greitaisiais antigenų testais tikriname visus į ligoninę besikreipiančius pacientus, guldomiems į stacionarą atliekame ir PGR testus. Problema ta, kad PGR tyrimo atsakymą gauname tik po paros, tad iš pradžių pasikliaujame greitųjų testų rezultatais, – pasakojo medikas.
Anot Lino Blažaičio, jei greitasis testas parodo, jog ligonis užsikrėtęs COVID-19, praktiškai visais atvejais tai patvirtina ir PGR testas. Su neigiamu atsakymu kiek sudėtingiau – paklaidos atvejų būna dažniau. Toks netikslus tyrimas gali tapti ligos protrūkio ligoninės skyriuose priežastimi.
– Labai priklauso nuo to, kaip paimamas mėginys. Paėmimo instrukcija numato, iš kokio gylio nosies landoje jis turi būti paimtas. Tačiau žmonės dažnai piktinasi, bara medikes, neva „pagalį“ į nosį per giliai kiša. Kita vertus, ir pačių testų kokybė nevienoda. Testų, kurių mėginys imamas iš seilių, mes ligoninėje nenaudojame – jų patikimumas dar mažesnis, – svarstė L. Blažaitis.
Nors medikai ligonius į stacionarą mielai guldytų tik tuomet, kai gauna PGR tyrimo rezultatus, o iki tol pacientą laikytų izoliatoriuje, tokių galimybių neturi dėl palatų trūkumo. Tačiau visi planinio gydymo guldomi pacientai prieš tai privalo išsitirti PGR metodu.
Ligoninės vadovas pripažino, kad dvigubo testavimo sistema nėra gera ir reikalauja papildomų išlaidų, visgi greitieji testai medikams suteikia tam tikrą apsaugą ir geresnio sprendimo kol kas nėra.
Vilkaviškietės nuogąstavimus dėl netikslių greitųjų testų perdavėme Sveikatos apsaugos ministerijai. Spaudos tarnybos patarėja Lina Zimnickienė pakomentavo, kad greitieji antigenų testai gali aptikti virusą tik esant pakankamam jo kiekiui – paprastai praėjus kelioms dienoms po simptomų atsiradimo.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra nurodyta, jog mobiliuosiuose COVID-19 punktuose bei sveikatos priežiūros įstaigose naudojamų antigeno testų specifiškumas turi būti ne mažesnis nei 99 proc., o jautrumas – ne mažesnis nei 90 proc.
Savikontrolei skirtų testų, kuriuos gyventojai gali įsigyti patys prekybos centruose, jautrumas turi būti ne mažesnis nei 80 proc., specifiškumas – ne mažesnis nei 97 proc.
Anot ministerijos atstovės, kol kas nėra pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti, kaip greitųjų antigenų testų rezultatus veikia omicron atmaina. Tačiau situacija yra stebima ir prireikus atitinkami testų kriterijai bus pakeisti.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Virusologinių tyrimų poskyrio vedėja Svajūnė Muralytė teigė, kad skirtingų gamintojų greitieji testai skiriasi savo jautrumu, specifiškumu ir kitomis savybėmis, todėl renkantis greitąjį testą reikėtų tai įvertinti. PGR tyrimas yra kur kas tikslesnis, todėl rekomenduojama jį atlikti, jei abejojate dėl greitojo testo tikslumo.
„PGR tyrimas yra laikomas auksiniu standartu laboratorinėje diagnostikoje. Šiuo metodu aptinkama viruso genetinė medžiaga, kuri prieš detekciją yra pagausinama, todėl šio metodo analitinis jautrumas yra gerokai didesnis lyginant su greitaisiais antigenų testais. Jais aptinkama ne viruso genetinė medžiaga, o baltymai, kurių pagausinti neįmanoma“, – aiškino S. Muralytė.
Tiesa, pasitaiko, kad ir PGR tyrimai būna netikslūs, tačiau tai priklauso nuo daugybės sąlygų – ėminio paėmimo, transportavimo sąlygų, naudojamų reagentų, jautrumo, specifiškumo, taip pat nuo to, koks viruso kiekis organizme. Jei viruso kiekis žmogaus organizme labai mažas, po kurio laiko jis gali būti visai nebeaptinkamas.
Publikuota: 2022-01-28 10:50:08
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|