|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Vilkaviškio kultūros centro darbuotojams retai kada tenka ramiai pasėdėti žiūrovų kėdėse, tad naująsias jie išmėgino pirmieji.
Autorės nuotr.
Simona SIMANAVIČIENĖ
Po metų pertraukos į Vilkaviškio kultūros centrą grįžta renginiai, koncertai ir spektakliai. Mat jau atnaujinta didžioji salė, techninė įgarsinimo ir apšvietimo bazė, įrengtas kinas. „Anksčiau rašėme su žąsies plunksna, dabar rašysime su tušinuku“, – pokyčius po renovacijos apibendrino kultūrinės veiklos vadybininkė Aksana Laskevičienė.
Nauji sprendiniai dera su autentiškais
Dažnas kultūra besidomintis vilkaviškietis svarstė, kada bus atidaryta pagrindinė centro salė. Renginių išsiilgę žmonės klausimais užversdavo darbuotojus, o šie gūžtelėdavo pečiais ir atsakydavo, kad jau greitai. Nors pagrindiniai salės renovacijos darbai truko palyginti neilgai – kiek daugiau negu metus, kultūrininkams šis laikas taip pat prailgo. „Mes labai laukiame darbo scenoje: tai magiška vieta, nes ten užsimezga ryšys tarp artisto ir žiūrovo. Pasiilgome žmonių akių, plojimų“, – kalbėjo kultūrinių renginių organizatorė Daiva Kasulaitienė ir neslėpė kartais su nostalgija pavaikštanti po sceną.
Darbuotojai pasakojo, kad kuriant pagrindinės salės viziją buvo siekiama ne griauti, o išsaugoti prieš gerus tris dešimtmečius architektės Danguolės Grėblikienės įgyvendintus sprendimus. „Įstaigos darbuotojai turi sukaupę didžiulę patirtį, todėl jų pasiūlymai ir idėjos buvo be galo svarbūs. Mintimis dalijosi ir sprendinius siūlė visi, todėl tai, ką mes šiandien turime, yra visų mūsų darbo rezultatas“, – džiaugėsi centro direktorė Renata Medelienė.
Žiūrovų salėje – naujos patogios kėdės, kurių smaragdinis audinys dera prie scenos uždangos. Kėdės pasirinktos medinės, nes išsaugota medinė lubų apdaila.
Kultūros centro vadovė prisiminė, kad rangovai labai žavėjosi šiuo išskirtiniu salės elementu, todėl klausimo, ar reikėtų šią autentišką apdailą keisti, net nekilo. „Kiekvienas Lietuvos kultūros centras turi interjere dominuojančią spalvą, pavyzdžiui, Prienai – pilką, Anykščiai – turkio mėlyną. Mes irgi norėjome turėti savo išskirtinį įvaizdį“, – kalbėjo R. Medelienė.
Didžiojoje salėje po renovacijos tilps 466 žiūrovai. Vietų sumažėjo, nes salė pritaikyta žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Salėje įrengtas laiptų ir takų apšvietimas. Jis ir papuoš erdvę, ir padės lankytojams orientuotis tamsioje patalpoje.
Renovacijos darbai vyko ir mažojoje salėje: įrengtos akustinės užuolaidos, specialios ritininės užuolaidos stoglangiuose, atnaujintas apšvietimas, atlikta lubų apdaila.
Platesnės galimybės
Renovuojant salę išskirtinis dėmesys buvo skiriamas scenai.
Ji atnaujinta iš pagrindų: pakeistos grindys, sieną dengia akustinė plokštė, sumontuoti kėlimo įrangos mechanizmai.
Vienas iš kilnojamosios mechanikos privalumų yra tas, jog viskas daroma automatiškai. Mygtuko paspaudimu pakeliama scenos „apranga“, o tai leidžia visą plotą išnaudoti pasirodymams.
Žiūrovai galbūt nustebs, kad grindys yra juodos. Toks sprendimas priimtas pagrįstai. „Juoda spalva sugeria šviesą, todėl išvengsime blizgesio“, – sakė techninis renginių koordinatorius, šviesos režisierius Justas Laurinaitis.
Direktorė R. Medelienė pasidžiaugė tuo, kad kai Vilkaviškio rajono savivaldybė skyrė papildomų lėšų, buvo galima sutvarkyti sandėliavimo patalpas ir užtikrinti tinkamas sąlygas neįgaliesiems. Jie galės ne tik stebėti renginius, bet ir juose pasirodyti. Žmonėms, turintiems judėjimo negalią, bus įmanoma patekti į sceną, persirengimo patalpą, tualetus. „Dabar atlikėjas neįgaliojo vežimėlyje scenoje galės jaustis oriai“, – sakė įstaigos vadovė.
Greta scenos įrengta patalpa, kurioje bus laikomi įvairūs įrenginiai, fortepijonas.
Kultūrinės veiklos vadybininkas Ramūnas Puodžiūnas pabrėžė, kad renginių režisieriams atsivėrė daugiau galimybių scenoje sukurti ką nors išskirtinio. Bus galima įgyvendinti ir tas idėjas, kurioms stigo techninių galimybių.
A. Laskevičienė prisiminė, kad kai kurių spektaklių nebūdavo įmanoma parodyti, nes Vilkaviškio kultūros centro įranga buvo pasenusi, o patiems atlikėjams atsivežti savąją buvo per didelė prabanga. Didžiojoje salėje po renovacijos tilps 466 žiūrovai, ji pritaikyta žmonėms, turintiems judėjimo negalią.
„Pamenu, turėjo atvažiuoti Kauno šokių teatras „Aura“. Kad kolektyvas galėtų atlikti paruoštą šokio spektaklį, reikėjo pakelti scenos užuolaidas. Mes to padaryti negalėjome. Kauniečiai nesuprato, kaip šiais laikais negalime įvykdyti tokio paprasto reikalavimo. Žinoma, renginys įvyko, rankomis nukabinome visas užuolaidas, atlikdami milžinišką darbą“, – apie tai, ko nematė ir nežinojo žiūrovai, pasakojo A. Laskevičienė.
„Galbūt techninėmis naujovėmis, kuriomis dabar džiaugiamės, nenustebinsime pasaulio. Kiti kultūros centrai jau seniai tai turi. Tačiau mūsų darbuotojams ir atlikėjams atnaujintos scena ir techninė bazė labai palengvins darbą“, – kalbėjo R. Medelienė.
Garsas ir apšvietimas
Didelių naujovių esama renginių apšvietimo bei įgarsinimo srityse.
Įgyvendindami didelės vertės infrastruktūros projektus kultūros centrai įsigyja naujausios įrangos ir susiduria su nenumatyta problema: su šiuolaikiška aparatūra niekas nemoka dirbti. R. Medelienė pasidžiaugė, kad į kolektyvą įsiliejo naujas darbuotojas – šviesos režisierius Justas Laurinaitis.
Jis turi sukaupęs nemažai patirties šioje srityje, vis dėlto ruošdamasis dirbti turėjo gilinti žinias bei konsultuotis su kitais specialistais. „Pirmiausia reikia įsivaizduoti, kaip viskas turi atrodyti, o paskui tenka sugalvoti, kaip techniškai įgyvendinti sumanymą. Šis pultas atveria labai daug galimybių“, – pasakojo J. Laurinaitis.
Didžiojoje salėje sumontuota nauja garso įranga. Žiūrovai galės pamiršti laikus, kai scenoje stovėdavo kalnai garso kolonėlių, o garso kokybė skyrėsi priklausomai nuo vietos, kurioje sėdi.
„Neįmanoma palyginti to, kas buvo ir ką turime dabar. Sienose sumontuota stacionari garso įranga, todėl garso bangos visą salę uždengs tolygiai. Nebereikės perstatinėti įrangos. Pasirinkome „Meyer sound“ įrangą – vieną geriausių pasaulyje, todėl garsas bus švarus, sterilus, lyg būtum operacinėje“, – naujosios įrangos privalumus vardijo garso režisierius Gintas Turonis.
Kino dienos
Centro darbuotojai pasidžiaugė, kad lankytojai galės mėgautis ne tik kultūriniais renginiais, bet ir kinu. Seansai nei vaizdo, nei garso kokybe nenusileis vykstantiesiems kino teatruose.
Salėje sumontuota įranga leis rodyti 3D ir erdvinio garso formato filmus.
„Žinoma, mes netapsime kino teatru, tačiau kad žmonės galėtų iš anksto susiplanuoti veiklas, bus nustatytos dienos, kada rodysime filmus. Ketiname rodyti du kartus per savaitę: savaitgalį ir kurią nors darbo dieną“, – sakė R. Medelienė.
Vilkaviškiečiai žada neatsilikti nuo kitų Lietuvos miestų ir pakviesti į premjeras. „Artimiausias filmas jau greitai – vasario 18 d. rodysime dokumentinį filmą „Kernagis“, taip pat animacinį filmą vaikams. Tad sekite naujienas“, – paskatino A. Laskevičienė.
Laukia daug darbo
Visas kolektyvas labai džiaugiasi Europos regioninės plėtros fondo finansuotais darbais. Vilkaviškio kultūros centras įgyvendino Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Vilkaviškio kultūros centro infrastruktūros atnaujinimas, siekiant aukštesnės kultūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir interaktyvumo“. Projektui skirtas iki 730 327, 66 Eur finansavimas. Vilkaviškio rajono savivaldybės prisidėjimas – 312 997, 58 Eur.
Vis dėlto atlikti darbai yra tik gera pradžia. „Reikia atnaujinti kultūros centro kasą, rūbinę, pirmojo ir antrojo aukšto fojė, parodų salę, pastato elektros instaliaciją, priešgaisrinę, šildymo bei vėdinimo sistemas – turbūt ir nepajėgčiau išvardyti visko, ką dar būtina sutvarkyti“, – sakė direktorė R. Medelienė.
Po metų pertraukos į Vilkaviškio kultūros centrą grįžta renginiai, koncertai ir spektakliai. Mat jau atnaujinta didžioji salė, techninė įgarsinimo ir apšvietimo bazė, įrengtas kinas. „Anksčiau rašėme su žąsies plunksna, dabar rašysime su tušinuku“, – pokyčius po renovacijos apibendrino kultūrinės veiklos vadybininkė Aksana Laskevičienė. |
Dažnas kultūra besidomintis vilkaviškietis svarstė, kada bus atidaryta pagrindinė centro salė. Renginių išsiilgę žmonės klausimais užversdavo darbuotojus, o šie gūžtelėdavo pečiais ir atsakydavo, kad jau greitai. Nors pagrindiniai salės renovacijos darbai truko palyginti neilgai – kiek daugiau negu metus, kultūrininkams šis laikas taip pat prailgo. „Mes labai laukiame darbo scenoje: tai magiška vieta, nes ten užsimezga ryšys tarp artisto ir žiūrovo. Pasiilgome žmonių akių, plojimų“, – kalbėjo kultūrinių renginių organizatorė Daiva Kasulaitienė ir neslėpė kartais su nostalgija pavaikštanti po sceną.
Darbuotojai pasakojo, kad kuriant pagrindinės salės viziją buvo siekiama ne griauti, o išsaugoti prieš gerus tris dešimtmečius architektės Danguolės Grėblikienės įgyvendintus sprendimus. „Įstaigos darbuotojai turi sukaupę didžiulę patirtį, todėl jų pasiūlymai ir idėjos buvo be galo svarbūs. Mintimis dalijosi ir sprendinius siūlė visi, todėl tai, ką mes šiandien turime, yra visų mūsų darbo rezultatas“, – džiaugėsi centro direktorė Renata Medelienė.
Žiūrovų salėje – naujos patogios kėdės, kurių smaragdinis audinys dera prie scenos uždangos. Kėdės pasirinktos medinės, nes išsaugota medinė lubų apdaila.
Kultūros centro vadovė prisiminė, kad rangovai labai žavėjosi šiuo išskirtiniu salės elementu, todėl klausimo, ar reikėtų šią autentišką apdailą keisti, net nekilo. „Kiekvienas Lietuvos kultūros centras turi interjere dominuojančią spalvą, pavyzdžiui, Prienai – pilką, Anykščiai – turkio mėlyną. Mes irgi norėjome turėti savo išskirtinį įvaizdį“, – kalbėjo R. Medelienė.
Didžiojoje salėje po renovacijos tilps 466 žiūrovai. Vietų sumažėjo, nes salė pritaikyta žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Salėje įrengtas laiptų ir takų apšvietimas. Jis ir papuoš erdvę, ir padės lankytojams orientuotis tamsioje patalpoje.
Renovacijos darbai vyko ir mažojoje salėje: įrengtos akustinės užuolaidos, specialios ritininės užuolaidos stoglangiuose, atnaujintas apšvietimas, atlikta lubų apdaila.
Renovuojant salę išskirtinis dėmesys buvo skiriamas scenai.
Ji atnaujinta iš pagrindų: pakeistos grindys, sieną dengia akustinė plokštė, sumontuoti kėlimo įrangos mechanizmai.
Vienas iš kilnojamosios mechanikos privalumų yra tas, jog viskas daroma automatiškai. Mygtuko paspaudimu pakeliama scenos „apranga“, o tai leidžia visą plotą išnaudoti pasirodymams.
Žiūrovai galbūt nustebs, kad grindys yra juodos. Toks sprendimas priimtas pagrįstai. „Juoda spalva sugeria šviesą, todėl išvengsime blizgesio“, – sakė techninis renginių koordinatorius, šviesos režisierius Justas Laurinaitis.
Direktorė R. Medelienė pasidžiaugė tuo, kad kai Vilkaviškio rajono savivaldybė skyrė papildomų lėšų, buvo galima sutvarkyti sandėliavimo patalpas ir užtikrinti tinkamas sąlygas neįgaliesiems. Jie galės ne tik stebėti renginius, bet ir juose pasirodyti. Žmonėms, turintiems judėjimo negalią, bus įmanoma patekti į sceną, persirengimo patalpą, tualetus. „Dabar atlikėjas neįgaliojo vežimėlyje scenoje galės jaustis oriai“, – sakė įstaigos vadovė.
Greta scenos įrengta patalpa, kurioje bus laikomi įvairūs įrenginiai, fortepijonas.
Kultūrinės veiklos vadybininkas Ramūnas Puodžiūnas pabrėžė, kad renginių režisieriams atsivėrė daugiau galimybių scenoje sukurti ką nors išskirtinio. Bus galima įgyvendinti ir tas idėjas, kurioms stigo techninių galimybių.
A. Laskevičienė prisiminė, kad kai kurių spektaklių nebūdavo įmanoma parodyti, nes Vilkaviškio kultūros centro įranga buvo pasenusi, o patiems atlikėjams atsivežti savąją buvo per didelė prabanga.
Didžiojoje salėje po renovacijos tilps 466 žiūrovai, ji pritaikyta žmonėms, turintiems judėjimo negalią.
„Pamenu, turėjo atvažiuoti Kauno šokių teatras „Aura“. Kad kolektyvas galėtų atlikti paruoštą šokio spektaklį, reikėjo pakelti scenos užuolaidas. Mes to padaryti negalėjome. Kauniečiai nesuprato, kaip šiais laikais negalime įvykdyti tokio paprasto reikalavimo. Žinoma, renginys įvyko, rankomis nukabinome visas užuolaidas, atlikdami milžinišką darbą“, – apie tai, ko nematė ir nežinojo žiūrovai, pasakojo A. Laskevičienė.
„Galbūt techninėmis naujovėmis, kuriomis dabar džiaugiamės, nenustebinsime pasaulio. Kiti kultūros centrai jau seniai tai turi. Tačiau mūsų darbuotojams ir atlikėjams atnaujintos scena ir techninė bazė labai palengvins darbą“, – kalbėjo R. Medelienė.
Didelių naujovių esama renginių apšvietimo bei įgarsinimo srityse.
Įgyvendindami didelės vertės infrastruktūros projektus kultūros centrai įsigyja naujausios įrangos ir susiduria su nenumatyta problema: su šiuolaikiška aparatūra niekas nemoka dirbti. R. Medelienė pasidžiaugė, kad į kolektyvą įsiliejo naujas darbuotojas – šviesos režisierius Justas Laurinaitis.
Jis turi sukaupęs nemažai patirties šioje srityje, vis dėlto ruošdamasis dirbti turėjo gilinti žinias bei konsultuotis su kitais specialistais. „Pirmiausia reikia įsivaizduoti, kaip viskas turi atrodyti, o paskui tenka sugalvoti, kaip techniškai įgyvendinti sumanymą. Šis pultas atveria labai daug galimybių“, – pasakojo J. Laurinaitis.
Didžiojoje salėje sumontuota nauja garso įranga. Žiūrovai galės pamiršti laikus, kai scenoje stovėdavo kalnai garso kolonėlių, o garso kokybė skyrėsi priklausomai nuo vietos, kurioje sėdi.
„Neįmanoma palyginti to, kas buvo ir ką turime dabar. Sienose sumontuota stacionari garso įranga, todėl garso bangos visą salę uždengs tolygiai. Nebereikės perstatinėti įrangos. Pasirinkome „Meyer sound“ įrangą – vieną geriausių pasaulyje, todėl garsas bus švarus, sterilus, lyg būtum operacinėje“, – naujosios įrangos privalumus vardijo garso režisierius Gintas Turonis.
Centro darbuotojai pasidžiaugė, kad lankytojai galės mėgautis ne tik kultūriniais renginiais, bet ir kinu. Seansai nei vaizdo, nei garso kokybe nenusileis vykstantiesiems kino teatruose.
Salėje sumontuota įranga leis rodyti 3D ir erdvinio garso formato filmus.
„Žinoma, mes netapsime kino teatru, tačiau kad žmonės galėtų iš anksto susiplanuoti veiklas, bus nustatytos dienos, kada rodysime filmus. Ketiname rodyti du kartus per savaitę: savaitgalį ir kurią nors darbo dieną“, – sakė R. Medelienė.
Vilkaviškiečiai žada neatsilikti nuo kitų Lietuvos miestų ir pakviesti į premjeras. „Artimiausias filmas jau greitai – vasario 18 d. rodysime dokumentinį filmą „Kernagis“, taip pat animacinį filmą vaikams. Tad sekite naujienas“, – paskatino A. Laskevičienė.
Visas kolektyvas labai džiaugiasi Europos regioninės plėtros fondo finansuotais darbais. Vilkaviškio kultūros centras įgyvendino Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Vilkaviškio kultūros centro infrastruktūros atnaujinimas, siekiant aukštesnės kultūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir interaktyvumo“. Projektui skirtas iki 730 327, 66 Eur finansavimas. Vilkaviškio rajono savivaldybės prisidėjimas – 312 997, 58 Eur.
Vis dėlto atlikti darbai yra tik gera pradžia. „Reikia atnaujinti kultūros centro kasą, rūbinę, pirmojo ir antrojo aukšto fojė, parodų salę, pastato elektros instaliaciją, priešgaisrinę, šildymo bei vėdinimo sistemas – turbūt ir nepajėgčiau išvardyti visko, ką dar būtina sutvarkyti“, – sakė direktorė R. Medelienė.
Galerija: Vilkaviškio kultūros centras
Publikuota: 2022-02-07 07:37:47
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“ * Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso
* Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|