|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Nepaisant pandemijos, „Sodra“ praėjusius metus baigė geresniu rezultatu nei planuota – pajamos 561 mln. eurų viršijo išlaidas. Tai lėmė didesnis apdraustųjų, už kuriuos mokamos socialinio draudimo įmokos, skaičius, efektyvus savarankiškai dirbančių asmenų įmokų surinkimas, mažesnės negu planuota išmokos.
Į rezervą – papildomai per 500 mln. eurų
Preliminariais duomenimis, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos pernai siekė 5, 5 mlrd. eurų, tai yra 228 mln. eurų arba 4, 3 proc. daugiau nei planuota. Išlaidos sudarė 4, 94 mlrd. eurų – 129, 3 mln. eurų arba 2, 6 proc. mažiau nei planuota. Dėl teigiamų 2021 metų rezultatų šiemet iki 1, 1 mlrd. eurų padidės „Sodros“ rezervas – į jį bus papildomai pervesta per 500 mln. eurų.
„Gyventojų vakcinacija ir kitos pandemijos valdymo priemonės, išsaugotos darbo vietos ir išlaikytas įmonių veiklos tęstinumas, pandemijos sąlygoms pritaikytas darbo organizavimas ne tik padėjo išlaikyti socialinio draudimo sistemos stabilumą, bet ją dar ir sustiprino“, – sakė „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.
Daugėjo dirbančiųjų ir mokančiųjų įmokas
Pernai į darbą buvo priimta 57 tūkst. žmonių daugiau nei atleista, kai 2020 m. priimtų į darbą žmonių buvo 9 tūkst. mažiau nei atleistų. Praeitų metų rezultatas viršijo ir ikipandeminius rodiklius – 2019 m. buvo 35 tūkst. daugiau priėmimų nei atleidimų.
Draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, mokamos už darbuotojus, sudarė 57 proc. visų biudžeto įplaukų arba 3, 1 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, šių įmokų suma didesnė 427 mln. eurų (16 proc.).
Savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos siekė 100 mln. eurų – 22 mln. eurų arba 27 proc. daugiau nei per visus 2020 m.
„Manome, kad prie šio rezultato galėjo prisidėti tai, kad viena iš sąlygų gauti pagalbą iš valstybės pandemijos metu buvo ankstesnį laikotarpį mokėti mokesčiai – tai paskatino žmones tinkamai deklaruoti pajamas ir mokėti socialinio draudimo įmokas. Aktyviai dirbome informuodami savarankiškai dirbančiuosius. Patardami ir paaiškindami, kaip sumokėti socialinio draudimo įmokas, „Sodros“ specialistai asmeniškai susisiekė su 67 tūkst. savarankiškai dirbančių gyventojų, kurie deklaravo pajamas už praėjusius metus“, – kalbėjo J. Varanauskienė.
Dar 2, 3 mlrd. eurų pajamų sudarė asignavimai iš valstybės biudžeto. Iš jų 2, 2 mlrd. eurų buvo skirta pagrindinei pensijos daliai kompensuoti ir 95 mln. eurų dėl pandemijos padidėjusioms ligos išmokoms kompensuoti.
Sumažėjo skolininkų
Pernai rugpjūtį, pasibaigus antrajam karantinui, beveik 11 tūkst. draudėjų – įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų – buvo sukaupę 171 mln. eurų vertės „Sodros“ įmokų skolą. 6 tūkst. draudėjų sudarė skolos grąžinimo atidėjimo sutartis. Atidėtosios skolos vertė tuo metu buvo 159 mln. eurų.
Metų pabaigoje karantino paveiktų draudėjų „Sodros“ įmokų skola sumažėjo iki 158 mln. eurų, o atidėtoji skola – iki 144 mln. eurų.
Per šį laikotarpį dėl laiku nesumokėtų einamųjų įmokų buvo nutrauktos 1, 4 tūkst. draudėjų – daugiausia savarankiškai įmokas mokančių asmenų – sutartys, kurių vertė 3, 6 mln. eurų. Bankroto procedūros inicijuotos 35 draudėjams, kurių bendra skolos vertė – 0, 32 mln. eurų.
„Didžioji dalis verslų, pasinaudojusių galimybe atidėti socialinio draudimo įmokas per karantiną, jam pasibaigus geba laiku mokėti įmokas ir, tikėtina, laikydamasi sutarto tvarkaraščio sumokės ir atidėtąsias. Sprendimas teikti valstybės pagalbą, kad verslas galėtų tęsti savo veiklą ir išlaikytų darbo vietas, pasiteisina“, – situaciją įvertino „Sodros“ vadovė.
Neigiamas pandemijos poveikis švelnėja
Daugiausiai „Sodros“ biudžeto lėšų skirta visų rūšių socialinio draudimo pensijoms – beveik 3, 8 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m., išlaidos pensijų socialiniam draudimui padidėjo 295 mln. eurų arba 9 proc. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 m. siekė 440 eurų.
Apskaičiuotos išlaidos motinystės socialiniam draudimui buvo 351 mln. eurų – 1, 5 mln. eurų arba 0, 4 proc. didesnės nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį.
Pernai išlaidos ligos socialiniam draudimui siekė 411 mln. eurų – 32 mln. eurų arba 7 proc. mažiau nei 2020 m. per tą patį laikotarpį. Ligos išmokoms dėl COVID-19 skirta beveik 89 mln. eurų – apie 50 mln. eurų mažiau nei 2020 m.
2020 m. per pandemiją žymiai išaugęs nedarbo išmokų gavėjų skaičius pernai sumažėjo beveik trečdaliu – nuo 90 tūkst. gavėjų 2021 m. sausį iki 65 tūkst. gavėjų gruodį. Nedarbo socialinio draudimo išmokos siekė 291 mln. eurų arba 8 proc. mažiau nei planuota. Palyginti su 2020 m., nedarbo išmokoms skirta 1 mln. eurų mažiau.
Didėjantis apdraustųjų, arba dirbančiųjų, skaičius ir didėjančios vidutinės draudžiamosios pajamos – prielaida sparčiau didinti pensijas. Geresnės galimybės vaikams lankyti ugdymo įstaigas, galimybė dirbti nuotoliniu būdu mažino ligos draudimo išmokų poreikį.
Dėl to, kad per karantiną pavyko išsilaikyti verslams, buvo išsaugotos darbo vietos, nedarbo draudimo išmokų poreikis irgi buvo mažesnis nei planuota. O tai, kad motinystės draudimo išmokų vertė beveik nekinta, nors vidutinis darbo užmokestis auga, deja, rodo, kad demografinė padėtis prastėja sparčiau negu buvo prognozuota.
„Sodra“ pernai mokėjo ir daugiau išmokų rūšių: neigiamą pandemijos poveikį patyrusiems savarankiškai dirbantiems asmenims išmokėta 114 mln. eurų, pasiskiepijusiems senjorams – 9, 5 mln. eurų, vienišiems asmenims – 4 mln. eurų. Šios išmokos buvo mokamos iš valstybės biudžeto, todėl įtakos „Sodros“ biudžetui nedarė.
„Sodros“ inf.
Nepaisant pandemijos, „Sodra“ praėjusius metus baigė geresniu rezultatu nei planuota – pajamos 561 mln. eurų viršijo išlaidas. Tai lėmė didesnis apdraustųjų, už kuriuos mokamos socialinio draudimo įmokos, skaičius, efektyvus savarankiškai dirbančių asmenų įmokų surinkimas, mažesnės negu planuota išmokos. |
Preliminariais duomenimis, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos pernai siekė 5, 5 mlrd. eurų, tai yra 228 mln. eurų arba 4, 3 proc. daugiau nei planuota. Išlaidos sudarė 4, 94 mlrd. eurų – 129, 3 mln. eurų arba 2, 6 proc. mažiau nei planuota. Dėl teigiamų 2021 metų rezultatų šiemet iki 1, 1 mlrd. eurų padidės „Sodros“ rezervas – į jį bus papildomai pervesta per 500 mln. eurų.
„Gyventojų vakcinacija ir kitos pandemijos valdymo priemonės, išsaugotos darbo vietos ir išlaikytas įmonių veiklos tęstinumas, pandemijos sąlygoms pritaikytas darbo organizavimas ne tik padėjo išlaikyti socialinio draudimo sistemos stabilumą, bet ją dar ir sustiprino“, – sakė „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.
Pernai į darbą buvo priimta 57 tūkst. žmonių daugiau nei atleista, kai 2020 m. priimtų į darbą žmonių buvo 9 tūkst. mažiau nei atleistų. Praeitų metų rezultatas viršijo ir ikipandeminius rodiklius – 2019 m. buvo 35 tūkst. daugiau priėmimų nei atleidimų.
Draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, mokamos už darbuotojus, sudarė 57 proc. visų biudžeto įplaukų arba 3, 1 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, šių įmokų suma didesnė 427 mln. eurų (16 proc.).
Savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos siekė 100 mln. eurų – 22 mln. eurų arba 27 proc. daugiau nei per visus 2020 m.
„Manome, kad prie šio rezultato galėjo prisidėti tai, kad viena iš sąlygų gauti pagalbą iš valstybės pandemijos metu buvo ankstesnį laikotarpį mokėti mokesčiai – tai paskatino žmones tinkamai deklaruoti pajamas ir mokėti socialinio draudimo įmokas. Aktyviai dirbome informuodami savarankiškai dirbančiuosius. Patardami ir paaiškindami, kaip sumokėti socialinio draudimo įmokas, „Sodros“ specialistai asmeniškai susisiekė su 67 tūkst. savarankiškai dirbančių gyventojų, kurie deklaravo pajamas už praėjusius metus“, – kalbėjo J. Varanauskienė.
Dar 2, 3 mlrd. eurų pajamų sudarė asignavimai iš valstybės biudžeto. Iš jų 2, 2 mlrd. eurų buvo skirta pagrindinei pensijos daliai kompensuoti ir 95 mln. eurų dėl pandemijos padidėjusioms ligos išmokoms kompensuoti.
Pernai rugpjūtį, pasibaigus antrajam karantinui, beveik 11 tūkst. draudėjų – įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų – buvo sukaupę 171 mln. eurų vertės „Sodros“ įmokų skolą. 6 tūkst. draudėjų sudarė skolos grąžinimo atidėjimo sutartis. Atidėtosios skolos vertė tuo metu buvo 159 mln. eurų.
Metų pabaigoje karantino paveiktų draudėjų „Sodros“ įmokų skola sumažėjo iki 158 mln. eurų, o atidėtoji skola – iki 144 mln. eurų.
Per šį laikotarpį dėl laiku nesumokėtų einamųjų įmokų buvo nutrauktos 1, 4 tūkst. draudėjų – daugiausia savarankiškai įmokas mokančių asmenų – sutartys, kurių vertė 3, 6 mln. eurų. Bankroto procedūros inicijuotos 35 draudėjams, kurių bendra skolos vertė – 0, 32 mln. eurų.
„Didžioji dalis verslų, pasinaudojusių galimybe atidėti socialinio draudimo įmokas per karantiną, jam pasibaigus geba laiku mokėti įmokas ir, tikėtina, laikydamasi sutarto tvarkaraščio sumokės ir atidėtąsias. Sprendimas teikti valstybės pagalbą, kad verslas galėtų tęsti savo veiklą ir išlaikytų darbo vietas, pasiteisina“, – situaciją įvertino „Sodros“ vadovė.
Daugiausiai „Sodros“ biudžeto lėšų skirta visų rūšių socialinio draudimo pensijoms – beveik 3, 8 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m., išlaidos pensijų socialiniam draudimui padidėjo 295 mln. eurų arba 9 proc. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 m. siekė 440 eurų.
Apskaičiuotos išlaidos motinystės socialiniam draudimui buvo 351 mln. eurų – 1, 5 mln. eurų arba 0, 4 proc. didesnės nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį.
Pernai išlaidos ligos socialiniam draudimui siekė 411 mln. eurų – 32 mln. eurų arba 7 proc. mažiau nei 2020 m. per tą patį laikotarpį. Ligos išmokoms dėl COVID-19 skirta beveik 89 mln. eurų – apie 50 mln. eurų mažiau nei 2020 m.
2020 m. per pandemiją žymiai išaugęs nedarbo išmokų gavėjų skaičius pernai sumažėjo beveik trečdaliu – nuo 90 tūkst. gavėjų 2021 m. sausį iki 65 tūkst. gavėjų gruodį. Nedarbo socialinio draudimo išmokos siekė 291 mln. eurų arba 8 proc. mažiau nei planuota. Palyginti su 2020 m., nedarbo išmokoms skirta 1 mln. eurų mažiau.
Didėjantis apdraustųjų, arba dirbančiųjų, skaičius ir didėjančios vidutinės draudžiamosios pajamos – prielaida sparčiau didinti pensijas. Geresnės galimybės vaikams lankyti ugdymo įstaigas, galimybė dirbti nuotoliniu būdu mažino ligos draudimo išmokų poreikį.
Dėl to, kad per karantiną pavyko išsilaikyti verslams, buvo išsaugotos darbo vietos, nedarbo draudimo išmokų poreikis irgi buvo mažesnis nei planuota. O tai, kad motinystės draudimo išmokų vertė beveik nekinta, nors vidutinis darbo užmokestis auga, deja, rodo, kad demografinė padėtis prastėja sparčiau negu buvo prognozuota.
„Sodra“ pernai mokėjo ir daugiau išmokų rūšių: neigiamą pandemijos poveikį patyrusiems savarankiškai dirbantiems asmenims išmokėta 114 mln. eurų, pasiskiepijusiems senjorams – 9, 5 mln. eurų, vienišiems asmenims – 4 mln. eurų. Šios išmokos buvo mokamos iš valstybės biudžeto, todėl įtakos „Sodros“ biudžetui nedarė.
„Sodros“ inf.
Publikuota: 2022-02-09 09:02:50
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|