„Santaka“ / Pusė šalies gyventojų pateisina smurtą prieš vaikus / Aktualu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

Dalinkitės:  


Suaugusieji nesugeba identifikuoti smurto prieš vaikus.

Renatos VITKAUSKIENĖS nuotr.


Pusė šalies gyventojų pateisina smurtą prieš vaikus


Maždaug pusė Lietuvos gyventojų sunkiai identifikuoja smurtą prieš vaikus, o nemaža dalis jį vis dar laiko auklėjimo priemone – tai parodė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) užsakymu praėjusių metų pabaigoje atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.



Nesugeba identifikuoti

Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad nuo COVID-19 pandemijos pradžios pasitvirtinusių smurto atvejų prieš vaikus sumažėjo. Deja, bet taip yra ne todėl, kad vaikai mažiau kenčia, o veikiau dėl to, kad suaugusieji nesugeba identifikuoti smurto ir apie jį nepraneša. Atliktas tyrimas ne tik patvirtino vaiko teisių gynėjų prielaidas, bet ir atskleidė, jog daugeliu atvejų suaugusieji smurtą prieš vaikus linkę pateisinti.

Tyrimas parodė, kad didžioji visuomenės dalis sutinka, jog vaikystėje patirtas smurtas palieka pėdsakus visam gyvenimui – apklausos vertinimo vidurkis skalėje nuo 1 (tikrai nepalieka) iki 10 (tikrai palieka) siekia 7, 67 balo. Tam, kad vaikystėje patirtas smurtas palieka padarinius vaikui, labiau linkusios pritarti moterys, vaikų turintys apklaustieji, didžiųjų miestų gyventojai.



Šiais laikais žmonės jau geriau žino, kokios yra dažniausiai pasitaikančios smurto formos. Tyrimo dalyviai smurtu prieš vaikus dažniausiai įvardija fizinį smurtą (47 proc.), psichologinį smurtą (41 proc.), nepriežiūrą, patyčias, užgauliojimą (po 12 proc.), žeminimą (7 proc.), žodinį smurtą arba rėkimą ant vaiko (6 proc.), seksualinę prievartą, priekabiavimą, neatsižvelgimą į vaiko poreikius (visišką laisvės ribojimą) (po 4 proc.).

„Tai, kad žmonės pradeda suprasti, kas yra fizinis ir psichologinis smurtas, yra žingsnis saugesnio mūsų vaikų gyvenimo link. Vis tik smurtas prieš vaiką yra kur kas platesnis dalykas. Pavyzdžiui, nepriežiūra gali vaiko gyvenime palikti ne ką mažesnius neigiamus padarinius nei fizinis smurtas, o ją dar sunkiai atpažįstame“, – teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.



Draudžia matytis

Deja, bet uždavus klausimus apie konkrečius atvejus ir paprašius įvertinti, ar situacija yra smurtinė, tai padaryti galėjo tikrai ne visi tyrimo dalyviai.

Užsukti vaikui ausį už nepaklusnumą (pavyzdžiui, laiku nesutvarkytą kambarį) smurtu laikė tik apie pusė respondentų (53 proc.). Tarp pripažįstančiųjų, jog tai smurtas, – daugiau moterų, žmonių su aukštuoju išsilavinimu, gaunančių didesnes pajamas, turinčių vaikų, gyvenančių didmiesčiuose. Tačiau net 29 proc. apklaustųjų nelaiko, kad skausmo sukėlimas – smurtas, 19 proc. nėra dėl to apsisprendę.



Kad draudimas vaikui karantino metu prisijungti prie nuotolinių pamokų yra smurtas, mano 68 proc. apklaustųjų, tačiau net 17 proc. žmonių šioje situacijoje smurto neįžvelgia.

Panašūs rezultatai gauti ir dėl draudimo vaikui matytis su atskirai gyvenančiu tėčiu ar mama. Kad tai yra smurtas, mano 68 proc. respondentų, 13 proc. draudimo matytis nelaiko smurtu.

Nors daugelis žmonių jau supranta, kad vaikui reikia abiejų tėvų, vis tik nemaža dalis dar yra linkusi apriboti galimybes vaikui matytis su atskirai gyvenančiu tėčiu ar mama. Ši problema tapo itin aktuali, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, ir yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių vaiko teisių pažeidimų.



Auklėjimo priemonė

Klausiami, ar fizinių bausmių taikymas yra smurtas prieš vaiką ar auklėjimo priemonė, pusė respondentų teigė, kad nėra vienareikšmio atsakymo ir tai priklauso nuo situacijos. 41 proc. buvo įsitikinę, kad tai visgi smurtas, o 9 proc. atsakė, jog tai – vaikų auklėjimo priemonė. Beje, tik 23 proc. apklaustųjų pastebėję galimą vaiko teisių pažeidimą apie tai praneštų reikiamoms instancijoms, o 6 proc. tikrai nepraneštų.



„Galime daryti prielaidą, kad vaiko teisių gynėjai apie daugelį smurto prieš vaikus atvejų taip ir nesužino, nes žmonės jo arba tiesiog neatpažįsta, arba nenori padėti vaikui ir pranešti. Vien per pirmąjį 2021 metų pusmetį užfiksuota 1 370 smurto prieš vaikus atvejų, tačiau jeigu žmonės atpažintų ir aktyviau praneštų, šis skaičius galėtų būti kur kas didesnis“, – svarstė VVTAĮT direktorė.



Būtina pranešti

Apibendrinant apklausos rezultatus galima teigti, kad smurtas prieš vaikus dažniausiai siejamas su fiziniu ir psichologiniu smurtu. Neramu, tačiau fizinių bausmių taikymas visuomenėje vertinamas nevienareikšmiškai – pusė šalies gyventojų fizines bausmes vaikams tam tikrose situacijose vis dar linkę pateisinti.

Tyrimo atskleistas Lietuvos žmonių požiūris į smurtą prieš vaiką turėtų paskatinti įvairių sričių vaiko gerovės specialistus dar intensyviau veikti ir šviesti visuomenę, kad nepakantumas smurtui augtų ir neliktų nė vieno kenčiančio vaiko.

Kilus įtarimų, kad prieš vaiką gali būti smurtaujama bet kokia forma, būtina pranešti vaiko teisių gynėjams. Mūsų rajono gyventojai turėtų skambinti tel. 8 686 07 241 arba 112.



Pagal pranešimus spaudai



Publikuota: 2022-02-09 09:06:45

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų romų jaunoji karta nori gyventi kitaip
* Specialistų trūkumą bando kompensuoti senoji odontologų karta
* Ąžuolynas – iš kartos į kartą perduodama dovana
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Teikdami GPM deklaraciją paremiate tą patį ar vis kitą paramos gavėją?
Kasmet remiu tą patį.
Paremiu vis kitą.
Elgiuosi įvairiai.
Paramos neskiriu niekam.
Pajamų nedeklaruoju.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai